Kretingos muziejus, šiemet po rekonstrukcijos atvėręs garsųjį žiemos sodą, lankytojams turi ir kitą gerąją naujieną – sugrąžintas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą į Kauną išgabentas vadinamasis Palangos lobis.
Kaip pasakojo Kretingos meras Antanas Kalnius, istoriniai duomenys rodo, kad net ir tarpukariu į muziejų Kaune ėjo raštai iš Kretingos. Prašyta sugrąžinti kolekciją. Raštai rašyti ir atgavus nepriklausomybę. Ilgametė muziejaus vadovė Vida Kanapkienė taip pat rašė muziejui į Kauną.
„Visa tai užtruko, buvo susirašinėta. Tai galima, tai negalima. Praėjusiais metais, kai vykome dėl kitų muziejaus klausimų, kai turėjome problemų dėl finansavimo muziejui, ministerija pasakė, kad jo nebus. Tada pasakėme, kad jei nėra papildomo finansavimo, reikia leisti užsidirbti, ir paprašėme grąžinti kolekciją. Nuo to prasidėjo ir dabar džiaugiamės, kad šie prašymai davė vaisių“, – kalbėjo A.Kalnius.
Kol kas ši kolekcija į Kretingą grąžinta kaip depozitas ir vis dar yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuosavybė. „Tačiau darysime viską, kad ši kolekcija, mums atitekusi grafienės pageidavimu, nugultų į mūsų fondus ir kurtų pridėtinę vertę turistams, kurie lankysis, ir muziejui“, – pridūrė rajono meras.
Kol kas neaišku, kiek ši kolekcija bus eksponuojama Kretingoje. Rugpjūtį ją išvysti galės ir muziejaus lankytojai.
Siekiama susigrąžinti ir nykštuko skulptūrėlę, kadaise puošusią fontaną prie grafų Tiškevičių rūmų Kretingoje. Ši dekoracija taip pat atsidūrė Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Nugriovus parko komplekse stovintį sovietmetį menantį pastatą, bus atstatyti fontanai.
Kolekcija – grafo Tiškevičiaus palikimas
Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojo muziejininkystei Juliaus Kanarsko teigimu, gintaro dirbinių kolekciją grafienė Antanina Sofija Tiškevičienė Kretingos muziejui dovanojo 1936-aisiais metais.
„Šią kolekciją sudarė ne tik gintaro dirbiniai, bet ir akmens dirbiniai. Jie kartu sudarė kolekcijos visumą. Akmens dirbiniai – kirvukai, kauptukas eksponuojami Archeologijos ekspozicijoje. Realiai šiai kolekcijai priklausė 297 dirbiniai. Yra žinoma, kad 1908-aisiais grafas Feliksas Vincentas Tiškevičius pusę tos kolekcijos dovanojo Vilniaus mokslo bičiulių draugijai, jos muziejui. Prieškariu leistame laikraštyje yra didžiulis straipsnis ir padėka grafui už tą dovaną“, – pasakojo J.Kanarskas.
Vėliau jie pateko į Nacionalinį muziejų. Likę 148 dirbiniai buvo saugomi Palangoje toliau rūmuose. Po grafo mirties grafienė apsisprendė likusią kolekciją atiduoti pradėtam kurti Kretingos muziejui.
Kodėl Kretingai – neaišku.
Kiek svarsto istorikai, šios kolekcijos ištakos – XIX amžiaus pabaiga, kai pradėta statyti Tiškevičių rūmus Palangoje. Toje vietoje buvo randama įvairiausių archeologinių dirbinių.
„Yra tokia užuomina, kad vienoje vietoje buvo rastas visas lobis, kuris ir sudarė pagrindą to rinkinio. Užtat archeologinėje literatūroje naudojamas kitas terminas šiam rinkiniui apibūdinti – Palangos senovės gintarų lobis“, – kalbėjo J.Kanarskas.
Jis datuojamas neolitu ir vėlyvuoju geležies amžiumi.
J.Kanarskas pažymėjo, kad 1936-aisiais Kretingos muziejui iš viso buvo perduoti 148 gintaro dirbiniai: 139 gintariniai neolito laikotarpio papuošalai, 5 neolitiniai akmens dirbiniai (kirvukai, strėlės antgalis ir pan.) ir 4 vėlyvojo geležies amžiaus gintaro dirbiniai (po 2 verpstukus ir karolius).
Kolekcija įvertinta 104 tūkst. eurų, bet, istoriko teigimu, šio rinkinio vertė kur kas didesnė.