Prigimtinės kultūros institutas ir Lietuvos nacionalinis muziejus, finansuojant Vasario 16-osios fondui, ėmėsi tyrimo, kuriuo siekiama surinkti mokslinių duomenų apie mirusiųjų deginimo paprotį XIII–XIV a. Lietuvoje, to meto diduomenės materialinę kultūrą, nustatyti ryšį tarp Bedugnės kapinyno ir vos už 2,5 km esančios Senųjų Trakų piliavietės. Archeologinės ekspedicijos metu tiriamas 20 m² plotas, renkami mėginiai tolesniems laboratoriniams tyrimams.
Bedugnės kapinynas – išskirtinis, didelę mokslinę ir kultūrinę vertę turintis ikikrikščioniškojo Lietuvos valstybės laikotarpio laidojimo paminklas, o pradėti archeologiniai tyrimai atveria naują ankstyvosios Lietuvos valstybės istorijos puslapį. Per pirmąsias dvi archeologinės ekspedicijos savaites Bedugnėje aptikta sudegintų žmonių kaulų ir daugiau nei 250 XIV a. kolektyvinių degintinių kapų įkapių: kario ginkluotės elementų, šarvų detalių, puošnių žirgo kamanų apkalų, svarstyklių svarelių ir daugelio kitų radinių.
Tarp radinių vyraujantys ginkluotės, šarvuotės, raitelio ir žirgo ekipuotės radiniai Bedugnės kapinyną leidžia laikyti aukšto socialinio statuso atstovų – karių raitelių – laidojimo vieta. Atsižvelgiant į Bedugnėje aptiktų radinių pobūdį, retumą, prabangą (dalis dirbinių sidabruoti), nedidelį atstumą iki Senųjų Trakų, kapinyno ir piliavietės sąsajos kelia ypatingą susidomėjimą, yra reikšmingos ir pabrėžtinos. Minėtina tai, kad XIII a. viduryje – XIV a. apgyvendinti Senieji Trakai kurį laiką buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, čia gimė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
Archeologinėje ekspedicijoje dalyvauja aukštųjų mokyklų studentai, Akmenės, Joniškėlio ir Kaišiadorių gimnazistai, savanoriai ir talkininkai. Tyrimai sulaukė didelio vietos gyventojų susidomėjimo, ekspediciją surengtų atvirų durų dienų metu aplankė svečiai ne tik iš aplinkinių kaimų ir Vilniaus, bet ir Baltarusijos bei Norvegijos.
2019 m. pradėti tyrimai bus tęsiami, o apibendrinti rezultatai artimiausią žiemą – pavasarį bus pristatyti plačiajai visuomenei. Bedugnės kapinyno tyrimus rengia VšĮ Prigimtinės kultūros institutas ir Lietuvos nacionalinis muziejus (vadovas dr. Gediminas Petrauskas), juos finansuoja Vasario 16-osios fondas.