Seniai užmiršta miesto pakraštyje esančiame miške buvusi palaidota 3,5 tonos sverianti skulptūra taps naujos ekspozicijos eksponatu muziejuje, kuriame bus eksponuojami asmenų, suvaidinusių tam tikrą vaidmenį Vokietijos įvykiais turtingoje istorijoje, atvaizdai.
Iškastą gerokai pliktelėjusio smaila barzdele komunistų lyderio galvą darbininkai statybiniu kranu užkėlė ją ant sunkvežimio, turbūt jau paskutinei Lenino kelionei per plačiai išsidriekusią Vokietijos sostinę.
„Sveikas sugrįžęs, Lenine“, – juokavo už kultūrą atsakingas miesto tarybos narys Gerhardas Hanke į vakarus nuo Berlyno esančiame Špandau mieste, į kurį buvo atgabenta šiek tiek nuo laiko nukentėjusi galva be kairės ausies.
G.Hanke taip pat pridūrė, kad Leninas „nebuvo didelis žmogus, bet stambi figūra“.
Leninas buvo lėtai iškeltas krautuvu, šį įvykį filmuojant Rusijos ir kitų užsienio televizijų filmavimo grupėms.
Šis granito galvos gabenimas per visą miestą priminė tragikomišką sceną iš 2003 metų filmo „Sudie, Leninai“ (Good Bye Lenin!), beje, pelniusio apdovanojimų. Jame buvo parodyta, kaip panašaus dydžio milžiniškas Lenino biustas skraidinamas sraigtasparniu virš naujai suvienyto Berlyno stogų, simbolizuodamas komunistinės Rytų Vokietijos galą.
Tikrovėje tokios scenos nebuvo, ji buvo išgalvota, bet Berlyno Lenino statulos likimas buvo ne mažiau dramatiškas.
Liaudies valia, driežai
Šaltojo karo įkarštyje, kai Berlynas ir pasaulis buvo padalinti, 1,7 metro aukščio galva kadaise buvo iš ukrainietiško rausvo granito iškaltos Lenino statulos dalis. Visas 19 metrų aukščio paminklas buvo pastatytas buvusioje Lenino aikštėje Rytų Berlyne, apsuptas sovietinių blokinių daugiabučių.
Lenino statulą sukūrė Nikolajus Tomskis, tuometis Sovietų Sąjungos menų akademijos prezidentas; masyvūs akmeniniai jos blokai buvo atvežti į Rytų Vokietiją iš „broliškos socialistinės šalies“ sunkvežimių kolona.
Lenino paminklas buvo atidengtas per mitingą, kuriame buvo susirinkę 200 tūkst. žmonių, 1970 metų balandžio 19 dieną, likus trims dienoms iki Lenino gimimo 100-ųjų metinių. Jis ten stovėjo 31 metus ir buvo pagrindinis Lenino aikštės akcentas.
Kai sukilusių žmonių galia sugriovė Berlyno sieną ir Geležinę uždangą, Lenino ir Karlo Marxo statulos buvo verčiamos visoje Rytų Europoje, Berlyno paminklas tapo visuomenės piktinimosi žaibolaidžiu.
Pirmasis suvienyto Berlyno meras įsakė nugriauti Lenino paminklą 1991 metų pabaigoje, norėdamas pašalinti iš miesto „diktatūros, kurioje žmonės buvo persekiojami ir žudomi“, simbolį.
Pirmasis suvienyto Berlyno meras – konservatyvių pažiūrų Eberhardas Diepgenas – įsakė nugriauti Lenino paminklą 1991 metų pabaigoje, norėdamas pašalinti iš miesto „diktatūros, kurioje žmonės buvo persekiojami ir žudomi“, simbolį.
Statulai išardyti prireikė kelių mėnesių: darbininkams teko pjaustyti granito ir betono blokus bei vidinę plieninę armatūrą. Lenino paminklas buvo suskaldytas į maždaug 120 dalių.
Tos dalys vėliau buvo išvežtos į atokų miškelį Berlyno pietrytiniame pakraštyje ir užkastos smėlyje. Kodėl paminklą nuspręsta palaidoti būtent toje vietoje – dabar jau nebežinoma.
Ilgą laiką atrodė, kad Lenino statulos galva liks palaidota, kol istorikai sugalvojo pradėti kampaniją dėl jos iškasimo.
Dar pernai rugpjūtį Berlyno administracija tikino, kad tiksliai nežinoma, kur ta statula yra užkasta, Bet tada atsirado vienas amerikietis, dokumentinių filmų kūrėjas Rickas Minnichas, kuris padėjo ją rasti.
Berlyne gyvenantis amerikietis dokumentinių filmų kūrėjas Rickas Minnichas.
„Tuomet susisiekiau su dienraščiu „Berliner Zeitung“ ir pasakiau jiems, kad žinau, kur ji yra“, – juokėsi Berlyne gyvenantis R.Minnichas.
Šis iš Kalifornijos kilęs vyras kartu su savo draugu vokiečiu buvo kastuvais atkasę Lenino statulos galvą 10-ojo dešimtmečio pradžioje ir nufilmavo ją, kurdami satyrinį vaizdo įrašą, kuris vėliau buvo įkeltas į portalą „YouTube“.
Galiausiai vietinė valdžia nusileido ir leido „prikelti“ Leniną.
Buvo nuspręsta, kad pabudę po žiemos miego driežai, prasidėjus jų poravimosi sezonui, bus išgaudyti ir perkelti į netoliese esančią naują naują buveinę, kuriai parinkta akmenų krūva.
Tačiau kasimo darbus teko atidėti, nes žalieji pareiškė, kad toje vietoje, kur užkasta Lenino galva, įsikūrė nykstančių driežų kolonija. Aplinkosaugos specialistai pradėjo tyrimą, rengtos diskusijos su ekologinio judėjimo organizacijomis. Galiausiai buvo rastas sprendimas, kuris turėtų būtų palankus tiek gamtai, tiek istorijai.
Buvo nuspręsta, kad pabudę po žiemos miego driežai, prasidėjus jų poravimosi sezonui, bus išgaudyti ir perkelti į netoliese esančią naują naują buveinę, kuriai parinkta akmenų krūva.
O Lenino galvos naujoji buveinė dabar yra Špandau tvirtovės muziejus vakarinėje Berlyno dalyje. Buvęs revoliucijos vadas bus eksponuojama parodoje „Atidengtieji. Berlynas ir jo paminklai“, kurią rengiamasi atidaryti kitų metų pradžioje.
Špandau tvirtovėje eksponuojama apie 100 originalių meno kūrinių, kurių seniausi yra sukurti XVIII šimtmetyje.
