Popiežius Pranciškus Mykolą Giedraitį palaimintuoju paskelbė 2018 m. lapkričio 8-ąją. Jo beatifikacija įvyko Krokuvoje, senajame Lenkijos mieste, kuriame pal. Mykolas ir gyveno visą savo kaip suaugusiojo gyvenimą.
Iškilmės – Krokuvoje
Šių iškilmių, kuriose dalyvavo tiek Lenkijos, tiek Lietuvos Bažnyčios vadovai, metu Vatikano Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kard. Angelo Becciu pažymėjo, kad tai abiejų tautų pasiekimas.
„Šios padėkos iškilmės subūrė Lenkijos ir Lietuvos vyskupus, šias tautas, susijusias su mūsų palaimintuoju, iš visos širdies sveikinu ir su džiaugsmu prisijungiu prie jūsų Dievą šlovinančios giesmės bei dėkingumo jam už pal. Mykolo dovaną“, – kalbėjo kardinolas iškilmių Krokuvos Šv. Marijos bazilikoje metu.
Iškilmingos mišios aukotos birželio 8-ąją. Jų metu Krokuvos metropolitas Marekas Jędraszewskis sakė, kad pal. Mykolas gyveno paprastą gyvenimą maldoje, darbe, atgailoje ir artimo meilėje. „Garsėjo tuo, kad mažus dalykus darė dideliu būdu“, – pabrėžė metropolitas.
Vatikano atstovas kard. A.Becciu atkreipė dėmesį, kad Mykolas Giedraitis nusprendė likti vienuoliu, nors jo kilmė ir išsilavinimas leido priimti kunigo šventinimus. Jis savo talentą ir žinias naudojo tarnaudamas Dievui ir kitam žmogui.
„Nesivaikė dalykų, kuriuos didžiais laikė pasaulis, bet kreipė savo dėmesį į tai, kas yra svarbiausia – į Dievo meilę ir draugystę kitam žmogui. Šiuolaikinį pasaulį pal. Mykolas moko, kad žmogaus didybė matuojama ne tuo, kiek jis daro, o kaip daro, o jo gyvenimo, kuriame teko priimti fizinę negalią ir sujungti asmeninę kančią su Nukryžiuotojo Jėzaus kančia, liudijimas tampa gerąja naujiena tiems, kurie, panašiai kaip ir jis, dažnai stumiami į gyvenimo pakraščius dėl fizinio silpnumo, senyvo amžiaus ar kitų dalykų“, – kalbėjo A.Becciu.
Šiuolaikinį pasaulį pal. Mykolas moko, kad žmogaus didybė matuojama ne tuo, kiek jis daro, o kaip daro, – kalbėjo A.Becciu.
Gimė Giedraičiuose
Gimė M.Giedraitis praėjus vos keliasdešimčiai metų po Lietuvos krikšto (1387 m.) – apie 1420-1425 metus. Kaip rašoma Kaišiadorių vyskupijos interneto svetainėje, jis nuo gimimo buvo neįgalus, vaikščiodavo remdamasis ramentu: „Literatūroje yra užuominų apie tai, kad jis buvo vienturtis Jurgio ir Marijonos Giedraičių sūnus. Vyrauja nuomonė, kad palaimintojo gimtinė – Giedraičiai. Tačiau neatmetama galimybė, jog jis galėjęs gimti Videniškiuose, senelio dvare.“
Istorinių žinių apie Mykolą Giedraitį trūksta, todėl kai kur susidaro spragos, neleidžiančios suprasti, kodėl jis žengė vieną ar kitą žingsnį savo gyvenime.
„Šaltinių stoka neleidžia atsakyti į klausimą, kas paskatino Mykolą atsisakyti kilmės privilegijų ir stoti į atgailos kanauninkų vienuolyną Bistryčioje (dabartinės Baltarusijos teritorijoje). Tačiau žinoma, kad išvykdamas į Krokuvoje vyksiančią generalinę kapitulą vienuolyno vyresnysis kartu pasiėmė ir novicijų Mykolą. Čia jis ir užbaigė noviciatą, Krokuvoje davė vienuoliškus įžadus ir, apsistojęs prie Šv. Morkaus bažnyčios, gyveno ten iki mirties.
Palaimintasis baigė filosofijos mokslus Krokuvos universitete. Gyveno kukliai ir pamaldžiai, ne ordino bendruomenės namuose, bet vienas, atskirai, mažame kambarėlyje šalia įėjimo į bažnyčią. Prižiūrėjo bažnyčią, rūpinosi švara, puošė altorių – atlikdavo tai, kas įprasta zakristijono tarnystei. Mėgo vienatvę, mažai kur išeidavo.
Dėl neįgalumo jam nebuvo lengva prisitaikyti prie vienuoliams įprasto bendruomeninio gyvenimo, tačiau tai netrukdė siekti krikščioniško tobulumo. Asmeninė malda, atgaila ir meilė liturgijai buvo pagrindinės palaimintojo M.Giedraičio dvasinio tobulėjimo priemonės“, – rašoma kaisiadorys.lcn.lt.
Buvo tylus
Mirė Mykolas 1485 m. gegužės 4-ąją, palaidotas Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčioje.
Jis nesilankė elito susitikimuose, nemokė, nedaug kalbėjo, bet garsėjo šventumu ir stebuklais dar būdamas gyvas. Liko uždaras, nebylus, tylus, o tyla gali būti didelė jėga, gali daug reikšti. Mykolas Giedraitis mėgo kartoti, kaip ir šv. Jonas Evangelistas, kad Dievas yra meilė. Tyla jam buvo geriausias būdas būti su Dievu. Ir svarbesnė už išorinę tylą yra vidinė, širdies tyla. Pal. Mykolas buvo tylus, nes nenorėjo sudominti savo asmenybe. Jis sau nepriskirdavo nieko viską patikėdamas ir palikdamas Dievui.
Jis nesilankė elito susitikimuose, nemokė, nedaug kalbėjo. Liko uždaras, nebylus, tylus, o tyla gali būti didelė jėga.
Mykolą Giedraitį palaimintuoju pradėta laikyti dar XVI a. (minimi 1544 metai). Krokuvos vyskupija tuo laikotarpiu ėmėsi kai kurių veiksmų, būdingų skelbimui palaimintuoju: Mykolo palaikai iš palaidojimo vietos Šv. Morkaus bažnyčioje buvo perkelti į sarkofagą altoriuje viešai gerbti. Paveiksluose jis pradėtas vaizduoti su aureole. Viename paveiksle Šv. Morkaus bažnyčios koplyčioje pal. Mykolas ir šv. Kazimieras vaizduojami besimeldžiantys kartu, suklupę prie Marijos paveikslo. Toje pačioje koplyčioje saugomas paveikslas, prie kurio melsdavęsis pats palaimintasis. Šis paveikslas vadinamas „Giedraičio Madona“.
M.Giedraičio beatifikacijos byla buvo pradėta 1634 metais, tačiau tik 2018-ųjų lapkričio 8 dieną Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, pripažindamas Dievo tarno Mykolo Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo kultą nuo neatmenamų laikų. Nuo šios dienos Mykolas Giedraitis – palaimintasis.
Tikintieji M.Giedraitį pradėjo gerbti išsyk po mirties. 1625 m., palaikus perkėlus į naują kapavietę Šv. Morkaus bažnyčioje, buvo pastatytas puošnus antkapis. Ten kabo ir žymiausias pal. Mykolo Giedraičio atvaizdas (1624 m.) su dvylika scenų, pasakojančių apie jo užtarimu patirtus stebuklus.
Minės ir Videniškės
Sekmadienio, birželio 9-osios, vidurdienį, prieš „Dangaus karalienės“ maldą Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus taip pat paminėjo pal. Mykolą Giedraitį ir paragino lenkus bei lietuvius palaimintojo užtarimu stiprinti abiejų tautų ryšius. Pal. Mykolą popiežius pavadino nuolankumo ir evangelinės meilės pavyzdžiu.
Lietuvoje iškilmingos padėkos šv. Mišios už M.Giedraičio paskelbimą palaimintuoju bus aukojamos birželio 22 d. Videniškių Šv. Lauryno parapijos bažnyčioje.
Lietuvoje iškilmingos padėkos šv. Mišios už M.Giedraičio paskelbimą palaimintuoju bus aukojamos birželio 22 d., šeštadienį, Videniškių Šv. Lauryno parapijos bažnyčioje Molėtų rajone. Maldininkai kviečiami turėti sulankstomas kėdes ir lietpalčius, po pamaldų šventoriuje vyks agapė. Tikimasi sulaukti svečių ne tik iš Lietuvos, Lenkijos, bet ir iš kitų šalių.
Šalia Videniškių bažnyčios išlikęs Šv. Augustino regulos vienuolyno pastatas, kurį 1617 metais fundavo vaivada Martynas Marcelijus Giedraitis. Kartu su broliu vyskupu Merkeliu Giedraičiu jis Videniškiuose pastatė parapinę bažnyčią. Vėliau dešinėje jos pusėje buvo įrengta Dievo tarno Mykolo koplyčia su altoriumi ir paveikslu, ji išliko iki šių dienų. Po koplyčia esančiame rūsyje laidojami Giedraičių giminės atstovai.
Primename, kad prieš dvejus metus Vilniuje irgi vyko beatifikacijos iškilmės, kurių metų palaimintuoju paskelbtas Teofilius Matulionis: Arkivyskupas ir kankinys Teofilius Matulionis iškilmingai paskelbtas palaimintuoju.
