Tarp Baltijos kelią menančių daiktų – ir lėlė tautiniais drabužiais, kuriuos pasiuvo ir lėlę su savimi kelyje turėjo tuometinė moksleivė, ir tuometinė žurnalistų įrašymo įranga, su kuria jie dirbo 1989-aisiais – vadinamasis „reporteris“.
„Aš atnešiau dukters pasiūtą lėlę su tautiniais rūbais, išsiuvinėtą, ji buvo Baltijos kelyje, tuo metu man dukra dar buvo moksleivė, ir iš įkvėpimo šita lėlė gimė“, – lėlę su tautiniais rūbais, ant kurių išsiuvinėta ir Baltijos kelio data – 1989 metai – rodė Regina.
Kita vilnietė su akcijos rengėjais pasidalino Baltijos kelio nuotraukomis. „Atnešiau nuotraukas iš Baltijos kelio, mano vyras daug fotografavo, buvo labai didelė euforija tais laikais, daugybė žmonių, visi susikibę rankomis“, – BNS sakė moteris.
Baltijos kelio dalyviai penktadienį ir šeštadienį Seime kviečiami pasidalinti prisiminimais apie 1989 metų Baltijos kelią.
Prisiminimų rinkimo dienomis gyventojai kviečiami pasidalinti savo asmeniniais prisiminimais ir jų materialiais liudijimais – nuotraukomis, suvenyrais, vaizdo ar garso įrašais, laiškais, plakatais, skelbimais, savilaidos laikraštėliais.
Visi prisiminimai ir atsinešti daiktai bus užregistruoti, aprašyti ir perkelti į skaitmenines laikmenas – jie atsidurs virtualiame 1989 metų Europos žemėlapyje, o originalai bus grąžinti, skelbiama Seimo interneto svetainėje.
Akcija kitą savaitę taip pat vyks Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.
1939-aisiais rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą. Šis susitarimas lėmė Baltijos šalių okupaciją 1940 metais.
1989 metais minėdami pakto pasirašymo metines, už rankų susikibę Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai sudarė gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Baltijos kelyje dalyvavo apie 2 mln. žmonių.
