Ši skrynutė – Lietuvos ir Lenkijos valstybių aukso amžiaus karūna.
„Ši skrynutė – Lietuvos ir Lenkijos valstybių aukso amžiaus karūna. Tai absoliutus Renesanso auksakalystės šedevras, kuriame panaudota 200 įstabių papuošalų. Daugelis XVI a. brangenybių neišlikę, todėl šis unikalus kūrinys mums primins, kokie buvome ir ką turėjome XVI a., – didžiuodamasis sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas. – Šiuose rūmuose buvo saugoma net 16 panašių skynučių, kurias Žygimantas Augustas slėpė nuo lenkų dėl jų prabangos. Popiežiaus pasiuntinio Bernardino Bongiovanni liudijimu, čia pamatytos brangenybės jam užėmė kvapą ir jis prisipažino, kad tokių neturi net pats popiežius. Taigi galite įsivaizduoti, kokie didžiuliai ne tik materialiniai, bet ir kultūriniai turtai buvo čia saugomi.“
Dėžutei sukurti panaudota 6,6 kg sidabro, beveik 700 g aukso, daugiau nei 800 perlų, beveik 370 rubinų, 300 deimantų, safyrų, smaragdų ir įvairių kitų pusbrangių akmenų. Valstybinį Ermitažą ši skrynutė paliko tik trečią kartą – anksčiau ji buvo eksponuota Niujorko Metropoliteno ir Madrido Prado muziejuose.
 |
| Valdovų rūmų muziejaus nuotr./Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Senajam priklausiusi brangenybių skrynutė |
„Šiandien galime Lietuvos muziejaus lankytojams parodyti šią nuostabią brangenybę, kuri tam tikra prasme grįžo namo, – šypsojosi Valstybinio Ermitažo direktoriaus pavaduotoja, vyriausioji fondų saugotoja Svetlana Adaksina. – Turime bendrą istorinę praeitį ir daiktų, kurie, jei galėtų kalbėti, papasakotų daug įdomių istorijų. Šis – vienas jų.“
Beveik prieš 500 metų Žygimanto Senojo užsakymu Europos auksakalystės centre – Niurnberge – nežinomų meistrų pagaminta brangenybių skrynutė buvo skirta jo dukrai Jadvygai Jogailaitei. Iki šiol tiksliai neaišku, kokiais keliais šis kūrinys pateko į Rusiją. Egzistuoja dvi versijos, tačiau abi jos turi neatsakytų klausimų apie XVI–XVIII a. skrynutės klajones. Vis dėlto akivaizdu, kad XVIII a. skrynutė jau turėjo būti Rusijos carų privačių brangenybių rinkinyje, kuris buvo kilnojamas po vasaros rezidencijas, taip pat saugomas Žiemos rūmų Deimantų salėje. XIX a. viduryje skrynutė pateko į greta Žiemos rūmų pastatyto Mažojo Ermitažo Brangenybių galeriją, kur nuolatinėje ekspozicijoje yra rodoma iki šiol.
„Dauguma skrynutę puošiančių papuošimų neturi tikslios simbolinės reikšmės. Ant jos yra daug krikščioniškos, antikinės tematikos, romėniškų motyvų, dekoratyvinių kryžių, karavelių. Vis dėlto gausūs vynuogystės motyvai liudija jungtuvių simbolį, – teigė Valstybinio Ermitažo Brangenybių kolekcijos ir šios parodos kuratorė dr. Olga Kostiuk. – Per beveik 500 metų ši skrynutė šiek tiek nukentėjo, prarasti keli brangakmeniai, tačiau, priešingai nei, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės muziejai, mes nesiekiame nuslėpti laiko ženklų ir nepristatome palikimo lyg naujo.“
2,5 mln. eurų įkainota kultūros ir meno vertybė pristatoma tarptautinėje parodoje „Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė – šedevras iš Valstybinio Ermitažo rinkinių“, kuri veiks nuo šių metų rugsėjo 12 d. iki gruodžio 15 d. Per šį laiką Valdovų rūmų muziejuje bus organizuojamos edukacinės programos moksleiviams ir visuomenei, dvi viešas paskaitas skaitys tyrinėtojai iš Krokuvos Vavelio pilies, bus rengiami kultūriniai renginiai, filmo peržiūros ir koncertai.
Daugiau informacijos rasite čia.
