Šiaulių miesto taryba ketvirtadienį turėtų nuspręsti, ar verta svarstyti sovietų karių kapų ir obelisko iškėlimą iš pačios Šiaulių širdies. Kapinės yra ne itin ramioje miesto vietoje – iškart už Šiaulių katedros tvoros, prie pat judrios Tilžės gatvės ir Aušros alėjos.
Vieni šį klausimą vadina politizuotu. Kiti – liguista sovietmečio baubų baime. Tretiems atrodo, kad perlaidoti palaikus pagal Ženevos konvenciją yra normalu ir net sveikintina.
Atsiklausti ir garbingai perlaidoti
Idėjos šalininkai prisimena, kai tokie kapai buvo garbingai iškelti iš Joniškio arba Talino centro. Net kritikams atrodė nepatrauklu, kad „per žuvusiųjų palaikų kojas“ nuolat zuja automobiliai, tačiau visada tokius veiksmus palydi nepasitenkinimo banga.
Rusijos ambasada beveik visada nesutinka su tokiais pokyčiais, o artimieji – nieko prieš.
A.Nausėda teigia, kad Lietuvoje tai būtų ne pirmas atvejis, kuomet karių kapai garbingai perlaidojami atokesnėje ir ramesnėje vietoje. Tai atliekama pagal nustatytas taisykles.
„Pagal Ženevos konvenciją, pirmiausia šis klausimas išdiskutuojamas su visuomene ir miesto taryboje. Vėliau – kreipiamasi į Rusijos ambasadą, kuri informuoja apie tai palaidotų asmenų artimuosius“, – dėstė Šiaulių politikas.
Kas vyksta po to? A.Nausėda primena, kad visur, kur įvyko perlaidojimai, istorija kartojasi. Rusijos ambasada beveik visada nesutinka su tokiais pokyčiais, o artimieji – nieko prieš. To pakanka, kad kapai garbingai būtų perkelti į tinkamesnę vietą. Pasitaiko, kad artimieji palaikus užsimano parsigabenti į gimtinę.
Iki bombų buvo gėlynas
Tarpukarinėse nuotraukose galima pastebėti, kad dabartinėje karių kapų vietoje buvo gėlynai. 1944 metais, po to, kai sovietų kariai atkovojo Šiaulius iš atsitraukiančių vokiečių karių, Josifo Stalino įsakymu čia buvo palaidoti mūšiuose žuvę sovietų kariai.
J.Stalinas tyčia nurodydavo šalia bažnyčių įrengti karių kapines. Taip norėjo palikti savo imperijos ženklą.
1944 metais rugpjūčio mėnesį virš Sovietų kariuomenės užimto miesto praskrido vokiečių žvalgybinis lėktuvas ir nuotraukoje užfiksavo sugriautą Šiaulių miesto katedrą, centrinę aikštę, sugriautus prekybinius pastatus prieš dabartinę Šiaulių kolegiją. Kapų dar nebuvo.
Šalia Šiaulių katedros matyti du skverai suformuoti Nepriklausomybės metais prancūzišku stiliumi su gėlėmis.
A.Nausėdos nuomone, kurią jis susidarė domėdamasis istorija, J.Stalinas tyčia nurodydavo šalia bažnyčių įrengti karių kapines. Taip norėjo palikti savo imperijos ženklą ir sumenkinti bažnyčios svarbą miesto gyvenime.
1944 metų rudenį, J.Stalino įsakymu, skveras su gėlynais prie katedros sunaikintas, o jo vietoje buvo palaidoti daugiau nei 53 žuvę Sovietų Sąjungos kariai, kurie anot A.Nausėdos, galėtų būti garbingai perkelti į Ginkūnų kapines, kur nuolat tinkamai ir pagarbiai rūpinamasi daugiau nei tūkstančio sovietų karių kapais.
Šiauliai – pragerti ir išgelbėti
„Šiaulius visiškai subombardavo sovietų armija. Dėl to neturime senamiesčio. Apie tai liudija ir vieno 2004 metais gegužės 7 dieną viename Rusijos portale publikuotas interviu su Sovietų Sąjungos aviacijos maršalu lakūnu Ivanu Pstygo“, – aiškino A.Nausėda, išvertęs dalį šio interviu.
I.Pstygo buvo Raudonosios Armijos 893 šturmo aviacijos pulko vadas, kuris puolė Šiaulių miestą. Jis pasakojo: „1944 metais mūsiškiai užėmė lietuvišką Šiaulių miestą. Surado ten vagoną su spiritu ir visi prisigėrė iki sąmonės netekimo. Vokiečiai juos visus surišo, net nemušė ir paėmė į nelaisvę. Ir stovi sau rytinėje miesto dalyje.
Lakūnai sugrąžino Šiaulius dukart greičiau, nei įsakė J.Stalinas.
Stalinas apie tai sužinojo ir iškvietė fronto vadą Bagramianą – jei per tris valandas neatsiims Šiaulių atgal, Tėvynė to neatleis. Bagramianas po to pasakojo – žinau, ką reiškia „Tėvynė tau neatleis“.
Tai buvo vienintelis per visą Antrąjį pasaulinį karą atvejis, kai trys oro armijos veikė kartu. Lakūnai sugrąžino Šiaulius du kart greičiau, nei įsakė J.Stalinas. Bombardavo šturmo lėktuvai, bombonešiai, įskaitant sunkiuosius.
Mano pavaduotojas Vasilijus Kirievskis parsivežė savo lėktuvo sparne mūsų pačių skeveldrinę bombą, nukritusią iš kito lėktuvo. Bombos saugikliui liko tik du apsukimai – būtų buvęs sprogimas.“
Šiaulių miesto pietvakarinėje dalyje esantis aerodromas buvo SovietųSsąjungos kariuomenės užimtas liepos 27 dienos 9 valandą ryte. Šia proga po Šiaulių užėmimo J.Stalino įsakymu Maskvoje buvo 20 kartų šauta iš 224 patrankų.