„Aš pritariu A.Ramanausko-Vanago metams, bet žodis „partizanai“ – dviprasmis. Partizanai buvo ir vienoki, ir kitokie. Mes turime galvoti apie tuos žmones, kurie jautriai priims tą žinią. Siūlyčiau šalia partizano Ramanausko-Vanago metų paskelbti susitaikymo, atgailos metais ir pastatyti paminklą tiems žmonėms, kad užmirštų tas problemas visiems laikams“, – antradienį per Seimo posėdį kalbėjo D.Kepenis.
Jis pasakojo šeštadienį dalyvavęs žmogaus mirties metinių minėjime ir sužinojęs šiurpią tos šeimos istoriją. Anot parlamentaro, būtent ši istorija ir sukėlė jam klausimų dėl A.Ramanausko-Vanago metų paskelbimo.
Pasirodo, kad po karo apie 20 tūkst. žmonių buvo iššaudyta be teismo ir ne visuomet buvo aišku, kas tą padarė, buvo verčiama kaltė vieni kitiems.
„Šeštadienį, kai aš netikėtai sužinojau vienos šeimos baisią istoriją, kur penki žmonės buvo nužudyti kaime. Jie buvo paprasti žemės darbininkai. Sakau: tai turbūt stribai nužudė. Sako: ne, miškiniai. Jie surinkę dokumentus apie tai. (...) Pasirodo, kad po karo apie 20 tūkst. žmonių buvo iššaudyta be teismo ir ne visuomet buvo aišku, kas tą padarė, buvo verčiama kaltė vieni kitiems. Mes turėsime apie 20 tūkst. šeimų, kurioms šiandien draskysime žaizdą“, – tvirtino „valstietis“.
„Aš pasiūliau statyti susitaikymo ir atgailos paminklą. Kadangi kiekviename kaime tokių žmonių buvo ir neaiškumų visokiausių buvo. Ne aš sakiau banditų terminą, žmonės minėjo, vadino miškinius banditais, nes jie iššaudė dorų žmonių šeimą, išprievartavo motiną. Aš buvau metinėse, žmogus numirė, nes 20 metų kankinosi nerasdamas tiesos, iš streso“, – sakė D.Kepenis.
Seimo nario pasiūlymas sukėlė parlamentarų pasipiktinimo bangą.
„Būtų pirmas bendras paminklas aukoms ir budeliams. Atrodo, kai kam neaišku, kas – aukos, kas – budeliai. Man tai aišku“, – sakė liberalas Eugenijus Gentvilas.
Būtų pirmas bendras paminklas aukoms ir budeliams.
Konservatorius Andrius Kubilius stebėjosi pasiūlymu užmiršti savo istoriją ir laisvės kovotojus.
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui 2018-uosius paskelbti A.Ramanausko-Vanago metais. Už tai balsavo 90 parlamentarų. Kad nutarimas būtų priimtas, liko dar vienas balsavimas Seime.
Seimo nutarimo projekte teigiama, kad 2018-uosius paskelbiant A.Ramanausko-Vanago metais, siekiama pabrėžti Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo – partizaninio karo svarbą kovojant su sovietų okupacija ir pagerbti šią Lietuvai bei jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę.
Vyriausybei siūloma parengti ir patvirtinti A.Ramanausko-Vanago metų programą, skirti lėšų jai įgyvendinti.
Taip pat prašoma kitąmet skirti lėšų Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centrui A.Ramanausko-Vanago galimos palaidojimo vietos archyviniams, archeologiniams ir ekspertiniams tyrimams.
Prieš Seimui priimant minėtą nutarimą viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė viešai buvo suabejojusi A.Ramanausko-Vanago nuopelnais. Remdamasi KGB dokumentais ji teigė esą A.Ramanauskas – Vanagas nebuvo kankinamas, o pats bandė nusižudyti, išdavė visus jam padėjusius žmones. Vėliau šiuos savo teiginius ji pripažino klaida ir melu.
„KGB savo laiku su partine nomenklatūra labai pratino žmones prie jų skleidžiamo apgaulės ir melo. To melo ir apgaulės buvo ne tik viešumoje, kur nors parašytuose straipsniuose „Faktai kaltina“ ir panašiuose, tačiau buvo ir jų sudarytose bylose“, – antradienį netiesiogiai atsakydamas R.Vanagaitei tvirtino parlamentaras istorikas Arvydas Anušauskas.
Anot jo, paprasti žmonės gali ir nesužinoti visų šiurpių detalių, nes jos iš tiesų baisios.
„Pavyzdžiui, perskaičius jo bylos istoriją, parašytą ranka, (...) ten yra daugiau išvadų, o tose išvadose parašyta, kad jam buvo nupjautas pirštas, buvo išdurta akis ir daugybė kitų kankinimo požymių. Išties tai daugiau kankinimai siekiant psichologiškai palaužti žmogų, kuris daugiau kaip dešimtmetį buvo Dzūkijoje vertinamas kaip laisvės kovotojų lyderis. Tik ignoruojantis karo metų padėtį ir partizanų taikytus karo meto įstatymus, nematantis plačios KGB išlaikomų agentų veiklos ir apimties, nežinantys ir nematę Maskvoje slepiamų antipartizaninių dalinių dokumentų, gali kalbėti apie pokario rezistencijos idealizavimą. Tai buvo karas, kai okupantai taikė itin brutalias priemones ir niekas jų nevaržė“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad nėra jokių duomenų, jog A.Ramanauskas-Vanagas būtų prisidėjęs prie Holokausto.
Nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro prieš kelias savaites buvo susitikęs su Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininku Arūnu Gumuliausku ir tikino, esą A.Ramanauskas – Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu.
„Kad Vanago metai bus, aš iškart supratau po mano susitikimo su E.Zuroffu, kada nebuvo pateikta nieko. Absoliučiai nieko. Tik buvo pateikti tam tikri kaltinimai, kurie buvo visiškai nepamatuoti ir neobjektyvūs“, – antradienį sakė A.Gumuliauskas.
Alytaus mokytojų seminarijoje dėstęs A.Ramanauskas partizanu tapo 1945 metais. Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1956 metais Kaune A.Ramanauskas ir jo žmona buvo suimti, po metų nuteistas mirties bausme.
