Penktadienį Kauno IX forte vokietis G.Kaschas susijaudinęs pasakojo, kaip jis ėmė domėtis II Pasaulinio karo istorija, nes iš Rytų fronto grįžęs jo senelis, Vermachto karys, nieko nepasakojo.
„Kai senelis mirė, radęs jo laiškus sužinojau, kad jis 1941 metais du mėnesius tarnavo okupuotame Kaune. Pradėjau domėtis, kas tuo laiku vyko šiame Lietuvos mieste, ir pašiurpau sužinojęs, kad naciai ir jų talkininkai išžudė daugybę civilių, daugiausia žydų. Nežinau, ar mano senelis žudė, bet jo ir visos kariavusios vokiečių kartos vardu atsiprašau už visa tai“, – tarė G.Kaschas, kreipdamasis į Štuthofo koncentracijos stovykloje gimusį P.Lothą.
JAV gyvenantis P.Lothas, kilęs iš Vokietijos žydų, dienos šviesą išvydo lietuvių rašytojo Balio Sruogos knygoje „Dievų miškas“ pavaizduotoje Štuthofo mirties stovykloje.
Kančios P.Lothą lydėjo nuo gyvenimo pradžios. Iš nacių stovyklos išvadavę sovietai mažąjį Piterį apgyvendino vaikų namuose, jo motinai pavyko pasitraukti į Vakarus. P.Lothas komunistiniuose vaikų namuose nuolat patirdavo smurtą. Kai „auklėtojai“ sužinojo, kad jo motina įsikūrė JAV, jam išmušė dantis.
„Patyčias dėl rasinių, tautinių priežasčių patyriau visą gyvenimą, net demokratiškoje Amerikoje. Mano motina ištekėjo už juodaodžio amerikiečio, mačiau baisius kukluksklanininkų darbus. Mane pravardžiavo negrų mylėtoju, net mano vaikams paišydavo žvaigždes ir kryžius. Ir šiais laikais pasitaiko, kad jei bendrauju su atvykusiais iš Rytų Europos, Ukrainos ar Lietuvos žmonėmis, man priekaištaujama, esą aš komunistų bičiulis“ – kalbėjo nepaprasto likimo žydas.
P.Lothas pripažino, jog patirtos nuoskaudos ir jo širdyje buvo įžiebusios pyktį, nepakantumą.
„Nebuvau geras net savo šeimos nariams. Pagaliau supratau, jog reikia atleisti. Ne užmiršti Holokausto slogutį, bet atleisti palikuonims tų, kurių seneliai, protėviai vienaip ar kitaip prisidėjo prie žydų persekiojimo. Vaikai, anūkai ir proanūkiai juk nekalti. Bet užmiršti negalima, nes antisemitizmas dar gajus. Štai todėl aš ir prisidėjau prie „Gyvybės kelio“ žygio, keliauju iš šalies į šalį, kalbu apie būtinybę atsiprašyti ir atleisti“, – aiškino P.Lothas.
„Gyvybės kelias“ yra protestantiškos pakraipos krikščionių organizacijos, Tarptautinės Krikščionių Ambasados Jeruzalėje akcija.
„Gyvybės kelio“ žygis prasidėjo 2007 m. Vokietijoje, Tiubingene. Akcijos iniciatorius, pastorius Jobstas Bittneris sakė, kad „Gyvybės žygio“ tikslas yra priminti skaudžias Holokausto pamokas, sutaikyti žydus ir krikščionių tautas, skiepyti tautų savitarpio supratimą, kovoti su šiuolaikiniu antisemitizmu.