Mokslininkai kompiuterinės tomografijos (KT) skenavimo būdu atrado, kad maždaug 10 metrų gylyje, piramidės priešakinėje dalyje, galimai yra tunelis, pranešė Meksikos Nacionalinis antropologijos ir istorijos institutas.
KT skenavimo metu gautas vaizdas rodo, kad tuneliai galimai buvo užpilti dar senovėje. Teotihuakane atrasta ir kitų požeminių tunelių. Vienas jų, esantis po Plunksnuotosios Gyvatės piramide, jau pradėtas tirti.
Šis atradimas gali padėti įrodyti, kad Teotihuakano gyventojai naudojo tokį patį modelį statydami visas dideles šventyklas, kurių paskirtis galbūt buvo „atkartoti“ požeminį pasaulį.
Ekspertų nuomone požeminiai tuneliai gali būti susiję su šventosiomis vandens tėkmėmis ir mitologiniu požemių pasauliu.
„Šis atradimas gali padėti įrodyti, kad Teotihuakano gyventojai naudojo tokį patį modelį statydami visas dideles šventyklas, kurių paskirtis galbūt buvo „atkartoti“ požeminį pasaulį“, – sakė Meksikos nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto archeologė Veronica Ortega.
Reikės atlikti daugiau tyrimų, kad būtų nuspręsta, ar numanomą tunelį verta kasinėti.
Šiaurės Meksike esantys griuvėsiai tebėra apgaubti paslapties šydu.
Nuo maždaug 100-ųjų metų prieš mūsų erą iki 750-ųjų mūsų eros metų Teotihuakanas buvo klestintis miestas. Jame gyveno apie 100 tūkst. žmonių, bet jis buvo apleistas dar prieš XIV a. įsigalint actekų civilizacijai.
Šio amžiaus pradžioje atrastame 103 metrų ilgio požeminiame tunelyje po Plunksnuotosios Gyvatės piramide aptikta įvairiausių liekanų – sėklų, keramikos šukių, gyvūnų kaulų.
Tyrėjai tunelyje tikėjosi rasti miesto elito kapavietes, tačiau kol kas jų neaptikta.
Kitaip negu kituose ikikolumbinių laikų statinių griuvėsiuose, archeologai iki šiol nerado jokių palaikų, galinčių priklausyti Teotihuakano valdovams. Toks atradimas padėtų geriau suprasti miesto vadovybės hierarchiją ir atsakyti į klausimą, ar valdžia buvo paveldima.
