Italijoje dirbantis Rytų Europos politikos ekspertas Giovanni Catelli šią prielaidą iškėlė straipsnyje, kurį paskelbė dienraštis „Il Corriere della Sera“. Tačiau pirmadienį ją skeptiškai įvertino kiti ekspertai.
G.Catelli pastebėjo, kad italų kalba išleistame čekų poeto Jano Zabranos dienoraštyje nėra vienos dalies, kuri yra originale.
Pasak mokslininko, neįtrauktoje pastraipoje pasakojama apie J.Zabranos ir vieno rusų KGB agento susitikimą.
„Išgirdau kai ką labai keista iš žmogaus, kuris žinojo daugybę dalykų iš labai informuotų šaltinių, – J.Zabrana rašė nekoreguotoje versijoje. – Pasak jo, eismo įvykis, nusinešęs Alberto Camus gyvybę 1960 metais, buvo organizuotas Sovietų šnipų. Jie pažeidė jo automobilio padangą naudodami prietaisą, kuris susprogdino padangą važiuojant tam tikru greičiu.“
A.Camus užsimušė būdamas 46 metų, kai apledėjusiu keliu važiavęs jo leidėjo Michelio Gallimardo automobilis rėžėsi į medį.
G.Catelli rašo, kad įsakymą nužudyti A.Camus davė pats tuometis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Šepilovas. Šis esą buvo supykęs dėl viename Prancūzijos žurnale 1957 metais išspausdinto A.Camus straipsnio, kuriame rašytojas jį kaltino dėl Maskvos sprendimo pasiųsti karines pajėgas numalšinti metais anksčiau Vengrijos sostinę apėmusį sukilimą.
Ši versija, panaši į filmo apie Džeimsą Bondą scenarijų, neįtikina prancūzų filosofo Michelio Onfray, rašantį šios Prancūzijos literatūros žvaigždės biografiją.
„Nemanau, jog tai tikėtina. KGB galėjo pribaigti Albertą Camus kitais būdais“, – jis atrašė naujienų agentūrai AFP.
Filosofas pažymėjo, jog A.Camus savo žūties metu turėjo bilietą grįžti iš savo namų Provanse į Paryžių, kur jis ketino praleisti Kalėdų atostogas su savo šeima.
Tik paskutinę minutę rašytojas sutiko važiuoti su savo draugu M.Gallimard, o M.Onfray teigia, kad leidėjo galingas automobilis „Facel Vega“ nebuvo itin stabilus kelyje.
Prahoje veikiančio Totalitarinių režimų studijų instituto darbuotojas Vojtechas Ripka taip pat labai skeptiškai vertina G.Catelli iškeltą versiją, tačiau pridūrė, jog bet kokiu atveju šių teiginių neįmanoma patikrinti, nes Rusija tebelaiko po devyniais užraktais informaciją apie komunistinio režimo slaptąsias tarnybas.
