Atkurtas koplytstulpis gegužės 22 dieną bus grąžintas į nuolatinę saugojimo vietą Godlaukio kaimo sodyboje. Šis objektas – vienas iš patraukliausių lankytinų vietų, susijusių su Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus bei Lyduvėnų geležinkelio tilto 100 metų sukaktimi.
Koplytstulpį Godlaukio kaime 1922 metais pastatė nežinomas autorius, skulptūrėles išdrožė Šiluvoje gyvenęs dievdirbys, knygnešys, lietuvybės puoselėtojas Kazimieras Rosenas. Šis šviesuolis carinės Rusijos valdymo metais iš Prūsijos gabendavo ir platindavo draudžiamą lietuvišką spaudą – „Aušros“, „Varpo“ laikraščius, religinio turinio knygeles, giesmynus. K. Rosenas taip pat iš medžio kūrė skulptūras. Jo kūrinių yra Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios viduje ir jos aplinkoje.
Sodyba priklausė Leono Kubilinsko šeimai. Grįžę iš tremties 1955 metais Kubilinskai koplytėlę rado išdaužytą, bet joje buvusios skulptūrėlės nenukentėjo. Kaimynas prie stogelio padarė stiklinius langelius. Rengiantis restauravimui Dubysos regioninio parko direkcija iš Kultūros paveldo centro gavo originalios koplytėlės su skulptūromis 1973 m. fotografiją.
Prieš restauravimą koplytstulpis buvo kritinės būklės: stovėjo grėsmingai pasviręs, koplytėlė gerokai sukežusi, jos mediena suskeldėjusi, vertikalios lentos išlinkusios, tarp lentų – dideli tarpai, apatinių dalių mediena supuvusi, dažų sluoksniai suskeldėję, nusilaupę. Trūko koplytstulpio apatinės stiebo dalies fragmentų.
Restauratoriams buvo keliama užduotis išsaugoti kultūros vertybės autentiškumą, pašalinti avarinę paminklo būklę, atlikti technologinius tyrimus, konservuoti medieną, metalines dangas, atkurti neišlikusius fragmentus, surinkti istorinę bei ikonografinę medžiagą.
Godlaukio koplytstulpis – medinis, jo koplytėlė aštuoniakampė, vieno aukšto, su įstiklintais langeliais ir durelėmis. Koplytėlės viduje pritvirtintos keturios skulptūrėlės: šv. Jonas Nepomukas, švč. Mergelė Marija Maloningoji, Rūpintojėlis ir centre įmontuotas Krucifiksas (Nukryžiuotasis). Koplytėlės stogas aštuoniakampės prizmės formos, dengtas skarda. Virš stogo iš skardos išlankstyta piramidės formos smailė, jos viršūnėje – dekoratyvus kalvio darbo kryžius. B
ėgant metams gerokai nukentėjo ir pasikeitė koplytėlės išvaizda: buvo keičiamas jos stilius, kompozicinės detalės, konstrukciniai elementai, ji buvo daug kartų perdažyta. Neišliko autentiški langeliai ir durelės, virš stogelio buvęs medinis bokštelis. Skulptūros išliko autentiškos, nors jų mediena buvo aptrupėjusi, suskilusi.
2014 m. pradėjus koplytstulpio atnaujinimo darbus buvo paimti mėginiai ir atlikti tyrimai (tyrėja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos restauravimo technologė Laima Kruopaitė). Tyrimų duomenimis, koplytėlė buvo kelis kartus perdažyta, tarp ketvirto ir šešto dažų sluoksnio buvo dažyta aliuminio pudros dažais, ant jų – juodos dervos sluoksnis, ant dervos – dar du aliejinių dažų sluoksniai.
Koplytstulpis išmontuotas, nuo stiebo pašalinti aliejinių dažų likučiai, nuo cinkuotos skardos stogelio ir geležies lydinio kryžiaus paviršių – aliuminio pudros dažai. Skulptūrėlės nuvalytos organinio tirpiklio kompresais. Šis procesas buvo atliktas labai kruopščiai neprarandant nė trupinėlio autentiškos polichromijos, deja, labai mažai išlikusios.
Nuo koplytėlės lubų pašalinus neautentiškus dažus, atsidengė centre nutapyta šešiakampė tamsiai mėlyna gėlė ir šviesiai mėlynos spalvos fonas, o ant skulptūrėlių pjedestalo – vietomis ryškiai mėlynos ir šviesiai mėlynos spalvos lopinėliai. Atviri langelių raižiniai išpjaustyti remiantis istorinės medžiagos duomenimis. Dekoratyvus koplytėlės bokštelis pagamintas iš atskirų suklijuotų medienos ruošinių. Konservuotas skardinis stogelis ir geležinis kryžius, nuvalytos rūdys, užtaisytos stogelio kiaurymės, metalinės detalės dengtos grunto ir dažų danga. Koplytstulpis nudažytas aliejiniais dažais, atkurtos trūkstamos jo dalys.
Atnaujinimo darbus atliko Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro restauratoriai Angelina Kaušiuvienė (medis), Ramūnas Šambaras (metalas), stalius Vilius Ivoškus.
