TAIP PAT SKAITYKITE: Vytauto Landsbergio knygos apie Sausio 13-ąją fragmentai: kaip Maskva reagavo į Lietuvos laisvės siekį ir Nepriklausomybės atkūrimą (I)
Vytauto Landsbergio knygos apie Sausio 13-ąją fragmentai: kyla kainos, nepasitenkinimas auga (II)
Michailo Pustobajevo liudijimas
Naktį iš sausio 5 į 6 – lėktuvais iš Pskovo [permetė] 234 pulką į Kazlų Rūdą – transp[ortavimui] į Gaižiūnus – ir į Šiaurės miestelį.
Grįžę [lėktuvų] ekipažai 01.07–08 Pskove kalbėjo, kad „fašistai Lietuvoje pakėlė kainas, dešra 8 rb., degtinė 15 rb. – nežinia kaip žmonės gyvens, nuvers tą valdžią“.
V. Landsbergio užrašas per pokalbį su M. Pustobajevu 1998 01 14 Vilniuje
***
Atėjo, skambino, pranešė
(Iš AT Pirmininko žurnalo) [Sekretorės jame žymėdavo einamuosius dienos reikalus, telefonų skambučius.]
Sausio 7 d. (pirmadienis)
Pabaltijo karinės apygardos vadas gen. Kuzmin Fiodor Michailovič 27–05 [Tai dar sovietinis tiesioginio valdiško ryšio numeris (su Ryga).]
***
Rytoj 13.30 NBC kompanija nori tiesioginio interviu su P-ku maždaug 20 min. Reikės važiuoti į radiją, reikia susisiekti su jais. NBC atstovė dar skambins ryte.
***
Prezidiumo salėje posėdis. [Tikriausiai bendras su Vyriausybe, truputį fiksuotas V. Landsbergio 1991 01 07 stenografinėse pastabose. – Žr. p. 52.]
Sausio 8 d. (antradienis)
V. Eičienė iš Salininkų, Žilvičių 5–9, n. 56-88-19 [Piliečiai dažnai skambindavo perspėdami apie pastebėtus pavojingus dalykus, ypač kariuomenės judėjimus. Taip veikė plati savanoriškoji žvalgyba.]. Apie 20.30 važiavo namo autobusu ir girdėjo dviejų karininkų pokalbį, kad šią naktį naktį planuojama užimti AT galbūt iš karinio dalinio Valčiūnuose (desantininkų būrys).
Sausio 9 d. (trečiadienis)
Ontario provincijos delegacija [iš Kanados] įsikūrusi I rūmų 320 kamb. V[idaus tel.] 853, 22-63-31.
***
8-tosios dienos data Baltijos valstybių [tarybos] pareiškimas. [Tikriausiai jis buvo rašomas jau sausio 7 d., vėliau gal derintas, dabar skelbiamas.]
***
TV bokštas apsuptas? Šalia bokšto stovi 8 šarvuotosios mašinos. Apie 18 val. šarvuočiai išvažiavo.
 |
| V.Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas“ Iliustracija/Algirdo Sabaliausko nuotr./Estijos AT pirmininkas Arnoldas Riuitelis, Latvijos AT pirmininkas Anatolijus Gorbunovas ir Lietuvos AT pirmininkas Vytautas Landsbergis 1990 m. gruodžio 1 d. Nuotrauka, perdirbta kaip taikinys, rasta 1991 m. rugpjūtį OMON’o štabe. |
***
Ar norėtų P-kas, kad atvyktų kardinolas? [Atrodo, Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus pasisiūlymas būti kartu pavojaus valandą.]
***
Knygelę ir pinigus atnešė p. [Jadvyga] Bieliauskienė. Pinigai skirti svarbiems AT reikalams, jie surinkti už išplatintas knygeles.
Sausio 10 d. (ketvirtadienis)
Burbulis, Jelcino atstovas, skambino ir teiravosi, kaip laikomės. [Genadijus Burbulis, B. Jelcinui artimas „Demokratinės Rusijos“ politikas, tolimos lietuviškos kilmės. Sausio 10 d. Maskvoje…16 „LTSR atstovų“ prašė įvesti Lietuvoje SSRS prezidento valdymą, o B. Jelcinas pasmerkė kariuomenės naudojimą respublikose, M. Gorbačiovo vyriausybės veiksmus Baltijos respublikose ir kitur pavadino tiesioginiu puolimu; Vilniuje tebevyko naujo Ministro Pirmininko kandidatūros paieškos, o iš Maskvos atėjo M. Gorbačiovo ultimatumas.]
***
12.00. Iš Rygos Tautos fronto vadovas R. Ražukas [Rožukas] praneša, kad 10 000 žmonių minia 11 val. susirinko prie MT; joje yra agresyviai nusiteikusių, perrengtų (berečių?) [T. y. omonininkų – Vilniuje taip vadinta Ypatingos paskirties milicijos būrio dalis, perėjusi į priešo pusę. Jie nešiodavo juodas beretes.], kai kurie su neperšaunamosiomis liemenėmis žmonių. Minia aiškiai vadovaujama organizatorių. Iš pradžių susirinko prie fasado, paskui gavo nurodymą apsupti visą MT rūmų kompleksą. Reikalauja Guodmanio [Ivaras Guodmanis – Latvijos Ministras pirmininkas.] pasirodyti, jo atsistatydinimo, o Guodmanis tuo metu yra AT-oje, jį ten iškvietė interių [Interfrontininkai – iš KGB įkurtos SSRS patriotų organizacijos.] frakcija, matyt, specialiai, kad Guodmanio MT-je nebūtų.
Prie AT [Latvijoje] ramu.
***
15 val. Gorbunovas [Anatolijus Gorbunovas – Latvijos AT pirmininkas.] rengia spaudos konferenciją. Mūsų televizija.
***
14 val. [Lietuvos AT] Veidrodinėje salėje Amerikos konsulas Leningradui George Krol susitinka su Užsienio [reikalų] komisija.
***
Ražukas [Rožukas] iš Rygos: apie 12.15 rėkaliojanti minia staiga ėmė skirstytis. Guodmanis mėgino su jais kalbėtis, bet jie tik rėkė.
***
Radijo matavimo komponentų (Burdenkos) gamykla [Vilniuje].
Radijo komponentų gamyklos darbininkai ketina penktad. 9 val. mitinguoti prie AT – skambino anoniminė moteriškė.
Sausio 11 d. (penktadienis)
Telefonu pranešė, kad I [-oji] ATĮ [autotransporto įmonė] streikuoja, renkasi prie AT rūmų.
***
Laurinkui, Skučui ir Butkevičiui – teikti inf. kas pusvalandį.
***
Lietuvos vietinio ūkio ir paslaugų darbuotojų profsąjungų federacijos komiteto REIKALAVIMAS
1991 01 07
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V. Landsbergiui
Lietuvos Vyriausybės Pirmininkei K. Prunskienei
Dėl kainų padidinimo
 |
| V.Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas“ Iliustracija/Karikatūra |
Lietuvos vietinio ūkio ir paslaugų darbuotojų profsąjungų federacijos nariai suvokia, kad Lietuvai yra būtina ekonomikos reforma, jai pritaria ir dės visas pastangas, kad ji būtų įgyvendinta.
Tačiau didžiulį kolektyvų nepasitenkinimą sukėlė Vyriausybės 1991 01 06 pravestas [Vyriausybė nutarimą priėmė 1991 01 04, bet po to dvi dienas dirbo ministerijų pareigūnai, kol 1991 01 06 išsiuntinėjo instrukcijas po Lietuvą, kad žmonės būtinai pirmadienį, 1991 01 07, išvystų naujas kainas.] kainų padidinimas maisto produktų prekėms, neparengus kompensavimo mechanizmo. Dirbantieji šiam žingsniui visiškai neparuošti, [jie] mano, jog tai jokia reforma, o eilinis kainų pakėlimas, kurio pagalba yra panaikinama darbo vertė ir suniveliuojamas atlyginimas. Darbo kolektyvai, išreikšdami nepasitenkinimą, darbo vietų nepalieka, tačiau ir nedirba. Darbininkų valgyklose pietų kaina padidėjo iki 3–4 rublių [kartų?] [Arba: 3–4 rubliais? Realiai – iki 4 kartų.].
Trisdešimt Vilniaus miesto profsąjungų federacijos pirmininkų, atstovaujančių 30 tūkst. dirbančiųjų, 1991 01 07 vieningai išreiškė nuomonę reikalaudami nedelsiant nustatyti visiems dirbantiesiems mokesčių ir kainų padidinimo kompensaciją, o jeigu to neįmanoma padaryti – grąžinti atgal senas maisto produktų kainas, kol nebus parengtas realus kainų didėjimo kompensavimo mechanizmas. Priešingu atveju jokios jėgos nesugebės sustabdyti stichiškų streikų kilimo bangos.
Pasitarimo vardu
(parašas) Dainius Paukštė
FK pirmininkas
***
Grėsmingas laikas
Iš V. Landsbergio 1991 m. sausio 7 d. kalbos per Lietuvos televiziją
Sovietų vadovybė specialiai didina karinę įtampą, ypač Baltijos kraštuose. Matėme įvairius provokacinius jėgos veiksmus prieš žmones ir pastatus, tolydžio skambėjo grasymai /.../
Kažkam labai reikia neramumų Lietuvoje. Žinome, kam ir kodėl reikia. Tai, kad tų neramumų nebuvo iki šiol, mus labiausiai apgynė. Taip pat ir mūsų aiški pozicija dėl Lietuvos nepriklausomybės ir Lietuvos piliečių ir valstybės teisių. Bet dabar neramu, ar nekils suirutė dėl staigaus didelio kainų kėlimo /.../
Nuo pat gruodžio pabaigos, t. y. prieš pat Naujuosius metus, kai Vyriausybė pateikė kainų pakėlimo projektą, Aukščiausioji Taryba jam nepritarė. Ir specialiu nutarimu Nr. I-907 tą kainų pakėlimą sustabdė. Buvo gana aišku, kad jis nepakankamai parengtas. Žmonėms nepaaiškinta nei ekonominė būtinybė, nei tos būtinybės ribos, – kiek reikia kelti kainas ir kaip kils atlyginimai, kokie bus pensijų, pašalpų, stipendijų priedai, – kad žmonės, ypač turintys nedideles pajamas, nepatirtų labai didelių sunkumų. Nors Aukščiausioji Taryba tą projektą sustabdė, kad būtų geriau parengta ir žmonėms paaiškinta, ir padarė savo darbuose tik savaitės pertrauką, dabar turime ne naujus Vyriausybės pasiūlymus ir atliktą aiškinimo darbą, o įvykusį faktą /.../
Gruodžio mėnesį daug kas buvo nuskriausti dėl to, kad negavo talonų, negalėjo jais pasinaudoti. Prisimenam, kaip „Valstiečių laikraštis“ savo iniciatyva pagąsdino žmones būsimom kainom be jokių paaiškinimų, ar bus kokios kompensacijos ir kokios jos turi būti. Na, nebent buvo aiškinta, kaip paprastai, jog ir parduotuves tvarko, ir už prekių pristatymą atsako ne kas kitas, o Aukščiausioji Taryba. Dabar suprantama, kodėl tas taikinys visada rodomas, nors ir niekuo dėtas būtų. Aukščiausioji Taryba yra pagrindinė kliūtis įtempti Lietuvą į Sovietų Sąjungą /.../ [„Valstiečių laikraštis“ tebebuvo LKP-LDDP žinioje.]
Šiuo metu žmonės patiria daug nerimo. Ir galimybių juos kurstyti irgi yra daug. Galima pasakyti, kad dabar buvo blogas laikas, grėsmingas laikas tokiam žingsniui. Kartu su Jazovo, Gromovo ultimatumais ir pranešimais, kaip bus persekiojami žmonės Lietuvoje, atrodo kažkoks keistas sutapimas – padidinti įtampą kiek tiktai galima. Kažin ar tų sutapimų kas nors neplanuoja?
Rytoj Aukščiausioji Taryba svarstys, ką ir kaip daryti dėl kainų, kaip vertinti tai, kas vyksta. Aš nenoriu spėlioti, kaip kryps diskusijos Aukščiausiojoje Taryboje, kokie nutarimai gali būti priimti. Bet noriu pakviesti jus, gerbiami žmonės, nepasiduoti labai dideliam sujaudinimui, gandams ir nerimui. Kantriai palaukite porą dienų. Mes turime kalbėti apie viską atvirai ir kalbėsime taip, kaip visą laiką kalbėdavom. Ir turime išvengti, kad didžiulis išorinis pavojus ir grasinimas nebūtų susiejamas su mūsų pačių visuomenės sumaištimi.
Žr. kn. V. Landsbergis. Laisvės byla. V., 1992, p. 18–185
***
Vyriausybės pareiškimas
Brangūs Lietuvos žmonės,
/.../ Lietuvos Respublikos biudžetą nuo šių metų atskyrus nuo TSRS biudžeto, nebegauname dotacijų už Tarybų Sąjungon parduodamus maisto produktus. Skirtumas [tarp gamybos kaštų ir pardavimo 2–3 kartus pigiau] padengiamas naujomis sutartinėmis kainomis, suderintomis su įvedamomis supirkimo bei mažmeninėmis kainomis.
 |
| Romualdo Požerskio nuotr./Prie Aukščiausiosios Tarybos |
Naujosios – vidutiniškai 3,2 karto didesnės – maisto produktų kainos priartintos prie laisvos rinkos kainų, o tai padės riboti spekuliaciją ir taps svarbia sąlyga pereiti prie rinkos ekonomikos, skatinti gamybos plėtojimą.
Kainų pertvarkymo neatidėliotiną įgyvendinimą galiausiai nulėmė ir tai, kad gretimose Baltijos valstybėse panašaus laipsnio ir masto priemonės, kurių rengimas buvo derinamas su Lietuva, jau įvykdytos. [Šis argumentas – sukta netiesa. Žr. šios kn. p. 31, 34, ypač 43.]
Kainų padidinimas, kaip neišvengiamas veiksmas, susietas su žmonių interesus ginančiais ekonomikos pertvarkymo veiksmais. /.../
Pelno siekiančioms įmonėms suteikiamos galimybės savarankiškai tvarkyti darbo apmokėjimą, tad savo nuožiūra jos gali mokėti dirbantiesiems didesnį atlyginimą. Valstybė nustato tik jo minimumą. [Tai būtų reiškę pelno siekiančių valstybės įmonių vadovams suteiktą teisę patiems kelti atlyginimus sau. Kiek vadovų tuo pasinaudojo, dar neištirta.]
Padidintos algos biudžetinių įstaigų, išskyrus valstybinio valdymo aparato, darbuotojams. Atlyginimai gali išaugti 2–2,5 karto ir sudaryti vidutiniškai 300–600 rublių per mėnesį. [Nieko nesakoma, lyg būtų pasityčiojimas, nuo kada tai „gali“ atsitikti.]
Kitų, socialiai mažiau apsaugotų, gyventojų grupių padidėsiančioms išlaidoms padengti kartu su kainų didėjimu bus [!] taikoma avansinė kompensacijų ir socialinių pašalpų sistema. /.../
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Galbūt skaityta per radiją 1991 01 06 Skelbta: „Tiesa“, 1991 01 08
***
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO N U T A R I M A S
Dėl kainų reformos
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumas atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. liepos 26 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos kainų įstatymo įsigaliojimo“ įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę pateikti Aukščiausiajai Tarybai kainų įstatymo įgyvendinimo programą, kurią patvirtinus įsigalios Kainų įstatymas, ir 1990 m. gruodžio 29 d. nutarimu „Dėl kainų reformos įgyvendinimo“ įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę nepradėti kainų reformos, kol nebus priimta realių nuostolių kompensavimo gyventojams tvarka [Tokia buvo Prezidiumo pastanga, visai Aukščiausiajai Tarybai padarius dešimties dienų pertrauką ir tą dieną dar neposėdžiaujant, priminti Vyriausybei apie jos atsakomybę, kadangi kainų pakėlimui realiai nepasirengta. Avansinis kompensavimas – mažiausias pajamas gaunantiems iki dviejų kartų, nors maisto kainos kyla 3–4 kartus – Vyriausybės sprendimu būsiąs pradėtas mokėti su atlyginimų avansu, tad sausio vidury, o sureguliavimas pagal faktinį vartojimo kainų indeksą – kada nors iki balandžio vidurio.], n u t a r i a:
1. Pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. sausio 8 d. posėdyje apsvarstyti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas dėl maisto produktų mažmeninių kainų padidinimo atitinka Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimus.
2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1991 m. sausio 8 d. pateikti Aukščiausiajai Tarybai tarpusavio atsiskaitymų su TSRS apytikslį balansą, taip pat visapusišką nuostolių dėl kainų padidinimo kompensavimo tvarką [Vyriausybė net nesirengė to pateikti.], nustatant gyventojams, taigi ir nedirbantiems šeimos nariams, piniginį priedą prie atlyginimų ir pensijų arba skiriant padidintas pašalpas, mokamas atsižvelgiant į realių pajamų sumažėjimą. Kompensacinės lėšos turėtų būti pradedamos mokėti nedelsiant.
3. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių ir nuolatinių komisijų pirmininkus pranešti deputatams, taip pat ir išvykusiems į komandiruotes, apie būtinumą dalyvauti 1991 m. sausio 8 d. Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. [AT Prezidiumas jau suvokė padėties rimtumą.] Siūlyti šį posėdį transliuoti per radiją ir įrašyti televizijai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis
Vilnius, 1991 m. sausio 7 d. Skelbta: „Tiesa“, 1991 01 08
***
M. Burokevičiaus kreipimasis į SSRS prezidentą M. Gorbačiovą
Gerbiamasis Michailai Sergejevičiau!
Šiandieninė susidariusi padėtis Lietuvoje yra krizinė, pavojinga, lengvai galinti sprogti. Baimė dėl tautos, respublikos ir visos mūsų šalies likimo verčia mane kreiptis į Jus su tokiais pasiūlymais:
 |
| Ramūno Danisevičiaus (dienraščio L.T. archyvo nuotr.)/Buvęs Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius savo namuose. Fotografuota 2006 m. |
Pirma: Separatistinė Lietuvos vadovybė atvirai nori atplėšti respubliką nuo Sovietų Sąjungos ir atstatyti joje buržuazinę santvarką. Lietuvos parlamentas ir vyriausybė savo oficialiuose pareiškimuose bei dokumentuose pastoviai orientuoja gyventojus nevykdyti sovietinės valstybės įstatymų, SSRS prezidento įsakų, sąjunginės valdžios nutarimų.
Sistemingai tvirtinama, kad Lietuvos SSR nėra SSRS dalimi, ir SSRS jai – svetima valstybė.
Šiandien jau absoliučiai aišku, kad V.Landsbergis ir jo aplinka neis į jokį politinį konstitucinio konflikto sureguliavimą su Sąjunga.
Antra: Visi pripažįsta grubiausius sovietinių piliečių politinių ir humanitarinių teisių pažeidimus Lietuvoje.
/.../
Į visų aukščiau išvardintų organų sudėtį mes parinkome kandidatus bei pateiksime prezidentui tvirtinti.
4. Mes sugalvojome ir parengėme priemonių planą kaip maksimaliai išsaugoti visuomeninę tvarką ir saugumą įvedus prezidentinį valdymą.
Tam:
a) Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose numatyti objektai, kurių kontrolė turi būti perimta, parengti jų užėmimo planai, paskirti už tai atsakingi asmenys;
b) nustatyti būtini darbo kontaktai su SSRS Gynybos ministerija, KGB ir SSRS bei Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerija, kurios privalo pradėti veikti įvedus prezidentinį valdymą;
c) numatytas politinių ir propagandinių priemonių kompleksas, kuris bus realizuotas įvedant prezidentinį valdymą ir iš karto po jo įvedimo.
5. Įvedus prezidentinį valdymą Lietuvos teritorijoje, didžiuosiuose miestuose pradeda veikti 1990 04 03 SSRS Įstatymas apie nepaprastosios padėties teisinį režimą.
6. Stabilizavus politinę, ekonominę ir teisinę padėtį respublikoje Prezidentinio valdymo Komitetas [?] ir jo vykdančiosios struktūros per nustatytą SSRS prezidento laiką organizuoja naujus rinkimus į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą ir perduoda naujai išrinktam parlamentui visą valdžią.
Pasirašo: Lietuvos KP CK Pirmasis sekretorius, Lietuvos demokratinių jėgų kongreso pirmininkas M.Burokevičius. /Be datos/
***
Delsioji kainų bomba
Poilsio dieną – ankstyvą praėjusio šeštadienio rytą ėmė skambėti prekybos ir visuomeninių įmonių vadovų namų telefonai. Lietuvos Respublikos vyriausybės nurodymu vadovai, kainų ekonomistai buvo skubiai kviečiami į Ekonomikos ministeriją.
Šioje ministerijoje nuo 10 valandos atmosfera kaito tarytum karo sąlygomis: pabrango duona, pienas, mėsa ir kiti maisto produktai! Kitaip tariant, įgyvendinama kainų reforma. Reikia kuo skubiausiai perkainoti prekes. Kiek vėliau instruktažas vyko ir Prekybos ministerijoje.
Jau šeštadienio vakare, o ir sekmadienį iki išnaktų buhalterijose blykčiojo kalkuliatoriai, ilgai negeso šviesos kai kuriuose Prekybos ministerijos languose.
Pirmiausia naujomis kainomis pasibaisėjo prekybininkai. Kokį poveikį jos turės Respublikos gyventojams ir politinei padėčiai – apsakyti sunku.
O kalkuliatoriai fiksavo – „Kauno duonos“ kepalas, kainavęs 36 kapeikas, dabar kainuos 1,72 rb (pabrango 4,8 karto); aukščiausios rūšies „Mėgėjų“ sviesto kilogramas kainavęs 3,40 rb, dabar – 13,80 rb (pabrango 4 kartus); 30 proc riebumo grietinės litras: 1,40 – 6,60 rb (4,7); išdarinėtos antros kategorijos vištos 1 kg: 2,30 – 5,30 rb (2,7).
/…/
Kainos šoktelėjo staiga, atlyginimai kol kas liko tie patys. Kaip į tai reaguos visuomenė? – štai toks klausimas.
/…/
Ar nenuvedė kai kuriuos politikus ekonomistai teoretikai už pavadėlių? Juk daug kas perspėjo: kur reali socialinė apsauga, kuri apgintų mažai apmokamus žmones, jų šeimas. Nežinia kiek realus pirmasis kompensavimas.
Aut. A. Čaikovskis. „Tiesa“, 1991 01 08
***
Iš TASS pranešimų
1991 01 08, 16:05
[Lietuvos] Vyriausybės sprendimo apie kainų pakėlimą produktams sustabdymas kiek normalizavo padėtį. [Tai papildymas ankstesnių pranešimų apie liaudies protestus prie parlamento, kuris buvęs „priverstas pristabdyti…“] Informaciją pateikė ministro pirmininko pavaduotojas A. Brazauskas. Įtempta padėtis, pasakė jis, kilo pirmiausiai dėl to, kad „nesureguliuoti santykiai, jų tarpe ir ekonomikos srityje, su Sovietų Sąjunga, „kad politika supainiota su ekonomika“. [Plg. P. Gylio: „politikos nuo ekonomikos neatskirsi“. LDDP plaukiojo, kaip jai patogiau.] Jo manymu, dabartinė padėtis paaiškinama ir tuo, kad ligi šiol nepriimti pagrindiniai įstatymai atveriantys kelią ūkio reformai, o tuo metu „sugriautos valdymo struktūros“, „dauguma ūkių (choziaistv) yra ant bankroto ribos“, o parlamentas pirmiausia užsiima anksčiau sukurto dalybomis. [A. Brazausko informacija ir aiškinimai – tie patys, kaip ir prieš 8 mėnesius blokados metu, kai pokalbyje su V. Sakalausku buvo prabilęs apie „prezidentinį valdymą“ respublikai gelbėti. Pakeitus dabar Vyriausybę (jos vadovybę) ūkio reforma žengė į priekį.]
1991 01 08, 18:33
/…/ Sovietų valstybės galvos ir Rusijos vadovo pokalbyje, kuris truko ilgiau kaip dvi valandas /.../ šalių suartėjimo pagrindu buvo suderinta eilė pozicijų susitarimui dėl socialinės ekonominės stabilizacijos šalyje 1991 metams, parengtas (vyrabotan) mechanizmas, kaip ir ateityje derinti sąjunginio biudžeto straipsnius. „Šį vakarą tuo klausimu bus parengtas dokumentas. Beje, ir kitos respublikos pasirengusios jį pasirašyti“, – pasakė spaudos tarnybos vadovas. [Tuo būdu B. Jelcinas išsikovojo Rusijai kaip derybų šaliai teisę derinti SSRS biudžetą su Kremliumi. Lietuva jau buvo paskelbusi, kad nuo naujųjų 1991 metų jokia forma SSRS biudžete nedalyvauja ir siūlo pereiti iš tiekimo-ėmimo į prekinius santykius. Jos parašui prie rengiamo dokumento gauti reikėjo pakeisti teisėtą valdžią.]
Pranešta, kad šeštadienį, sausio 12, įvyks Federacijos tarybos posėdis, kuriame dokumentas gaus įstatymo galią (zakonnuju silu). [Be jokio parlamento?..] /.../ Taryba taip pat dar sykį grįš prie Sąjungos sutarties projekto. [Neva priimtas 1990 11 24. Baltijos valstybės tuoj pat 1990 12 01 bendrame parlamentų posėdyje Vilniuje nutarė ir pareiškė, kad nesirašys jokios „naujos“ sąjunginės sutarties, kaip nėra pasirašiusios ir anksčiau.]
***
Kazimira Prunskienė susitiko su Michailu Gorbačiovu
Sausio 8 dieną Kremliuje Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė susitiko su TSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu. Pokalbyje buvo iškeltas klausimas dėl TSRS armijos veiksmų Lietuvoje pastarosiomis dienomis, dėl kėsinimosi prievarta imti Lietuvos jaunuolius į tarybinę armiją. M. Gorbačiovas atsakė, kad šiuo klausimu reikalingos TSRS Gynybos ministerijos ir Lietuvos atstovų derybos, kurios turėtų prasidėti artimiausiu metu.
Pusvalandį trukusiame pokalbyje taip pat buvo paliestas ir tarpvalstybinių TSRS ir Lietuvos derybų klausimas. Kaip pasakė M. Gorbačiovas, jis bus išspręstas šį šeštadienį Federacijos tarybos posėdyje. Pokalbyje M. Gorbačiovas kelis kartus pažymėjo, kad Lietuvos nepriklausomybės klausimą turi spręsti Lietuvos Respublikos gyventojai referendumu.
/.../
ELTA „Tiesa“, 1991 01 09
***
Iš žvalgybos pranešimų (II)
Sausio 8 d. [vakaras]
Burokevičius grįžo iš Maskvos.
Jis išbarė mitingo organizatorius dėl to, kad įsiveržę į AT vidų iš ten pasitraukė.
Šiandien surinkta grupė žmonių (15), kurie rytoj autobusu važiuoja į Kėdainius, o iš ten skrenda į Čkalovą (Čkalovsk?), o iš ten į Maskvą pas Gorbačiovą su prašymu įvesti prezidentinį valdymą.
Burokevičius: „Dabar yra paskutinis mūsų šansas paimti valdžią“.
Prunskienė buvo su Brazausku Maskvoje. Ji sakė, kad ją bando nušalinti, tada Gorbačiovas pasakė: „Taip kaip Jūs bandote nušalinti Landsbergį“. – Apie tai pasakojo Burokevičius biure. „Jūs (lyg) su Krašto apsaugos departamentu norėjote nušalinti Landsbergį“, – perduodama Gorbačiovo frazė.
„Rytoj, kai jie (Eдинство) rinksis į mitingą, bus nuimta apsauga“ (kokia?). Kažkas pasakė: „nes yra sutarta“ (!!!). Greičiausiai tai bus Misiukonio vyrų pasitraukimas (16 val.).
Rytoj mitinge bus priimti du dokumentai.
Dėl parlamento paleidimo.
Dėl prezidentinio valdymo įvedimo.
Burokevičius pabrėžė, kad tai civilinis valdymas.
Burokevičius šiandien išsiunčia prašymą į Gorbačiovą [=Gorbačiovui] dėl prezidentinio valdymo. Supažindino biure. [Šis laiškas buvo rašomas 1991 01 07, tad 1991 01 08 tikriausiai įteiktas. Desantininkai iš Pskovo tą dieną jau Vilniuje, Šiaurės miestelyje.]
Švedas su Burokevičium buvo kartu Maskvoje. /…/
Mitingą rengs prie bibliotekos, o panaudodami karinius garsiakalbius bandys nuslopinti [kitą] mitingą AT paremti.
Bus bandoma (Šurupovo vyrų) [Tai LKP/SSKP organizuoti smogikai – „draugovininkai“] „nutildyti lietuvišką radijo autobusą“ (!!).
Burokevičius: „Mitinge – kuo daugiau turi kalbėti lietuvių už prezidentinį valdymą, aš tokį nurodymą gavau ten“.
Švedas bandys kalbėti Parlamente, atsakydamas į kritiką už nebuvimą AT, tada jis tribūnoje agituos į mitingą; jam pasakyta, kad eitų prie mikrofonų salėje. [Todėl V. Švedui sausio 9 d. ir nebuvo suteikta žodžio, kad nepasinaudotų transliuojamo posėdžio galimybe išorinei agitacijai.]
/.../
Visiems rajkomų 1-siems sekretoriams pasakyta, kad jie perversmo būdu ir toliau bus įgaliotiniai.
Ozolui perduotas raštas, kad iki 16 val. rytoj atsakymą [turi] gauti dėl AT paleidimo (tas buvo dar iki kainų atšaukimo). [Į tą ar panašų sušlapusį raštą, paaiškindamas mitinguotojams, kad kainos atšauktos, pro AT langą atsakė V. Landsbergis.]
Dobyčinas: „jeigu bus neigiamas atsakymas arbo jokio negausime, eisime keliu į visuotinį streiką, pamažu, po vieną įmonę įtraukiant“.
Burokevičius: „Premjerais gali tapti Čepaitis ar Vagnorius – jie dešinieji, bet yra trečias – pats mum pavojingiausias po šios dienos kalbų – socialdemokratų vadas Antanavičius“.
„Dešinieji visiems aiškūs, su jais kova iki galo, ta pati kova, o tas [Antanavičius] prižadėtų liaudžiai, turi populiarumą lietuvių tarpe, jis dar dvejus-trejus metus muilintų liaudį“.
Dobyčinas: „Mėginsime paralyžiuoti transportą“.
Mitinge Burokevičiaus nebus, ves mitingą Lazutka.
Šeši paskiri lapai, rankraštis. Be parašo. V. Landsbergio archyvas
***
Visam gyvenimui
Ši diena, kuri jau eina į pabaigą, buvo įtempta, sudėtinga, jaudinanti, tikriausiai daugeliui mūsų įsimins visam gyvenimui.
Aukščiausiosios Tarybos rūmų puolimas, organizatoriams, be abejo, tikintis kokių nors kruvinų rezultatų, buvo neutralizuotas Aukščiausiosios Tarybos deputatų nutarimu, VRM pareigūnų ir Krašto apsaugos departamento bei Aukščiausiosios Tarybos apsaugos vyrų ramia ištverme, žinoma, ir atėjusių savo valdžią paremti lojalių, Nepriklausomybe tikinčių vilniečių solidarumu. Tarp milicijos pareigūnų yra ir nukentėjusių; jiems ir visiems kitiems, parodžiusiems ryžtą ir drausmę – Aukščiausiosios Tarybos pagarba ir dėkingumas. Sustabdėme nutarimus dėl kainų, juos reikės peržiūrėti, po to diskutavome dėl Vyriausybės ekonominės ir kainų politikos, kol grįžusi iš misijos Maskvoje [Ministrė] pirmininkė K. Prunskienė padarė atsistatydinimo pareiškimą.
Tą reorganizaciją padarysime, bet tegul nenustelbia pavojaus, kurį sudaro [teksto tiek tėra]. [Toliau kalbant televizijos žiūrovams, kaip regis, buvo pasinaudota oficialiu AT Pirmininko pareiškimu, kuriame irgi yra švelninąs žodis apie Vyriausybės reorganizavimą.]
V. Landsbergio žodis per televiziją 1991 01 08 vakare, po K. Prunskienės (ir Vyriausybės) atsistatydinimo. V. Landsbergis interpretavo jį kaip Vyriausybės reorganizaciją, nebūtinai kritimą. Rankraštis – skubotai užsirašyta prieš pat kalbant, todėl ne iki galo. – V. Landsbergio archyvas.
***
V. Landsbergio ir Aukščiausiosios Tarybos laiškas Europos Parlamento Prezidentui
Gerbiamas Pone Prezidente,
Smurto ranka vėl pakilo virš Lietuvos. Nesėkmingai mėginę išprovokuoti kokį nors konfliktą, sovietiniai militaristai dabar bando sumedžioti visoje Lietuvoje 9400 jaunuolių, kurie atsisakė paklusti neteisėtiems reikalavimams tarnauti svetimoje armijoje (tai – 90 procentų gavusių šaukimus). Tai akivaizdus įstatymo ir žmogaus teisių pažeidimas, keliantis grėsmę žmonių gyvybei, stumiantis juos į keblią padėtį. Atsakomybė už kiekvieną auką teks Michailui Gorbačiovui. Esama net grėsmingesnių žinių, jog militaristai kartu su savo Prezidentu, sukėlę neramumus tai vienoj, tai kitoj vietoj, pasinaudodami tuo, kad pasaulio dėmesys nukreiptas į Persijos įlanką, artimiausiu metu gali jėga nuversti teisėtai išrinktą Lietuvos vadovybę, nuslopinti šiandieninį atgimimą ir įvesti okupacinę diktatūrą. Propagandinę to uždangą galima rasti naujajame sovietų ultimatume [Kalbama apie M. Gorbačiovo 1991 01 10 telegramą Lietuvos AT, kuria ultimatyviai reikalauta „atkurti SSRS konstitucijos veikimą visoje apimtyje“, ir kurią Lietuvos AT atmetė 1991 01 11 pareiškimu. – Žr.. šios kn. p. 64–65. Tad laiškas Europos Parlamento Prezidentui, paskelbtas tos dienos AT posėdyje, buvo pirmas atsakymas į M. Gorbačiovo ultimatumą. Kitas atsakymas – tame pačiame posėdyje pirmuoju svarstymu pritarta Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymui.], kuriame jie reikalauja iš mūsų pripažinti Sovietų konstitucijos galiojimą mūsų mažoje laisvės siekiančioje valstybėje, kurią jų didžioji valstybė aneksavo, pasirašius paktą su Hitlerio Vokietija. Tai tolygu Irako konstitucijos galiojimui Kuveite. Jūsų ryžtingi veiksmai gali sulaikyti naujos agresijos pavojų.
Vytautas Landsbergis
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas
Vilnius, 1991 m. sausio 10 d.
Perskaityta ir priimta AT posėdyje /V. Landsbergio vertimas iš anglų kalbos/
***
M. Gorbačiovo telegrama
Ponui Enrique Baron Crespo
/1991 01 10/
(Vertimas)
Respublikoje susiklosčiusi situacija ir smarkus jos paaštrėjimas pastarosiomis dienomis verčia mane, kaip TSRS prezidentą, kreiptis tiesiogiai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas (dešinėje, stovi) mėgina nutraukti Andrejaus Sacharovo (kairėje, tribūnoje) kalbą per pirmąjį liaudies deputatų suvažiavimą. |
Reikia žvelgti tiesai į akis ir matyti tikrąsias susidariusios padėties priežastis. Jas sąlygoja šiurkštūs pažeidimai ir nukrypimai nuo TSRS Konstitucijos ir Lietuvos TSR Konstitucijos, piliečių politinių ir socialinių teisių pažeidinėjimas, siekimas prisidengus demokratijos šūkiais vykdyti politiką, kurios tikslas – atkurti buržuazinę santvarką ir tvarką, prieštaraujančią liaudies interesams. Atsakomybė už tai tenka Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, tiems, kurie ignoruoja konstitucinius įstatymus, TSRS liaudies deputatų suvažiavimų, TSRS Aukščiausiosios Tarybos nutarimus, TSRS prezidento įsakus.
Situacija iš esmės atsiduria aklavietėje. Būtinumas rasti išeitį iš susiklosčiusios padėties reikalauja imtis skubių priemonių. Sąjunginės įstaigos iš Respublikos gauna daug visuomeninių politinių organizacijų, gamybinių kolektyvų, visų tautybių piliečių kreipimųsi. Žmonės reikalauja atkurti konstitucinę tvarką, patikimai garantuoti saugumą ir normalias gyvenimo sąlygas. Praradę tikėjimą politika, kurią vykdo dabartinė vadovybė, jie reikalauja įvesti prezidentinį valdymą.
Siūlau Respublikos Aukščiausiajai Tarybai tučtuojau visiškai atkurti TSRS Konstitucijos ir Lietuvos TSR Konstitucijos galiojimą, atšaukti anksčiau priimtus antikonstitucinius aktus.
Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba turi suvokti visą savo atsakomybę Respublikos ir Tarybų Sąjungos tautoms.
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Prezidentas M. Gorbačiovas
Maskva, 1991 metų sausio 10 d.
„Tiesa“, 1991 m. sausio 11 d.
***
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PAREIŠKIMAS–ATSAKYMAS
1991 01 11
TSRS masinės informacijos priemonės paskelbė TSR Sąjungos Prezidento kreipimąsi į neegzistuojančios Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, kuriame minimi konstituciniai klausimai. Ne kartą esame pareiškę ir dabar pabrėžiame: Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia tik Lietuvos Respublikos Pagrindinis įstatymas (Konstitucija) bei juo pagrįsti įstatymai. Tarybų Sąjungos Prezidentas reikalauja, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba tučtuojau pripažintų kitos šalies – TSRS – Konstitucijos veikimą Lietuvoje. Taigi iš Lietuvos Respublikos parlamento ultimatyviai reikalaujama nutarimo, reiškiančio juridinį įstojimą į TSR Sąjungą arba 1940 m. įvykdytos aneksijos įteisinimą, nepaisant, kad Antrasis TSRS liaudies deputatų suvažiavimas pasmerkė tuometinę imperinę Tarybų Sąjungos ultimatumų ir tarptautinių sutarčių laužymo politiką.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pareiškia, kad ji neturi nei teisės, nei rinkėjų mandato atsisakyti Lietuvos Respublikos suvereniteto.
Žmogaus teises Lietuvoje saugo pati Lietuvos Respublika ir jos įstatymai. Kišimuisi iš šalies nėra jokio pagrindo. Visi ginčytini klausimai turi būti sprendžiami ne karine prievarta, ne šantažu, o tarptautinėje bendrijoje pripažintais derybų ir sutarčių principais. Lietuvos Respublikos Valstybinė delegacija pasirengusi tęsti kontaktus su TSRS Valstybine delegacija. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, Valstybinės delegacijos vadovo V. Landsbergio 1991 m. sausio 7 d. telegrama TSRS Prezidentui M. Gorbačiovui, į kurią dar negauta atsakymo.
Nepaisant TSRS vykdomos agresijos, padėtis Lietuvoje yra kontroliuojama, didžioji dauguma jos gyventojų remia Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą ir Vyriausybę.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis
Šį atsakymą Aukščiausioji Taryba priėmė 1991 m. sausio 11 dienos posėdyje. Pareiškimas buvo tuoj platinamas šaliai ir pasauliui, rusiškas vertimas išsiųstas į Maskvą. Kadangi M. Gorbačiovo ultimatyvi telegrama atėjo 1991 01 10 pavakary, į ją nedelsiamai reaguota laiške Europos Parlamento Prezidentui (žr. p. 63) ir Aukščiausiosios Tarybos kreipimesi į Lietuvos žmones: „Jūsų buvimas čia yra atsakymas į TSRS Prezidento ultimatumą“. Tiesioginis atsakymas kaip AT Pareiškimas buvo rašomas naktį.
***
Vytauto Landsbergio kalba kabinete prancūzų televizijai
1991 01 11
Šiandien Vilniuje sovietų kareiviai šaudė į žmones. Tankai važiavo ant žmonių. Tik Dievas padėjo, kad nebuvo mirtinų aukų, o vien sunkiai sužeistų. Bet nežmoniškai komunizmo imperijai reikia gyvybių ir ji vėl pasiims žmonių gyvybes.
Sovietai šiandien visoje Lietuvoje grobia ir plėšia pastatus, iš jų ir tuos, kurie niekad nepriklausė nei jų kariuomenei, nei komunistams. Dabar užiminėjami ryšių objektai, rengiamasi pulti Parlamentą. Tai karas, toks pats, kaip Huseino, tik šįkart Europoje.
O Vakarų vyriausybės tyli arba daro nereikšmingus pareiškimus apie pageidautinas derybas. Su kuo siūlo derybas sovietams? Su jų marionetėmis, kurias paskirs pats Gorbačiovas? Gal jau užtenka veidmainystės.
Kodėl Vakarų valstybės nepasako aiškiai, kad Lietuva nėra Sovietų Sąjungos dalis. Kad sovietai puola kitą valstybę ir žudo žmones už tai, kad jie nori laisvės. Kodėl didžiųjų valstybių galvos neskambina Gorbačiovui ir nešaukia Saugumo Tarybos?
Jeigu Vakarų vyriausybės negali veikti pagal savo sąžinę, tegul prisimena istoriją. Miunchenas labai brangiai kainavo ne tik Čekoslovakijai.
Ir jeigu Vengrija nebūtų išduota 1956 metais, šiandien nebūtų Huseino.
***
SSKP CK informacija apie įvykius Lietuvoje
Kaip praneša esantys Lietuvoje atsakingi SSKP CK darbuotojai (drg. Kaziulinas, Udovičenka), š. m. sausio 11-ąją Vilniaus m. desantininkai ėmė kontroliuoti (užėmė) Spaudos rūmų ir DOSAAF pastatus (šiame veikia krašto apsaugos departamentas), o Kauno m. – karininkų kursų pastatą.
/.../
17 valandą vietos laiku LKP CK įvyko spaudos konferencija, kurioje CK ideologinio skyriaus vedėjas Jermalavičius J.J. pranešė, kad respublikoje sukurtas Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetas. Šis komitetas ima sau visą valdžią. Jis įsikūręs radijo matavimo prietaisų gamykloje (direktorius drg. Burdenko O.O.). [Nepatrauktas atsakomybėn.] Komitetas priėmė kreipimąsi į Lietuvos liaudį, taip pat nusiuntė Lietuvos SSR Aukščiausiajai Tarybai ultimatumą, kuriame reikalauja nedelsiamos reakcijos į SSRS Prezidento kreipimąsi. [Veiksmai koordinuoti M. Gorbačiovo, iš Maskvos ultimatumas veikiausiai atsiųstas ir „komitetui“, bet AT jau buvo atsakiusi. Žr. p. 65]
Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba atmetė ultimatumą pavadinusi sukurtą Komitetą „apsišaukėliais“, kurie neturi teisinio pagrindo kalbėti Lietuvos liaudies vardu.
/.../
SSKP CK nacionalinės politikos skyriaus vedėjas V. Michailov /parašas/.
1991 m. sausio 11 d.
***
Dviese prie raudonojo laido. G. Busho pokalbis su M. Gorbačiovu
1991 01 11
G. Bushas:
Man kelia rūpesčio jūsų vidaus problemos. Visa, ką aš galiu pasakyti kaip pašalinis [Neprašomas pataikavimas atsispindi jau šiuose lyg privačiuose žodžiuose: „jūsų vidaus problemos“, o aš – „pašalinis“.], yra tai, kad jeigu jūs susitvarkysite (manage) nepanaudodami jėgos, laimės jūsų santykiai su mumis ir ne tik su mumis.
M. Gorbačiovas:
Mes įsikišime (intervene) vien tuo atveju, jei ten bus kraujo praliejimas arba neramumai, kurie sukels grėsmę ne tik mūsų konstitucijai, bet ir žmonių gyvybėms. [Sovietai tą pačią sausio 11 dieną jau buvo pralieję kraują Vilniuje, prie Spaudos rūmų, taip pat tanku gatvėje sunkiai sužeisdami vairuotoją J. Žiaunį. Kitą dieną Kaune vieną moterį jos automobilyje sutraiškė mirtinai. Grėsmę žmonėms kėlė tik M. Gorbačiovo kariauna.] Aš dabar patiriu didžiulį spaudimą įvesti Lietuvoje prezidentinę kontrolę. Aš dar atsilaikau (holding back) ir tik labai rimtos grėsmės atveju aš imsiuosi griežtų priemonių.
Iš „Der Spiegel“ internete paskelbtos archyvinės informacijos, 2011 m. rugpjūtis
***
Mečio Laurinkaus svarbiausioji kalba
Gerbiamieji deputatai! Dažnai sakoma, kad įvairių faktų minėjimas, jų sankaupos, vardijimas yra lyg savotiškas spaudimas priimti vienokius ar kitokius dokumentus. Aš nenorėčiau čia berti šitų faktų nei apie psichinę isteriją, sukeltą šiuo metų Respublikoje tų jėgų, apie kurias kalbėjo gerbiamasis Butkevičius, nei apie kitus dalykus. Aš norėčiau pasakyti apie tai, ko manęs prašė dar vakar. Kada va čia, salėje, aš matau tuos žmones, tuos veidus, kurie nuolatos būdavo Sąjūdžio būstinėje, vieni anksčiau, kiti vėliau, aš neabejoju – kiekienas jų žinojo, kad su šita sistema juokų nebus. Tai buvo aišku kiekvienam. Ir kai buvo vedama parlamentinė kova, taip pat buvo justi, kad ji tik tik pakenčiama ir kad vis tiek turi būt kada nors tas trumpas jungimas, turi būti sprendžiamas klausimas: arba – arba. Aš ir pats į Sąjūdį atėjau ne todėl, kad būčiau labai studijavęs Ribbentropo – Molotovo paktą ar slaptus dokumentus, o paprasčiausiai todėl, kad nekenčiau tokios sistemos, nekenčiau melo, prievartos ir savo noru ryžausi su jais kovoti. Kovojom tokiu būdu, nes jis ištikrųjų žmogiškas, humaniškas. Bet aš matau, kas darosi dabar, ir negaliu pasitraukti. Aš turiu rinktis, ko gero, tas formas, kurias jie man primeta. Tai nėra pasidavimas, tai nėra silpnumo ženklas, kitaip sakant, nemokėjimas būti lanksčiam, ar panašiai, bet tai jau yra riba. Visa tai, kas darosi šiomis dienomis, akivaizdu, yra tik pradinė, paruošiamoji psichinė ataka. Pradinė. Bet ji jau daroma pagal visas tokių perversmų, kurie numatomi ateityje galbūt ištęsti kelias paras, kelias savaites, gal kelis mėnesius, taisykles. Nuo paprasčiausių dalykų, nuo paleistų sirenų, nuo jėgos demonstravimo, nuo įvairių išsišokimų, nuo įvairių ekscesų iki pastatų užėmimo, iki streikų organizavimo. O štai iš ypatingojo būrio [OMON ] pastato per pietus išėjo grupė žmonių su baltomis kaukėmis. Ką, jie slepia veidus? Kaip kokie Pietų Amerikos teroristai. Į Šiaurės miestelį atsiųsta grupė aiškiai parengtų žvalgybininkų, kurie yra civiliniais drabužiais, netgi ilgais plaukais, partija geriausiai išdresiruotų šunų. Kam jie reikalingi? Bet tai jau daroma. Ir taip, kad būtų ir truputį matoma, ir slapta. Bendra srovė, bendras procesas, kurio rezultatas man yra aiškus. Aš maniau, kad bandoma sudaryti tokią atmosferą būtent prieš Federacinės tarybos posėdį ir parodyti latviams ir estams: štai, kaip gali būti. Galbūt tai dar ir bus daroma. Galbūt ta įtampa dar nusitęs ir ilgiau, gal ji ims banguoti, bet ji neatslūgs. Ir tai, kas bus po šitos įtampos, jau bus kokybiškai naujas mūsų gyvenimas. Kokybiškai. Jokio juoko nebėra. Ir dar dėl gynybos. Vartojami įvairūs žodžiai: priešintis, gintis. Aš paprasčiausiai ginsiuos. Ginsiuos su pagaliu, su kumščiu, kaip mokėsiu. Ginsiuos, jeigu būsiu vienas. (Plojimai). Klausimas yra ne tas, ne juridiniai dalykai. Jie nebekreipia į juos dėmesio. Klausimas yra iš esmės. Ir ką jis reiškia, šitas dokumentas? Jis reiškia tiktai tiek, kad tie, kurie jau yra prie atvirų langų ir kurie neturės kur pasislėpti, tie kvėpuos viena dvasia su parlamentu, jeigu bus priimtas šis dokumentas. [Sausio 12-ąją AT svarstė įstatymo projektą „Dėl nepaprastosios padėties teisinio režimo“ (atidėtas) ir Nutarimą dėl Laikinosios gynybos vadovybės sudarymo (čia kalbėjo M. Laurinkus).] Nieko daugiau tai nereiškia. Kaip jis bus suformuluotas, kokie punktai įterpti, bet kiekvienas žinos ir visa Lietuva žinos, kad parlamentas yra kartu su juo, kad jis nėra vienas. Ačiū.
Iš AT 1991 01 12 stenogramos
***
Užrašai. Atsisveikinimo eskizas ir žinia
Dabar [Šis būsimojo „Sausio 13-osios testamento“ eskizas galėjo būti V. Landsbergio rašomas apie 1991 01 11, avansu blogiausiajam atvejui. – Užrašų knygelė, V. Landsbergio archyvas.], kai kaustytas priešo batas vėl sutrypė Lietuvą – jauną laisvės gėlę, žinokite:
sėkla suspėjo subręsti
ir šaknys tebėra tvirtos.
Lietuva atgims ir gyvens.
Ji buvo ir bus mūsų vienintelė Tėvynė, graži ir garbinga, verta laisvų žmonių.
Bet mes dar turime atsilaikyti prieš baisesnį ginklą negu tankai.
Mus naikins nedorovingumu,
mus naikins girtavimu,
mus naikins nusiminimu ir nemeile.
Nesuniekšėkime. Geriau yra pavargti, negu parduoti sąžinę.
Mažiausia, kam reikia pavydėti, tai išdavikams.
/.../
*
Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetas [Žinia užsirašyta knygelėje pagal kažkieno žodinę informaciją. Data – galbūt sausio 12-ąją arba jau po sausio 13-osios.]
Doskal
Moskaliov
Vadilijev
Šved
Burokevičius
Jermalavičius
Iš knygos : V. Landsbergis „Sausio 13-osios užrašai“, Vilnius, 2001.
SKAITYKITE TOLIAU: Vytauto Landsbergio knygos apie Sausio 13-ąją fragmentai: šturmo naktis (IV)
