„Puslapyje atminimoakmenys.lt skaitytojai ras (...) asmeniškų, žmogiškai papasakotų istorijų apie žydus bei romus, kuriems Lietuvoje įrengti Atminimo akmenys. Dalį istorijų skaitytojai galės ne tik perskaityti, bet ir pamatyti – video įrašuose pirmuoju asmeniu, lyg patys būtų tie, apie kuriuos kalba, atmenamų žmonių istorijas pasakoja profesiniais, tautiniais ar giminystės ryšiais su Holokausto metu su nužudytu asmeniu susiję žmonės“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro, sukūrusio puslapį, atstovė Jūratė Juškaitė.
Kaip teigiama centro pranešime, atminimo akmenyje Kaune įamžinto pirmojo Lietuvos olimpiečio Isako Anoliko istoriją pasakoja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Apie iškilų savivaldybininką iš Šiaulių Samuelį Petuchauską pasakoja jo sūnus prof Markas Petuchauskas, pats kalėjęs Vilniaus gete.
Skaitytojai puslapyje ras keturias istorijas ir apie Holokausto metu nužudytas arba nukentėjusias romų tautybės moteris. Vaizdo įraše Anastazijos Jablonskienės-Bagdonavičiūtės, susilaukusios 18 vaikų ir sušaudytos Pravieniškėse, istoriją pristato jos anūkė. Puslapyje pasakojama ir apie Oną Matuzevičienę-Bagdonavičiūtę, kuri iš koncentracijos stovyklos Vakarų Europoje pėsčiomis grįžo į gimtąjį Panevėžį būdama nėščia.
2016 metais Lietuva prisijungė prie didžiausios memorialinio muziejaus po atviru dangumi – vokiečių menininko Gunterio Demnigo Atminimo akmenų iniciatyvos. Lietuvos žmogaus teisių centras keturiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje – įrengė 19 Atminimo akmenų Holokausto metu nukentėjusiems romams ir žydams.
Šiuo metu pasaulyje tokių ženklų yra per 60 tūkst., Lietuvoje – 23.
