Premjero atstovė spaudai Jarda Paukštienė BNS sakė, kad Mėlynųjų vandenų mūšio minėjimo veiksmų planui protokolu pritarta Ministrų kabineto pasitarime.
Kaip BNS sakė darbo grupės vadovas, premjero patarėjas Laimonas Talat-Kelpša, Mėlynųjų vandenų mūšis buvo reikšmingas istorinis įvykis, žymėjęs mongolų totorių viešpatavimo Rytų Europoje pradžios pabaigą. Jame Algirdo vadovaujami kariai prie Mėlynųjų vandenų sutriuškino totorių pajėgas ir įtvirtino LDK politinę valdžią Ukrainos žemėse.
Vyriausybė pasiūlė įamžinti Mėlynųjų vandenų mūšio sukaktį pašto ženklu, moneta ir atminimo lenta. Taip pat bus surengta tarptautinė mokslinė konferencija Lietuvoje bei literatūros vakarai Ukrainoje, – sakė premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas kreipėsi į Ukrainos ir Lietuvos institucijas, siūlydamas iškilmingai paminėti šio mūšio 650-ąsias metines. Vyriausybė, atsižvelgdama į kreipimąsi, sudarė tarpinstitucinę darbo grupę minėjimo programai parengti. Veikia ir visuomeninių organizacijų iniciatyvinė grupė, subūrusi privačius asmenis, viešąsias įstaigas bei verslo organizacijas, teigė L.Talat-Kelpša.
„Vyriausybė pasiūlė įamžinti Mėlynųjų vandenų mūšio sukaktį pašto ženklu, moneta ir atminimo lenta. Taip pat bus surengta tarptautinė mokslinė konferencija Lietuvoje bei literatūros vakarai Ukrainoje. Numatoma parengti ir išleisti straipsnių rinkinį, pristatantį Mėlynųjų vandenų mūšį plačiajai visuomenei. Vyriausybė taip pat palaikys visuomenines iniciatyvas, skirtas šiai sukakčiai paminėti“, – BNS sakė premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas.
Pasak L.Talat-Kelpšos, mūšis ir po jo sekę įvykiai svarbūs Ukrainos europinei tapatybei.
„Mėlynųjų vandenų mūšis atvertė naują puslapį Lietuvos ir Ukrainos santykiuose, po šio mūšio Ukrainos žemės įėjo LDK sudėtį ir išliko joje iki Liublino unijos. Istorikai teigia, kad ši priklausomybė reikšmingai paveikė Ukrainos europinės tapatybės formavimąsi“, – BNS sakė jis.
Pastaruoju metu Ukrainos santykiai su Europos Sąjunga (ES) yra pašliję dėl Briuselio politiškai motyvuotais laikomų nuosprendžių buvusiems valdžios atstovams, po Viktoro Janukovyčiaus tapimo prezidentu daug kalbama apie stiprėjančią Rusijos įtaką.
Kai kurių istorikų vertinimu, Algirdo pergalė 1362 arba 1363 metais vykusiame mūšyje pavertė LDK didžiausia Europos valstybe. Tai buvo pirmasis didelis mongolų-totorių pralaimėjimas Rytų Europoje, po jo sustiprėjo LDK ir kunigaikščio Algirdo įtaka rusų žemėse.
Išvaduotą Podolę Algirdas atidavė valdyti Karijotaičiams, o Kijevą – vyriausiajam sūnui Vladimirui. Iš Kijevo ir Kijevo žemės buvo išvyti mokesčius rinkę Aukso ordos baskakai, o LDK valdos pasiekė tarptautinį prekybos kelią iš Vidurio Europos per Podolę į Genujos kolonijas Juodosios jūros šiaurės pakrantėje.
Ukraina planuoja mūšio vietoje statyti paminklą, ten bus rengiama mūšio inscenizacija.
