Į Zalavą važiavome ne atsitiktinai: gruodžio 5 dieną bus minimos J.Pilsudskio, Lenkijos maršalo, 150-osios gimimo metinės.
Dvaro nėra, tik paminklai
J.Pilsudskio gimtinė – Zalavo dvaras, vos apie 50 km nuo Vilniaus, šalia kelio į Švenčionis. Dvaro jau nėra, bet jo vietoje auga didelis ąžuolas, aptvertas Lenkijos vėliavos spalvomis nudažyta tvorele, ant kurios plevėsuoja tomis pačiomis spalvomis nuspalvintos juostos. Kažkas prie ąžuolo pastatė dirbtinių gėlių vainiką bei keletą žvakių, kurios jau išdegusios.
Šalia stovi granitinis akmuo su lietuvių ir lenkų kalbomis iškaltais žodžiais: „Šį amžinybę simbolizuojantį ąžuolą, kur gimė pirmasis Atgimusios Lenkijos maršalka Juzefas Pilsudskis, 1937 m. spalio 10 d. pasodino Lenkijos Respublikos prezidentas Ignacy Moscicki ir ponia Aleksandra Pilsudska“.
Visa kita ant paminklo iškalta tik lenkiškai: apie J.Pilsudskio nuopelnus Lenkijai ir tai, kad vieta, kur gimė maršalas, rūpinasi Lietuvos lenkų sąjunga. Prie paminklo – vis dar nesušalusių ir nenuvytusių gyvų gėlių krepšeliai.
Toliau nedidelių paminklų ir ąžuoliukų kolona. Jie skirti pagerbti žuvusiems Katynėje, Paneriuose ir t.t., taip pat tragiškai žuvusiam Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui, popiežiui Jonui Pauliui II ir kitiems lenkams svarbiems amžinybėn iškeliavusiems asmenims.
„Lietuvis esu ir lietuvišką tvarką jums įvesiu!“ – sušuko 1926 metais išvaikęs neveiklų Lenkijos seimą.
Arčiau kelio stovi dar vienas paminklas, čia atidengtas tik šių metų pavasarį – balandžio 25-ąją. Jį sumanė ir pastatė broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai su draugais, o paminklas skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemaičių bajorams Giniotams Pilsudams-Pilsudskiams. Bronislavui Petrui ir Juozapui Klemensui.
„1887 abu dalyvavo sąmoksle prieš Rusijos carą Aleksandrą III ir ištremti į Sibirą“, – įrašyta paminklinėje lentoje ir nurodyta po kelis kiekvieno iš brolių gyvenimo pasiekimus. O apačioje po kiekvieno iš brolių citatą.
B.Pilsudskio žodžiai yra iš laiško tėvui, parašyto iš tremties: „Atgaivos man suteikia meilė žmonėms...“
„Lietuvis esu ir lietuvišką tvarką jums įvesiu!“ – sušuko 1926 metais išvaikęs neveiklų Lenkijos seimą“, – rašoma po J.Pilsudskio pavarde ir bareljefu.
Žmonių žvarbų darbo dienos rytą čia nėra. Savaitgalis autobusais atvažiuoja turistų, daugiausia – iš Lenkijos. Kaip jie randa šį atokų kampelį, tenka spėlioti, kaip minėjome – nuorodomis į šią vietą Švenčionių rajono savivaldybė nepasirūpino.
„Be emocijų“
Abiejų šalių – Lenkijos ir Lietuvos – istorikai apie J.Pilsudskį per jo gimtadienį bandys kalbėtis be emocijų. Taip vadinasi tarptautinė mokslinė konferencija „Be emocijų. Lenkų–lietuvių dialogas apie Juzefą Pilsudskį“, ji vyks Vilniuje gruodžio 5–6 dienomis.
„Per pastaruosius keliasdešimt metų Juzefo Pilsudskio asmenybė bei jo vaidmuo lenkų ir lietuvių santykiuose apaugo mitais, nesusipratimais, kaltinimais ir neigiamomis emocijomis. Maršalka nevienareikšmiškai vertinamas ne vien lietuvių, bet ir lenkų. Viena vertus, Pilsudskis pristatomas kaip Lenkijos nepriklausomybės tėvas, iškilus vadas, strategas ir Europos gynėjas nuo bolševikų revoliucijos, kita vertus, kaip autoritarinis politikas, susidorodavęs su politiniais priešininkais, lietuvių valstybingumo „priešas“, atsakingas už tai, kad tarpukaryje Lietuva prarado Vilnių“, – rašoma konferencijos pristatyme.
Anot konferencijos rengėjų, prieštaringai J.Pilsudskio veikla vertinama dar ir dėl to, kad jo pavardė beveik nefigūruoja lietuvių istoriniame, politiniame ir žiniasklaidos diskurse. „O jei ir pasirodo, tai dažniausiai apie ją diskutuojama remiantis emocijomis, o ne pagrįstais istoriniais faktais.
Mokslinės konferencijos „Be emocijų. Lenkų ir lietuvių dialogas apie Juzefą Pilsudskį“ tikslas – racionaliai, pagrįstai ir nesivadovaujant emocijomis pristatyti šią asmenybę lenkų ir lietuvių santykių kontekste, atskleisti jo ryšius su Lietuva bei parodyti skirtingus jo veiklos aspektus“, – apie tikslus sako organizatoriai, tarp kurių – Lietuvos istorijos institutas, Lenkijos tautos atminties institutas, VU Istorijos fakultetas, Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas.
Didžiausias lenkas – Lietuvos sūnus
Tas didžiausias lenkas yra ir mūsų žemės sūnus, nes jis gimė vos už 50 km nuo Vilniaus, – sakė A.Nikžentaitis.
Istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Alvydas Nikžentaitis, paklaustas apie tokios konferencijos svarbą, sakė, kad dėl J.Pilsudskio turime įdomią situaciją: „Vilniuje bus minima turbūt pačio didžiausio lenko, bent per paskutinį šimtmetį, jubiliejus. Bet tas didžiausias lenkas yra ir mūsų žemės sūnus, nes jis gimė vos už 50 km nuo Vilniaus, šitoje aplinkoje užaugo, be to, nemažai bendravo ir su mūsų tautinio atgimimo seserimis ir tėvais. Aišku, dėl savo tam tikrų veiksmų, visų pirma – dėl Vilniaus atplėšimo jis yra tapęs lenkiško blogio įsikūnijimu Lietuvoje.“
Anot A.Nikžentaičio, daug lenkų tautinės mažumos problemų šiandien nesprendžiamos būtent dėl J.Pilsudskio veiklos.
„Pagrindinis stereotipas apie lenkus, kuris ir dabar Lietuvoje gajus, tuo esu ne kartą įsitikinęs, kai gana garsūs žmonės su profesorių vardais tą man ne kartą tvirtino, kad lenku negalima pasitikėti. Kai klausiu, kodėl negalima pasitikėti, visų pirma būna pasakomas argumentas dėl lenkų autonomijos planų. O tada jau antras punktas, prie kurio yra šokama, yra Pilsudskis, Vilniaus krašto užgrobimas. Ir tada pačioje pabaigoje prisimenama, kad ir lenkės ne geresnės, nes Jadvyga Jogailą suvedžiojo ir nuo to prasidėjo visos lietuvių bėdos“, – su humoru apie stereotipus kalbėjo istorikas.
Pagrindinis stereotipas apie lenkus yra, kad lenku negalima pasitikėti, – sakė A.Nikžentaitis.
Jo teigimu, organizuojant šitą konferenciją buvo svarbu ir profesine prasme pasižiūrėti, ką J.Pilsudskio asmenybėje galima rasti gero – kodėl lenkų pusė maršalą taip myli. „Manau, kad mūsų – lietuvių ir lenkų – nuomonės dėl Pilsudskio visą laiką išsiskirs, bet pastaruoju metu modernioje istoriografijoje nesiekiama požiūrio suartėjimo, o yra žymiai svarbiau suprasti, kodėl kitas mano taip. Todėl, mano galva, tokius klausimus aiškintis, kaip ir sako konferencijos pavadinimas, be emocijų yra tikrai verta“, – sakė A.Nikžentaitis.
Visuomenė diskusijai pasiruošusi?
Jis įvardijo ir dar vieną argumentą – J.Pilsudskio asmenybe lengva manipuliuoti politikams, todėl svarbu, kad pirmiausia dialogo siekia būtent istorikai, kurie gali procesą depolitizuoti.
„Yra dar ir trečias momentas, kuris ne mažiau svarbus. Nors mūsų politikai turbūt šiandien J.Pilsudskio bijo ne mažiau nei V.Putino, bet jeigu pažiūrėsime į visuomenės tam tikrus vertinimus, tai matome, kad lietuvių visuomenė jau yra pribrendusi kalbėtis, klausytis, kas yra J.Pilsudskis. Tai įrodo neseniai vykusi Adamo Michniko paskaita Vilniuje, o dar prieš tai – naujai atidengtas paminkliukas Zalave, dėl kurio jokie patriotai neorganizavo akcijų jį nugriauti, sunaikinti ar pan.“, – kalbėjo A.Nikžentaitis.
Tarp konferencijos dalyvių – visų pirma mokslininkai, kurie tyrinėja paties J.Pilsudskio gyvenimą ir jo meto problemas. A.Nikžentaitis išskyrė Wlodzimierzą Suleją kaip žymiausią J.Pilsudskio tyrinėtoją.
„Taip pat dalyvaus lenkiškasis Alfredas Bumblauskas – Krokuvos universiteto profesorius Andrzejus Nowakas, kuris jau seniai garsus, bet dabar, kadangi yra dešiniųjų pažiūrų, yra labiausiai Lenkijoje garbinamas istorikas ir turbūt susižėręs visus apdovanojimus, kokius gali gauti Lenkijos istorikas. Būdamas daugiausia XIX a. istoriku, šiuo metu jis rengia kelių tomų Lenkijos istoriją. Jis, galima sakyti, pretenduoja į istorijos patriarchų ratą“, – sakė A.Nikžentaitis, primindamas A.Bumblausko ir Juozo Erlicko pokalbį, kai prieš pasirodant A.Bumblausko „Lietuvos istorijai“, J.Erlickas visada jį traukdavo per dantį klausdamas, koks jis istorikas, jeigu „Lietuvos istorijos“ neparašė.
Lietuvai atstovaus taip pat visas būrys žinomų istorikų ir kitų sričių specialistų: Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, Andžejus Pukšto iš Vytauto Didžiojo universiteto, prof. A.Bumblauskas, istoriko vaidmenyje debiutuoti ketina ir Rimvydas Valatka bei kt.
Specialiai į šitą konferenciją iš JAV atvyksta ir Tomas Venclova.
