96 metų Filomena Lipinskienė per Antrąjį pasaulinį karą išgelbėjo šešis žydų vaikus. Penktadienį ji pagerbta prezidentūroje, kaip ir kiti 38 gelbėtojai, kurie rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.
F.Lapinskienė prisimena, kad ji išgelbėjo šešis žydų vaikus ir kelias šeimas. Kai joms kildavo pavojus, jie būdavo iškeliami pas gimines ar net į kitą parapiją tam, kad nebūtų rasti.
Minint 77-ąsias Holokausto ir 75-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines, žydų gelbėtojams įteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai. Daugumos šių Pasaulio teisuolių jau nėra gyvų, todėl valstybinius apdovanojimus atsiėmė artimieji.
Tačiau Lietuvos žydų bendruomenė piktinasi, kad pagerbiami ne tik jų gelbėtojai, bet ir žmonės, prisidėję prie holokausto. Pasak bendruomenės atstovų, prieštaringai vertinamo J.Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta vis dar kabo Vilniaus centre. Jis apdovanotas ir Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu.
Žydų bendruomenė šią savaitę išplatino viešą pareiškimą, kuriame prašė iki Žydų genocido aukų atminimo dienos priimti sprendimą pašalinti J.Noreikos atminimo lentą.
„Jeigu jau žmogus yra pasižymėjęs kažkuo tai neigiamo, tai kokios čia gali būti diskusijos. Reikia turėti ryžto ir nuimti, o tai yra mero darbas, kadangi paminklinė lenta priklauso savivaldybei“, – sako Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Ginčus dėl Generolo Vėtros vėl pakurstė Jungtinių Valstijų dienraštis „The New York Times“. Jis pirmą puslapį skyrė Lietuvai ir Generolo Vėtros klausimą pavadino išbandymu šaliai.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paskelbtose išvadose teigiama, kad Generolas Vėtra nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose, tačiau tvarkė reikalus, susijusius su žydų izoliavimu. Tačiau žydų bendruomenė tikina, kad jis prisidėjo prie Holokausto, tai įrodo pasirašyti dokumentai dėl žydų izoliavimo.
Užsienio reikalų ministras šią savaitę paragino nukabinti atminimo lentą.
„Tai, ką jis darė, ir parašai, kuriuos dėjo ties tam tikrais dokumentais dėl žydų izoliacijos, geto sukūrimo, dėl žydų turto nusavinimo ir panašių dalykų, tai tikrai nepuošia. Nebūtina kažkaip apversti viską aukštyn kojomis, bet matyt nebūtina heroizuoti, tiek norėčiau pasakyti, ir matyt nebūtina kabinti atminimo lento“, – teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Šis ministro pasisakymas nustebino Seimo TS-LKD frakcijos narį Lauryną Kasčiūną.
„Man keista, kad ministras vietoj to, kad pasitikėtų mūsų istorikais ir Lietuvos gyventojų genocido tyrimų centru ėmėsi šiek tiek propagandininko misijos, manau padarė klaidą“, – svarsto jis.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio manymu, užsienyje apie Generolą Vėtrą skelbiama informacija yra nekompetentinga, o pats partizanas mirė kovodamas už Lietuvos laisvę.
„Dabar yra sukeltas ir sukilęs naujas triukšmas dėl J.Noreikos, įžymaus rezistento prieš Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacijas, kuris ir galvą padėjo už Lietuvos laisvę. Tame naujame triukšme nėra nieko naujo, kartojami seni dalykai, priekaištai arba kaltinimai ir kai kurie nekompetentingi pagarsinimai užsienyje“, – piktinasi V.Landsbergis.
Pagerbti žydų aukų prie paminklinio akmens žydų gelbėtojams atvykęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius greitų sprendimų dėl Generolo Vėtros atminimo lentos priimti nežada.
„Penktadienį mes iš tikrųjų susirinkome pagerbti Lietuvos teisuolių atminimo ir tai yra labai svarbus ženklas. Tie, kas sunkiomis sąlygomis parodė didvyriškumą, jie turi būti pagerbti, o tai dėl ko kyla abejonių, tai reikia išsiaiškinti“, – teigia meras.
Istorikai aiškaus atsakymo, kaip reikėtų elgtis su atminimo lenta, nepateikia, tik tikina, kad reikia stengtis neužaštrinti situacijos.
„Kai kurie dalykai labai užaštrinti įžeis bet kokiu atveju tiek nukentėjusius nuo vokiečių okupacijos, tiek nukentėjusius nuo sovietinės okupacijos, dėl to čia šioje diskusijoje neverta peržengti ribų, tiesiog matyti istoriją tokią, kokia ji buvo“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos narys, istorikas Arvydas Anušauskas.
Seimo TS-LKD frakcijos narys Emanuelis Zingeris teigia, kad turi būti įvertinti visi Generolo Vėtros gyvenimo etapai – tiek blogi, tiek geri.
„Toks žmogus neturėtų turėti savo garbės lentų, savo paminklų mūsų Lietuvoje, o istorikai turėtų įvairiai įvertinti jo gyvenimo laikotarpius: ir jo herojiškus žingsnius, ir gėdingus žingsnius“, – tikina E.Zingeris.
Diskusijos dėl Generolo Vėtros verda jau ne vienerius metus.
