Labai keista, kad senoji mūsų sostinė, Lietuvos Valstybės lopšys – asocijuojama su nukirsta kažkieno galva... (Vikipedijoje rašoma, kad šis sprendimas priimtas Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje – 1996-ųių sausio 23 dieną.
Gal derėtų pakeisti į ką nors kunigaikštiškesnio? Vis dėlto tai ne tik simbolis, bet ir egzistencinis kodas – gyvybės, susivokimo, buvimosi.
Gal dėl to Trakams ir sekasi sunkėliau nei kitiems istoriniams ar kurortiniams miestams? Jei miestas susiejamas su nukirsta galva, tai lyg ir parodo, kad ši vieta tinkamesnė erodams bei kitiems plėšikams. Negi Trakų miesto valdžiai toks sugretinimas tinka? (Čia galima būtų pakalbėti ir apie sukarvėjusį Kauno jautį vietoje veržlaus stumbro, bet gal tiek to).
Šį komentarą apie Trakų herbą persiunčiau daugiau išmanantiems ir gavau privačius vieno istoriko pamąstymus šiuo klausimu:
„Pasižiūrėjau internete. Nežinant tikrų duomenų, viskas atrodo labai keistai. Pirmiausia, tai šitas Jonas Krikštytojas antropologine prasme negalėjo taip atrodyti. Jis neturėjo būt siauraakis, kaip Každailis vaizduoja. Ir kituose vaizduose jis dažnai rodomas kaip senis, gana dažnai. Tada ir Kristus turėjo gyventi iki panašaus amžiaus.
Čia logikos trūksta. Jie juk buvo beveik bendraamžiai, nes Elžbieta buvo nėščia tuo pačiu metu, tik mėnesių skirtumas. O gal aš klystu? Iki šių laikų kiekvieno totoriaus namuose dar yra Vytauto Didžiojo portretas. Gal ir karaimų, negaliu tvirtinti. Tai panašiau, kad jie galėjo vaizduoti Vytautą, o nenorintys nieko žinoti apie Vytautą galėjo įvardinti Jonu.
Nors yra ir žodelis nors. Mes neturime išlikusios portretų tradicijos, nes musulmonai negali vaizduoti žmogaus, tokie buvo draudimai. Iš internete rodomo senesnio Herbo žvelgia visai kitoks žmogus, visai kitokio veido.
Labai keista, kad senoji mūsų sostinė, Lietuvos Valstybės lopšys – asocijuojama su nukirsta kažkieno galva...
Sakyčiau, kad Každailiui labai nepavyko su tuo Herbu. Kam jis jį užmerkė? O gal tai Tochtamyšo portretas? Bet gal Každailis prisikapstė prie kokių nors didesnių žinių? Dvasine prasme tai labai netikusi idėja. Trakai turi daug gražesnę prasmę, aš nenorėčiau tokio herbo. Jis netinkamas, nesvarbu, koks šventasis būtų pavaizduotas, bet nukirsta galva – ne herbui.
Ačiū, kad atkreipei dėmesį. Bet aš tikrai apie tą herbą niekad nepagalvodavau. Be abejo, aš jo negalėjau nematyti, bet tikriausiai manydavau, kad tai koks totoriaus arba karaimo atvaizdas. Kad negyvos galvos – tai net nepagalvojau. O galvoti apie galvą reikėtų. Ir Galvės ežeras turėtų priminti, kad ten galvos gyventa.
Žinoma, mes užmirštame faktą, kad Galvė gali neturėti su galva jokio ryšio, nes ne vien lietuviai tose vietose galėjo palikti savo pavadinimus. Ir žydų Trakuose daug gyveno, jie net karaimus iš Trakų išstūmė į Aukštaitiją. Bet galva ir galva valdymo prasme kai kur pasitvirtina. Net ir golova, holova, hlova taip pat.
Nežinant labai lengva pliurpti, bet jaučiant – nukirsta galva tiesiog neįmanomas, smukdantis simbolis. Nebent jie jų perkrikštytoją su džiaugsmu norėjo tokį matyti. Užsikabinau už šito klausimo, bet atsakymo neturiu. Tikrai įdomu, reikia ilgiau į tą gilintis, o gal net sugrąžinti Trakams Vytauto Didžiojo galvą. Gal ir Lietuvai nuo to būtų geriau.“
