Ta proga 2016 m. lapkričio 11 d. (penktadienį) 12 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta tarptautinė paroda Pirmojo pasaulinio karo frontuose. Parodoje bus eksponuojami bibliotekoje ir asmeniniuose archyvuose saugomi Pirmojo pasaulinio karo dalyvių egodokumentai, karių organizacijų dokumentai, atskleidžiantys lietuvių karinių dalinių steigimą Rusijoje. Ypač reikšminga, kad Lietuvos visuomenei bus pristatyta dalis Baltarusijos mokslų akademijos Jakubo Kolaso centrinėje mokslinėje bibliotekoje saugomų Pirmojo pasaulinio karo fotografijų, atskleidžiančių Vakarų fronto karių akistatą su mirtimi, karo buitį, laisvalaikį.
Renginyje kalbės karo istorikai Arvydas Pociūnas ir prof. dr. Valdas Rakutis. Dalyvaus Baltarusijos NMA Centrinės mokslinės Jakubo Kolaso bibliotekos direktorius dr. Aleksandras Gruša, taip pat darbuotojai: Oksana Drozd, Liudmila Avgul ir Aleksandras Stefanovičius.
Parodos ekspozicija veiks 2016 m. lapkričio 8 – 2017 m. sausio 2 d.
1918 m. rudenį prancūzams, anglams ir amerikiečiams pradėjus kontrpuolimą Pirmajame pasauliniame kare, vokiečių kariuomenė ėmė trauktis. Rugsėjo 29 d. vokiečių kariuomenės vadas infanterijos generolas feldmaršalas Paulius von Hindenburgas pripažino, kad Vokietija karą pralaimėjo. Jis kreipėsi į Vyriausybę, kad ši su sąjungininkais pradėtų derėtis dėl paliaubų. 1918 m. lapkričio 11 d. 11 val. 11 min. Kompjeno miške, maršalo Ferdinando Focho vagone-salone, buvo pasirašytos paliaubos. Pirmasis pasaulinis karas baigėsi.
Istorikas Vasilijus Safronovas teigia, kad tarpukario Lietuvoje nesusiformavo tradicija valstybiniu mastu minėti, aktualizuoti Pirmąjį pasaulinį karą. Daugiau dėmesio buvo skiriama nacionalinės valstybės sukūrimo faktui bei vėlesniems Nepriklausomybės karams. Tačiau negalima teigti, kad karas nebuvo aktualus daug vargo ir netekčių patyrusiai visuomenei.
Amžininkai, išgyvenę abu pasaulinius karus, vieningai tvirtino, jog Pirmasis pasaulinis karas lietuvių tautai buvo sunkesnis: į kariuomenes buvo paimti vyrai, per kraštą driekėsi fronto linijos, o vėliau nualino, apiplėšė okupantai. 1923 m. atlikto gyventojų surašymo metu surinkti duomenys apie 64 628 karo dalyvius iš Lietuvos (be Klaipėdos krašto), iš kurių 11 173 asmenys buvo laikomi žuvusiais. Šiuolaikiniai mokslo metodai ir prieigos leidžia retrospektyviai atkurti karo reikšmę ir pasekmes Lietuvos visuomenei.
Tai, kaip visuomenė sureikšmina praeities patirtis – šiuo atveju karą, gali daug pasakyti apie jos vertybines orientacijas ir praeities patirčių taikymą dabarčiai.
