CŽV užverbuotas pilotas Jose Raulis Martinezas paprašė – ir gavo – agentūros patikinimą, kad du jo sūnus galės įgyti universitetinį išsilavinimą, jei pats pilotas žus operacijos metu, rodo Vašingtone įsikūrusio Nacionalinio saugumo archyvų tyrimų instituto paskelbti dokumentai.
J.R. Martinezui išskirdus į Prahą, CŽV būstinė JAV nurodė savo bazei Havanoje atšaukti misiją.
„Nutraukti, – sakoma pranešime. – Nutraukiame užduotį.“
Tuo metu su pilotu jau nebuvo galima susisiekti. Grįžęs į Kubą J.R.Martinezas savo kuratoriui pranešė „neturėjęs galimybės surengti tokios avarijos, kokia buvo aptarta“.
Informacija apie planą paaiškėjo tuo metu, kai velionio revoliucijos lyderio Fidelio Castro 89 metų brolis Raulis Castro pasitraukė iš Kubos komunistų partijos lyderio posto.
„Šie dokumentai mums primena tamsią ir grėsmingą JAV operacijų prieš Kubos revoliuciją praeitį“, – naujienų agentūrai AFP teigė Nacionalinio saugumo archyvų analitikas Peteris Kornbluhas.
„Castrų erai oficialiai priartėjus prie pabaigos, JAV politikos formuotojai turi galimybę palikti šį istorinį bagažą praeityje ir dalyvauti kuriant Kubos ateitį po Castrų valdymo“, – teigė jis.
Valdant F.Castro JAV prezidentai keitėsi vienuolika kartų, o pats Kubos lyderis išgyveno daugybę pasikėsinimų į savo gyvybę – pasak Guinnesso pasaulio rekordų knygos, prieš jį buvo suorganizuoti 638 sąmokslai, įskaitant nepavykusią 1961 metų invaziją Kiaulių įlankoje, kai CŽV finansuoti ir vadovauti 1,4 tūkst. kubiečių nesėkmingai pamėgino nuversti komunistinį režimą.
Kubos komunistų partijos lyderis R.Castro penktadienį pranešė atsistatydinantis iš partijos vadovo pareigų, taip užbaigdamas Castrų šeimos oficialaus vadovavimo epochą, prasidėjusią nuo 1959 metais įvykusios Kubos revoliucijos, po kurios į valdžią atėjo Raulio brolis Fidelis.
89 metų R.Castro apie savo sprendimą pranešė kalboje, pasakytoje atidarant aštuntąjį valdančiosios Komunistų partijos – vienintelės saloje leidžiamos partijos – suvažiavimą.
Pasak R.Castro, jis atsistatydina jausdamas, kad „įvykdė savo misiją bei pasitikėdamas tėvynės ateitimi“.
„Niekas, niekas, niekas neverčia manęs priimti šio sprendimo, – kalbėjo R.Castro, kurio uždarame partijos suvažiavime pasakytos kalbos ištrauką transliavo valstybinis transliuotojas. – Kol gyvensiu, būsiu labiau nei bet kada pasirengęs ginti tėvynę, revoliuciją ir socializmą.“
R.Castro neatskleidė, ką jis pasiūlys savo įpėdiniu Komunistų partijos pirmojo sekretoriaus poste, tačiau anksčiau yra teigęs, jog palankiai vertina 60 metų Miguelį Diazą-Canelį, kuris 2018 metais pakeitė R.Castro prezidento poste ir kuris atstovauja jaunesnei lojalistų kartai, siekiančiai ekonomikos atvėrimo nekeičiant vienpartinės Kubos sistemos.
Valstybinės Kubos naujienų agentūros paviešintose nuotraukose matyti tamsiai žalsvos spalvos uniforma vilkintis R.Castro, įeinantis į suvažiavimo patalpą kartu su M.Diazu-Caneliu.
R.Castro atsistatydinimas reiškia daugelio lauktą pokytį, kai pirmą kartą po daugiau nei šešių dešimtmečius kubiečiams oficialiai nebevadovaus joks Castrų šeimos atstovas.
Šie pokyčiai vyksta sudėtingu Kubai metu, kai daugelis saloje nerimauja, kas laukia ateityje.
Koronaviruso pandemija, skaudžios finansinės reformos ir ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos nustatyti apribojimai smogė Kubos ekonomikai.
Pernai dėl apribojimų perlaidoms ir koronaviruso pandemijai sustabdžius taip reikalingus pajamų srautus iš turizmo sektoriaus salos ekonomika susitraukė 11 proc., o ilgos eilės prie maisto parduotuvių ir produktų stygius sugrąžino vadinamojo ypatingojo laikotarpio po Sovietų Sąjungos žlugimo 10-o dešimtmečio pradžioje, atgarsius.
Nepasitenkinimą kursto ir interneto plitimas bei didėjanti nelygybė.
Didžioji dalis diskusijų Kuboje yra sutelkta į reformų tempą. Daugelis skundžiasi, kad vadinamoji „istorinė karta“, kuriai atstovavo Castro, buvo per lėta atveriant ekonomiką.
Sausį Kuba suvienijo dvi savo valiutas – Kubos pesą ir konvertuojamą pesą – ir užbaigė unikalią sistemą, egzistavusią beveik tris dešimtmečius.
