„Mūsų vertinimu, ten galima rasti tautinės nesantaikos kurstymo apraiškų. Ir taip yra ne kokiu nors konkrečiu istoriniu laikotarpiu – visas vadovėlis pilnas tokių staigmenų“, – pirmadienį agentūrai „Interfax“ pareiškė Visuomenės rūmų atstovas Nikolajus Svanidzė.
Jo vadovaujama komisija šiame vadovėlyje nustatė „falsifikavimo, ekstremizmo, ksenofobijos ir nesantaikos kurstymo tarp tautų“ elementų.
Beje, anksčiau pirmadienį dėl šio vadovėlio į teismą žadėjo kreiptis ir Čečėnijos įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Nuris Nuchažijevas.
„Dėl šmeižikiškų prasimanymų apie čečėnų tautą, paskelbtų vadovėlyje „Rusijos istorija. 1917–2009“, autoriai A.S.Barsenkovas ir A.I.Vdovinas, aš rengiu atitinkamą kreipimąsi į Čečėnijos Respublikos teismo organus“, – sakoma ombudsmeno pareiškime.
N.Nuchažijevui užkliuvo aukštųjų mokyklų studentams skirtame vadovėlyje teiginys, kad 63 proc. čečėnų vyrų, pašauktų į armiją Antrojo pasaulinio karo metais, „pažeidė priesaiką ir dezertyravo; mobilizaciją Čečėnijos teritorijoje teko nutraukti“.
„Iš kur autoriai gavo tokius duomenis, kurių anksčiau niekas nėra skelbęs“, – stebėjosi jis.
Anot jo, „vadovėlis toje dalyje, kurioje pateikti šmeižikiški prasimanymai apie čečėnų dezertyravimo mastą, pažeidžia Rusijos įstatymo „Apie represuotų tautų reabilitavimą“ 4-ąjį straipsnį.
„Neleistina agitacija ir propaganda siekiant sutrukdyti represuotų tautų reabilitavimą. Asmenys, atliekantys tokius veiksmus...., traukiami atsakomybėn įstatymu nustatyta tvarka“, – sakoma šiame straipsnyje.
