15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Sukot – šventė, kada žydai mini išsilaisvinimą iš Egipto vergijos ir kelionę iki Šventosios žemės

15min.lt ir Všį „Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras“ tęsia straipsnių apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą ciklą. Šiuo metu žydai visame pasaulyje švenčia Sukot (arba Palapinių; hebr. סוכות) šventę. Tad ši istorija apie ją ir vieną pagrindinių šventės atributų – palapinę, arba šiuo atveju išlikusį namo priestatą Kėdainiuose.
Žydų g. Kėdainiuose
Žydų g. Kėdainiuose. Dešinėje - namas su suka. 1974 m. LCVA. 10276-14. 1974 m. / Asmeninio archyvo nuotr.
Temos: 2 Žydai Istorija

Daugiau istorijų galite rasti parsisiuntę programėlę „Discover Jewish Lithuania“

Nuotraukoje matote apleistą namą Žydų gatvėje, Kėdainiuose. Dešinėje stovintis namas atrodo nedaug kuo išsiskiria, tačiau tokių yra išlikę tik keletas. Visų pirma, jis yra vienas seniausių gyvenamųjų namų Lietuvoje, statytas XVIII a. pab.-XIX a. pradžioje. Antra, matomas nedidelis medinis priestatas nėra įprasta patalpa – tai suka (hebr. sukkah, סוכה), vienas svarbiausių sukot (arba Palapinių; hebr. סוכות‎) šventės atributų.

Apleistas namas su suka Kėdainiuose 2016 m., Žydų g.
Apleistas namas su suka Kėdainiuose 2016 m., Žydų g.

Sukot yra švenčiama savaitę laiko, pradedant pirmojo žydų kalendoriaus mėnesio – Tišri – 15-tą d. (pagal Grigaliaus kalendorių – rugsėjo pabaiga–spalis). Šventė turi dvi prasmes. Kasdienybėje tai yra derliaus nuėmimo pabaigos šventė, o religine, biblijine prasme ji yra skirta paminėti žydų išsilaisvinimą iš Egipto vergijos ir kelionę iki Šventosios žemės.

Suka – palapinė hebrajiškai – siejama su antrąja prasme. Šventės metu žydai stengiasi miegoti arba bent jau valgyti ir praleisti kuo daugiau laiko sukoje, reprezentuojančioje iš Egipto išėjusių protėvių laikiną būstą. Artimuosiuose Rytuose ir kituose šiltesniuose kraštuose gyvenę žydai kaip suką dažnai statydavo palapinę ar naudojo namo balkonus. Taip daroma ir dabar. Tačiau norint sukoje praleisti daugiau laiko atšiauresnio klimato Rytų ir Vidurio Europos regionuose, ne retai namus statydami žydai buvo numatę ir rimtesnės konstrukcijos priestatus – tokius, kaip šis.

Asmeninio archyvo nuotr. /Balkonai, paversti sukomis. Jeruzalė. Nuotrauka daryta 2006 m. CC BY-SA 3.0
Asmeninio archyvo nuotr. /Balkonai, paversti sukomis. Jeruzalė. Nuotrauka daryta 2006 m. CC BY-SA 3.0

Laikinas būstas yra ne tik mėginimas tapatintis su iš Egipto išėjusiais žydais, pakartoti jų gyvenimo sąlygas, tačiau ir priminimas apie egzistavimą „tarp dangaus ir žemės“. Dėl to sukos stogas negali būti uždaras, turi matytis dangus ir žvaigždės. Panašios į palapines sukos dėl to dažnai buvo ir yra dengiamos šakomis. Šio namo sukos stogo dalis yra varstoma ir būtent ši konstrukcijos detalė patvirtina, jog tai ne šiaip priestatas, o suka.

Asmeninio archyvo nuotr. /Suka Herzliya mieste. Nuotrauka daryta 2007 m. CC BY 2.0.
Asmeninio archyvo nuotr. /Suka Herzliya mieste. Nuotrauka daryta 2007 m. CC BY 2.0.

Nors Kėdainiuose esantis namas yra įtrauktas į saugotinų pastatų registrą, jame niekas negyvena jau daugiau kaip dešimtmetį ir tiek jo paties, tiek sukos būklė nuolat blogėja.

©Všį „Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais