Gegužės–rugsėjo mėnesiais kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį vyks ekskursijos lietuvių kalba, o antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais – anglų kalba, skelbiama pranešime spaudai.
Katedros požemiai – garsių LDK didikų, valdovų, katedros vyskupų ir jų pagalbininkų, kapitulos narių, laidojimo vieta. Šiandien moderni ekspozicija pristato laidojimo tradicijas, archeologinių tyrinėjimų metu surastus radinius, paties statinio istoriją.
Vilniaus katedra – Lietuvos krikšto simbolis. Ji stovi vienoje seniausiai gyvenamų miesto vietų. Dėl nepatvaraus grunto, gaisrų ir kitų negandų šventovę teko ne kartą perstatyti ir remontuoti. Dabartinę išvaizdą katedra įgavo XIX a. pr. (arch. Laurynas Gucevičius). Tačiau po klasicistiniu drabužiu galima pamatyti ankstesnių laikotarpių – gotikos, renesanso, baroko – pėdsakų. Perstatymo istoriją žaismingai pristato katedros rekonstrukcijų projekcijos. Visi ekspozicijai pritaikyti rūsiai (išskyrus valdovų mauzoliejų) yra po XV–XVI a. susiformavusiu katedros pastatu.
Tarp seniausių ir vertingiausių archeologinių radinių – sidabrinė angeliuko skulptūrėlė. Manoma, kad tai buvusio relikvijoriaus kojelė. Pats relikvijorius neišliko, todėl imtasi inovatyvaus sprendimo – virš skulptūrėlės kyla trimatė holograma. Tai – neseniai vykusio ekspozicijos atnaujinimo rezultatas. Dėmesį traukia ir kitos požemių įžymybės – slaptoji karalių kripta, valdovų mauzoliejus, kuriame ilsisi garsiosios Barboros Radvilaitės palaikai, freska, pripažinta vienu seniausių sieninės tapybos pavyzdžių Lietuvoje.
