Karaliaus gyvenimas buvo vertinamas prieštaringai nuo pat jo žūties Bosvorto mūšyje 1485 metais, tačiau atrodo, kad dabar britai savo širdyse jį pervertina iš naujo – sekmadienį maždaug 35 tūkstančiai žmonių stovėjo prie Lesterio gatvių, kuriomis važiavo gedulinga procesiją – keturių juodų žirgų traukiamas lafetas su velionio palaikais.
Pirmadienį vėl žmonės stojo į eilę ir kantriai laukė, net iki keturių valandų, kad patektų į Lesterio katedrą, kurioje pašarvotas legendinis karalius.
Tą pačią dieną turėtų būti laikomos Rekviem mišios, – vienas iš katalikiškų laidotuvių elementų. Penkias dienas truksiantys laidotuvių renginiai turėtų pasibaigti ketvirtadienį karaliaus palaikų perlaidojimu Lesterio viduramžių katedroje.
„Ričardas nebuvo taikos žmogus. Jo gyvenimo laikai ir vaidmuo, kurį jis gavo gimęs, to neleido. Tačiau dabar mes meldžiamės už jo amžiną ramybę“, – sakys kardinolas Vincentas Nicholsas savo homilijoje.
Pagerbti karaliaus atėję žmonės ėjo pro tamsiu aksomu uždengtą karstą, prie kurio stovėjo kariuomenės veteranų garbės sargyba.
Vienas iš atėjusiųjų 80-metis Davidas Daviesas sakė: „Turėdamas tokią margą istoriją net ir po mirties jis turi būti pripažintas kaip karalius.“
Lesterio vyskupas Timas Stevensas pridūrė, kad miestui duotas „pripažinimo tonas“.
„Koks bebūtų jūsų tikėjimas, kokių tradicijų besilaikytumėte, šiam karstui patekus į bažnyčią jūs susidūrėte su savo pačių mirtingumu“, – sakė jis.
Ričardo III palaikai sudėti į švininę dėžutę – jo kaulai susukti į vilnonį audinį ir nebalintą liną. Mažesni sudėti į lininius maišelius. Į dėžutę taip pat įdėtas rožinis.
Dėžutė su kaulais įdėta į 1,8 metrų ilgio ąžuolinį karstą, kurį pagamino kanadiečių dailidė Michaelas Ibsenas – artimiausias karaliaus Ričardo III giminaitis mūsų laikais.
Ričardas, paskutinysis iš Plantagenetų dinastijos, Angliją valdė nuo 1483 metų iki savo mirties. Jis žuvo nuo Henrikui Tiudorui, kuris vėliau tapo Henriku VII, lojalių karių rankos. Ričardui pralaimėjus šį paskutinį didelį Rožių karą, karūna iš Jorko dinastijos perėjo Tiudorų dinastijai.
Nužudytasis 32 metų karalius buvo skubiai palaidotas be jokių fanfarų pilkųjų brolių, kaip Anglijoje įprasta vadinti pranciškonus, vienuolyne Lesteryje Prieš palaidojant Ričardo III apnuogintas kruvinas kūnas buvo iškilmingai nešamas Anglijos centrinio Lesterio miesto gatvėmis.
Šis vienuolynas buvo sugriautas 16-ojo amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, kai Tiudorų karalius Henrikas VIII naikino vienuolynus. Manyta, kad Ričardo palaikai buvo prarasti.
Tačiau Ričardo III draugijos nariai ir Lesterio universiteto archeologai kasinėjo tą vietą ir teisingai numatė, kur senojoje bažnyčioje jis turėjo būti palaidotas.
2012 metais jie rado griaučius, atitinkančius karaliaus apibūdinimą, ypač – dėl stuburo iškrypimo ir mūšyje patirtų sužeidimų. Datavimas radioaktyviosios anglies metodu parodė, kad šitas vyras mirė laikotarpiu nuo 1455-ųjų iki 1540-ųjų.
Atradimą patvirtino palaikų ir dabar gyvenančio artimiausio Ričardo giminaičio M.Ibseno DNR palyginimas.
Ričardo III palaikų suradimas paskatino mokslininkus vėl prisiminti jo vos dvejus metus trukusį valdymą ir vykdytą socialinę reformą, primirštant W.Shakespeare'o Tiudorų laikais sukurtą žmogžudžio tirono įvaizdį.
Istorikai Ričardui priskiria nekaltumo prezumpcijos teisinėje sistemoje išvystymą ir paleidimo už užstatą tvarkos sukūrimą.
W. Shakespeare'o pjesėje „Ričardas III“ jis vaizduojamas kaip žiaurus piktadarys savo sūnėnų žudikas, bet kokiomis priemonėmis siekęs sosto.
Ričardas buvo katalikas, bet bus perlaidotas pagal anglikonų tradicijas, nors per pamaldas visą savaitę bus ir katalikiškų elementų.
Ketvirtadienį Ričardo palaikai bus perlaidoti dalyvaujant Kenterberio arkivyskupui Justinui Welby – dvasiniam Anglikonų Bažnyčios lyderiui.
Taip pat dalyvaus karalienės Elizabeth II marti, Vesekso grafienė Sophie, monarchės pusbrolis, Glosterio kunigaikštis Richardas, kuris yra Ričardo III draugijos patronas, ir giminaitis pagal kraujo liniją.