Įspūdinga, 500 metų istoriją turinti Švč. Trejybės (Unitų) bažnyčia remontų nematė jau ne vieną dešimtmetį. Sovietų okupacijos metais čia šeimininkavo įvairios mokslo institucijos, buvo įrengtos iš pradžių dirbtuvės, po to laboratorijos.
Šių metų birželio pradžioje Vilniuje laukiama Rytų apeigų katalikų (unitų) aukščiausių dvasininkų, nes bažnyčia minės 500 metų jubiliejų.
Tačiau iki tol greičiausia net nebus baigtas konkursas, po kurio paaiškės, kas rekonstruos bažnyčios stogą. Kultūros paveldo departamentas (KPD) 2013 metais savo lėšomis parengė Švč. Trejybės bažnyčios stogo ir bokštelių tvarkybos darbų projektą. Iš viso šiems darbams reikia apie 800 tūkst. Lt, šiemet skirta tik kiek daugiau nei 300 tūkst. Lt, tad darbus ketinama daryti etapais.
Šalia bažnyčios esančio vienuolyno unitams priklauso tik ketvirtadalis, kitur šeimininkauja ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Bažnyčios kunigas Vasilijus Vikentijus Janickis, vedžiodamas po bažnyčią kultūros ministrą Šarūną Birutį su palyda, neslėpė – jie tikisi paramos ir tvarkant maldos namus, ir rengiant 500 metų jubiliejaus iškilmes.
KPD direktorė Diana Varnaitė sakė, kad gegužę ketinama paskelbti konkursą, per mėnesį jis turėtų baigtis, nebent kažkas iš dalyvių apskųstų rezultatus. Tačiau jeigu valstybė turėtų pakankamai pinigų, galbūt net pavyktų visus darbus atlikti šiemet. Turint vos trečdalį reikalingos sumos, tikimasi bent jau pradėti stogo rekonstrukciją.
Tvarkomųjų paveldosaugos darbų metu numatyta remontuoti stogo medines konstrukcijas, keisti skardos dangą, suremontuoti lietaus vandens nuvedimo sistemą, bokštelių ir karnizų fragmentinį mūrą ir tinką, įrengti žaibosaugą.
Kunigas V.V.Janickis neslėpė vilties, kad galbūt sutvarkius stogą atsiras pinigų ir bažnyčios vidaus remontui. Jo teigimu, mažytė bendruomenė – iš viso Lietuvoje priskaičiuojama vos apie 150 aktyvių Unitų Bažnyčios narių – savo jėgomis nėra pajėgi imtis tokių erdvių remontų. Kol kas parapija tėra sutvarkiusi vieną koplyčią, kurioje ir meldžiamasi žiemą, nes tik ši patalpa šildoma. Kitur net ir ne pačią šilčiausią kovo dieną yra gerokai šalčiau nei lauke.
Pasakodamas bažnyčios ir Bazilijonų vienuolyno Vilniuje istoriją kunigas vis minėjo, kad unitai visada siekė vienyti krikščionis – katalikus ir stačiatikius. O tai, V.V.Janickio teigimu, turi itin didelę reikšmę šiuo metu, Rusijai įsiveržus ir atplėšus nuo Ukrainos Krymą.
Faktai ir skaičiai:
Unitai (lot. unitas – suvienytas), arba graikų apeigų katalikai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Karūnos stačiatikiai, 1596 m. sudarę su Romos Katalikų Bažnyčia Bresto bažnytinę uniją. Šia unija stačiatikiai pripažino Romos popiežiaus valdžią ir priėmė katalikybės dogmas, bet pasiliko savo liturgiją ir bažnytinę slavų kalbą.
1608–1827 m. Vilniuje unitams priklausė Švč. Trejybės bažnyčia, veikė bazilijonų vienuolynas. 1749 m. bazilijonų unitų vienuolynas buvo įsteigtas Bazilionuose (Šiaulių r.).
Polocko unitų arkivyskupas Juozapatas Kuncevičius (balt. Язафат Кунцэвіч, ukr. Йосафат Кунцевич, apie 1580 m. Vladimire (Voluinė) – 1623 m. lapkričio 12 d. Vitebskas) 1643 m. buvo paskelbtas palaimintuoju, o 1867 m. – šventuoju. Tai pirmasis unitų šventasis. Nužudytas sukilusių unijai priešiškų Vitebsko stačiatikių. Palaikai 1949 m. perkelti į Šv. Petro baziliką Romoje.
1795 m. unitai turėjo 30 bendrojo lavinimo mokyklų, 95 vienuolynus, prie kurių taip pat veikė mokyklos.
1827–1839 m. caro Nikolajaus I dekretu visi unitų vienuolynai buvo sustačiatikinti, iš jų atimtos mokyklos, panaikintos bažnytinės provincijos.
Unitai atsikūrė nepriklausomoje Lietuvoje 1919–1940 m. Lietuvoje yra 5 unitų bendruomenės, apie 150 aktyvių Bažnyčios narių. 1992 m. unitams grąžinta Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia.
