Žurnalas „Stern“ 1983 metų balandžio 25 dieną paskelbė ištraukas iš daugiau nei 60 sąsiuvinių, kuriuose, kaip teigė, nacių lyderis rašė savo dienoraštį, tačiau po kelių dienų paaiškėjo, kad tai buvo klastotė.
„Suklastoti dienoraščiai yra “Stern„ istorijos dalis. Mes nenorime jų atsikratyti, bet ketiname pasielgti tinkamai ir, svarbiausiai, objektyviai“, – sakė „Stern“ vyriausiasis redaktorius Dominikas Wichmannas (Dominikas Vichmanas) savo pareiškime.
Klastotę prieš tris dešimtmečius išaiškino vakarinio Koblenco miesto federalinis archyvas ir federalinė kriminalinė policija, teigia „Stern“.
Šis atradimas tapo vienu didžiausių pokario žiniasklaidos skandalų Vokietijoje.
„Stern“ korespondentas Gerdas Heidemannas (GerdasHaidemanas) pristatė 62 sąsiuvinius, kuriuose, anot jo, A.Hitleris nuo 1932 iki 1945 metų rašė savo dienoraštį. Už juos „Stern“ sumokėjo 9,3 mln. tuometinių Vokietijos markių (maždaug 4,7 mln.eurų).
Tačiau paaiškėjus, kad sąsiuviniai buvo padirbinėtojo Konrado Kujau klastotė, jiedu su G.Heidemannu buvo nuteisti už sukčiavimą ir kalėjime turėjo praleisti beveik po keturis metus.
„Mes perduodame visus dienoraščius, kurie tebėra saugomi leidykloje“, – informavo „Stern“ atstovė Franziska Kipper (Franciska Kiper).
Kitos dienoraščių dalys, kurias turi kitos institucijos, tokios kaip „Cartier“ fondas Paryžiuje arba Istorijos rūmai Bonoje, liks kur yra; „Stern“ sprendimas joms įtakos neturės, sakė atstovė.
Žurnalas nori išlaikyti 30 metų senaties terminą, po kurio valstybiniai dokumentai paprastai tampa prieinami visuomenei, nurodė ji.
„Suklastoti A.Hitlerio dienoraščiai yra šiuolaikinės istorijos dokumentai. Saugiausia jiems bus federaliniame archyve“, – sakė archyvo vadovas Michaelis Hollmannas (Michaelis Holmanas), kurį cituoja žurnalas „Stern“.
