Manyta, kad šie dokumentai paslėpti M.Gorbačiovo fondo seifuose ir dar ilgai nebus prieinami, tačiau jaunas Rusijos istorikas, atlikdamas tyrimus M.Gorbačiovo fonde, sugebėjo slapta nukopijuoti apie 30 tūkst. puslapių dokumentų, kuriuos dabar perdavė vokiečių leidiniui „Der Spiegel“.
„Der Spiegel“ rašo, kad tarp dokumentų yra ir oficialių raštų, ir pokalbių įrašų, ir M.Gorbačiovo pagrindinių pagalbininkų Vadimo Zagladino ir Anatolijaus Černiajevo asmeninių archyvų dokumentų.
Paviešintuose dokumentuose nemaža dėmesio skiriama 1991 metų sausio mėnesio įvykiams Lietuvoje, kai bandydami atgrasyti Lietuvą nuo nepriklausomybės sovietai šturmavo Televizijos bokštą, televizijos pastą, spaudos rūmus ir nužudė 14 taikių Lietuvos gyventojų.
„Įsikišime tik praliejus kraują“
„Der Spiegel“ rašo, kad 1990–1991 metais M.Gorbačiovas numanė, kad Vakarų politikai vargu ar kada nors kvestionuos asmeninį jo vaidmenį kruvinuose konfliktuose, vykusiuose iš sovietų jungo bandančiose išsivaduoti valstybėse. Tomis dienomis Vakarams svarbiausias klausimas buvo, ar sovietai apskritai pasitrauks iš Rytų Europos, todėl jie leido M.Gorbačiovui įžūliai meluoti net ir tada, kai Maskva iš paskutiniųjų stengėsi sustabdyti Baltijos šalių nepriklausomybės judėjimą.
1991 metų sausį sovietų žvalgybai ir karininkams spaudžiant, M.Gorbačiovas sutiko Lietuvoje paskelbti tiesioginį prezidentinį valdymą iš Maskvos. Naudotas tas pats patikrintas metodas kaip Budapešte ir Prahoje: sovietams lojalūs „darbininkai“ Lietuvoje esą patys paprašė Maskvos pasiųsti karinę „pagalbą“ į Vilnių. Sausio 13-ąją sovietų kariai ir specialusis būrys „Alfa“ šturmavo Vilniaus pastatus ir nužudė 14 taikių Lietuvos gyventojų.
Dokumentai rodo, kad kalbėdamas telefonu su JAV prezidentu George'u Bushu 1991 sausio 11 dieną M.Gorbačiovas dar kategoriškai neigė, kad Maskva įsikiš į konfliktą Vilniuje.
Pokalbis skambėjo taip:
G.Bushas: Aš sunerimęs dėl jūsų vidinių problemų. Kaip žmogus iš šalies, galiu pasakyti tik tiek, kad jeigu jūs sugebėsite išvengti jėgos panaudojimo, tai tikrai pasitarnaus jūsų santykiams su JAV, ir ne tik su JAV.
M.Gorbačiovas: Mes įsikišime tik tokiu atveju, jei ten bus pralietas kraujas arba jei neramumai kels grėsmę ne tik mūsų Konstitucijai, bet ir žmonių gyvybėms. Šiuo metu esu siaubingai spaudžiamas įvesti prezidentinį valdymą Lietuvoje. Kol kas aš nesutinku ir sutiksiu panaudoti tas priemones tik rimtos grėsmės atveju.
Vokietija dėl Sausio 13-osios nepriekaištavo
Tuo tarpu Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis Sovietų Sąjungos lyderio M.Gorbačiovo veiksmų nebuvo linkęs kritikuoti. Kai jiedu kalbėjosi telefonu, praėjus vos penkioms dienoms nuo tragiškų Sausio 13-osios įvykių, Vokietijos vadovas tik tarp kitko užsiminė apie sovietų veiksmus.
M.Gorbačiovas: Dabar visi pradėjo klausinėti, ar Gorbačiovas atsisako savo kurso. Ar naujasis Gorbačiovas baigėsi ir jis pajudėjo į dešinę? Aš galiu atsakyti visiškai nuoširdžiai: mes savo politikos nekeisime.
Mes įsikišime tik tokiu atveju, jei ten bus pralietas kraujas arba jei neramumai kels grėsmę ne tik mūsų Konstitucijai, bet ir žmonių gyvybėms, – sakė M.Gorbačiovas. H.Kohlis: Kaip politikas aš suprantu, kad kartais būna momentų, kai išsisukinėjimas yra neišvengiamas, kai siekiama konkrečių politinių tikslų.
M.Gorbačiovas: Helmutai, aš žinau, kaip tu vertini šią situaciją, ir labai tai gerbiu. Viso gero.
„Jis tų, kurie žudė Vilniuje, pusėje“
Vis dėlto krauju bandydamas išlaikyti Sovietų Sąjungą, M.Gorbačiovas prarado savo rato žmonių pasitikėjimą. „Jis tų, kurie žudė Vilniuje, pusėje“, – labai nusivylęs sovietų vadovu savo dienoraštyje rašė A.Černiajevas, buvęs M.Gorbačiovo artimiausias draugas ir oficialus padėjėjas.
A.Černiajevas tomis dienomis savo sekretorei padiktavo ilgą laišką, skirtą M.Gorbačiovui, kuriame suvedamos visos sąskaitos:
Michailai Sergejevičiau,
Tavo kalba Aukščiausiojoje Taryboje (apie įvykius Vilniuje) signalizuoja pabaigą. Tai nebuvo gero politiko pasirodymas. Kalba tebuvo painus veblenimas. Tu nenori pasakyti, ką tu iš tiesų planuoji daryti. Ir tu akivaizdžiai nežinai, ką apie tave galvoja tauta – gatvėse, parduotuvėse ir troleibusuose ji kalba tik apie „Gorbačiovą ir jo kliką“. Tu tvirtinai, kad nori pakeisti pasaulį, o dabar griauni tą darbą savo rankomis.
Sekretorė, kuri užrašė šį laišką, iškart apkaltino A.Černiajevą išdavus M.Gorbačiovą, o laiškas pradingo stalčiuose taip ir neišsiųstas.
