Sapiegų rezidencijos ansamblis Antakalnyje turėtų tapti dar viena sostinės puošmena. Kai bus baigta rūmų restauracija, sutvarkytas parkas, išnyks šiuo metu rūmus nuo parko ir jame esančių pastatų skirianti L.Sapiegos gatvė.
Darbai nesustojo
Einant pro šalį šiuo metu atrodo, kad rūmuose niekas nevyksta. Prieš kelerius metus restauruotas fasadas dar nebaigtas, nepanašu, kad ir viduje būtų gyvybės.
Tačiau toks įspūdis klaidina. Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė sako, kad kaip tik šiuo metu yra net dvi geros naujienos dėl rūmų. Visų pirma, KPD skyrė papildomai lėšų ir tęsiami sieninės tapybos konservavimo darbai. Antra – jau netrukus organizuotos smalsuolių grupės, vedamos gidų, galės aplankyti rūmus ir pasigrožėti tuo, kas čia jau padaryta ir atrasta.
Kaip pranešė KPD, anot restauravimo darbų vadovo, aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratoriaus J.A.Pilipavičiaus, Sapiegų rūmų sienų tapyba yra aukšto europinio lygio, kuri buvo labai grubiai sunaikinta: „Šaltiniuose minima, kad rūmų skliautuose ir lubose buvo garsaus baroko menininko, florentiečio Mikelandželo Palloni XVII a. tapyba. Pagal meninį lygį galime spėti, kad sienose rastos freskos – taip pat šio garsaus italo darbas. Faktų ir patvirtinimų vis daugėja, tačiau reikia dirbti toliau. Sapiegų rūmų tapyba buvo itin grubiai sunaikinta ją sukapojant, – tai yra padaryta XIX a. pirmojoje pusėje, kai Lietuva pateko carinės Rusijos įtakon. Perstatant rūmus į ligoninę, o vėliau ten įsikūrus kareivinėms, freskos sunaikintos.“
Šaltiniuose minima, kad rūmų skliautuose ir lubose buvo garsaus baroko menininko, florentiečio Mikelandželo Palloni XVII a. tapyba. Pagal meninį lygį galime spėti, kad sienose rastos freskos – taip pat šio garsaus italo darbas, – sakė J.A.Pilipavičius.
Restauratoriams atidengiant dvi freskas, paaiškėjo, kad nutapyta rytinėje sienoje freska turi siužetinę tąsą su priešingoje pusėje esančia kompozicija. Pasak aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratoriaus Daumanto Tomo Pilipavičiaus, baroko epochos paveiksle yra vaizduojamas muzikantų ansamblis balkone. „Tikėtina, kad matome vieną iš ankstyviausių išlikusių pasaulietinio siužeto freskų Lietuvoje, taip pat – vieną iš didžiausių“, – teigia restauratorius D.T.Pilipavičius.
J.A.Pilipavičius mano, kad antrosios freskos siužetą atskleisti yra dar ankstoka, bet joje yra pavaizduoti egzotiškais drabužiais ir tiurbanais apsirėdę greičiausiai miesto svečiai, galbūt – diplomatai. Tikslius tyrinėjimus jau galima būtų pradėti. „Mums atsiranda realių vilčių, kad galėsime atkurti visą rūmų galeriją. Apie 60-70 proc. jos galėtų būti atkurta autentiškos, kaip Sapiegų laikais. Restauravus, kas yra išlikę, bus paprasčiau galvoti ir apie Sapiegų rūmų pritaikymą“, – įsitikinęs restauravimo darbų vadovas.
Sieninė tapyba atidengta
„Ta sieninė tapyba jau yra atidengta, nes ji buvo ir užtinkuota, iš dalies ir užmūryta. Apie ją buvo žinoma, gal daugiau duomenų atsivėrė dabar, kai ji buvo atverta, konservuota ir retušuota. Teko retušuoti, nes vietomis freskos buvo labai išdaužytos, todėl tas vietas teko atstatyti. Šiandien jau galime matyti tą prabangą. Kaip sako patys restauratoriai, iš ne sakralinės tapybos tai yra, ko gero, vertingiausias dailės objektas Lietuvoje“, – kalbėjo KPD direktorė.
Šiemet tęsiami 2014 m. birželio mėn. 17 d. pradėti Sapiegų rūmų interjero sienų tapybos konservavimo darbai. Pašalintos buvusio užtinkavimo ir uždažymo liekanos, sutvirtintas tapybos pagrindas, apkraštuotas tinko sluoksnis, užglaistytos išdaužos, dažų sluoksnis nuvalytas ir sutvirtintas.
Skirta papildomų lėšų restauravimo ir konservavimo darbams lėšų iš KPD asignavimų – beveik 29 tūkst. eurų. Kiek pinigų reikės kitąmet, kokie bus atliekami darbai, dar neapsibrėžta.
Iki šiol Sapiegų rūmuose vienas projektas jau įgyvendintas – „Sapiegų rūmų Vilniuje rekonstravimas (restauravimas) ir pritaikymas turizmui, I etapas“. Nuo 2011 metų kovo iki pernai lapkričio pabaigos vykdyto projekto vertė siekia daugiau nei 8 mln. Lt, atkurti autentiški baroko tūriai, atlikti mūro restauravimo, kiti eksterjero tvarkybos darbai, uždengtos galerijos, sutvarkytas stogas.
Spręsta, kurį laikotarpį rinktis
Pirmenybė teikiama baroko elementų atskleidimui ir restauravimui, bet kartu paliekant vieną kitą intarpą, kurie reikalingi. Kieme likęs vėlyvas bokštelis buvo pritaikytas laiptinei, kurioje bus ir keltuvas neįgaliesiems, – aiškino D.Varnaitė.
Iki šių darbų dar teko nueiti ilgą kelią, kol apsispręsta, kokiu metodologiniu keliu būtų geriausia eiti tvarkant rūmus.
„Šie rūmai per savo istoriją pertvarkyti ne kartą. Pastarasis rimtas pertvarkymas buvo carinės Rusijos laikais, toks pastatas ir išliko iki mūsų dienų su viršutiniu aukštu ir priestatu.
Kai mes šį pastatą perėmėme valdyti ir buvo sprendžiama, kaip su juo elgtis, pirmas klausimas buvo metodinis – kaip jį restauruoti.
Turėjome kelias kryptis. Viena – svarstyta palikti tokį, koks jis pasiekė mūsų dienas su didžiuliais pertvarkymais XIX amžiuje. Kita koncepcija – išgryninti barokinį laikotarpį. Trečiasis variantas – prioritetą teikti barokinio laikotarpio atskleidimui paliekant kai kuriuos intarpus, kurie naudingi funkcine prasme.
