TAIP PAT SKAITYKITE: Vytauto Landsbergio knygos apie Sausio 13-ąją fragmentai: kaip Maskva reagavo į Lietuvos laisvės siekį ir Nepriklausomybės atkūrimą (I)
Vytauto Landsbergio knygos apie Sausio 13-ąją fragmentai: kyla kainos, nepasitenkinimas auga (II)
Vytauto Landsbergio knygos apie Sausio 13-ąją fragmentai: buvo net atsisveikinimo raštelis (III)
Vytauto Landsbergio knygos apie Sausio 13-ąją fragmentai: šturmo naktis (IV)
Iš sausio 14-osios reportažo
/.../ Mano 1991 metų sausio 14-osios reportažo, vėliau išspausdinto „Šiaurės Atėnų“ savaitraštyje, tekstas buvo pavadintas „Dar kartą „vienų vieni [Tai J. Brazaičio knygos apie Birželio sukilimą pavadinimas, kuriam V. Valiušaitis pridėjo klaustuką.]?1 Sausio 13-osios rytą, [visiems] išvydus pralieto kraujo mastą, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis į Vakarų žurnalistės klausimą, ar jis nusivylė Vakarų laikysena Lietuvos atžvilgiu, atsakė beveik pro sukąstus dantis: „Ne, aš jais žaviuosi. Žaviuosi jų principingumu, tiesumu, solidarumu ir ištikimybe idealams, kuriems jie tariasi atstovaują“. [Tokio pobūdžio klausimai buvo jau skaudžiai įkyrėję.]
Daug kam tada galėjo atrodyti, kad ir vėl esame „vienų vieni“. Nuo savęs tą valandą pridūriau: „Galimas daiktas, jog įvykiai Lietuvoje – tai tik karinio perversmo visoje Sovietų Sąjungoje pradžia. To perversmo, apie kurį Kalėdų išvakarėse pasitraukdamas įspėjo Eduardas Ševardnadzė. Šiandieninis atvykimas į Vilnių generolo Varenikovo, su kurio vardu susijusios ne vienos tautos tragedijos ir didelės nelaimės, irgi mums nieko gera nežada“.
Dar daugiau. Pabrėžiau, kad agresija Vilniuje klastingai sinchronizuojama su bręstančiu karu Artimuosiuose Rytuose: „Rytoj, sausio 15-ąją, baigiasi Jungtinių Tautų ultimatumas Irakui. Ar bepastebės kas kraujuojančius Baltijos kraštus, kai šimtai gyvybių bus aukojama arabų dykumose? O jei ir pastebės, tai palyginti su ana tragedija ar bebus įmanoma tikėtis bent politinės paramos?“ /.../
 |
| LNK žinių stop kadras/Vladimiras Uschopčikas |
Viename iš radijo pranešimų citavau Vilniaus karinės įgulos vado generolo Uschopčiko pareiškimą: „Lietuvoje vidaus reikalų ministerija yra suirusi, civilinė gynyba – suirusi, KGB – beveik suirusi. Pagrindinė SSRS prezidento atrama liko tik kariuomenė“ /.../
Vidmantas Valiušaitis. „Nebuvome „vienų vieni“. „Lietuvos žinios“, 2011 01 13
***
Iš AT Pirmininko priėmimų ir informacijos žurnalo
[1991] Sausio 14 [Užrašų tarp sausio 12–14 d. nėra. Paskubom slepiant AT dokumentus, jie nebuvo daromi.] (pirmadienis)
13.30 Maskvos delegacija susitinka su [arkivyskupu] Chrizostomu.
***
11.30 Delegacija turėtų susitikti su Mokslų Akademija, rašytojais, rusų teatras.
***
Vakar Pirmininkas susitiko su Kanados konsulu Maskvoje [atvykusiu į Vilnių] Melin Meadows.
***
 |
| Alfredo Girdziušo nuotr./1991 m. sausis |
A day of mourning [gedulo diena – posakis atsakinėjant angliškai].
***
Federacinės Tarybos delegacija
Oleinik Boris Iljič – TSRS T[autinių] santykių tarybos pr. Pirm. (?)
Dementej Nikolaj Ivanovič – Balt[arusijos] AT Pirmininkas
Ter Petrosian Levon Akimovič – Armėnijos AT Pirmininkas
Foteev Aleksandr Vladimir Konstantinovič (TSRS AT viešumo teisių ir piliečių kreipimųsi komiteto pirmininkas)
***
Mokytojų kvalifikacijos institutas siūlo įsteigti šalpos fondą Sausio 13 d. aukų šeimoms paremti ir paminklui statyti. Jie jau įnešė 100 rub. Ir renka aukas.
***
Kudarauskas [Sigitas Kudarauskas, atstovas ir būsimasis Lietuvos pasiuntinys Estijoje.] [iš] Talino: vakar kalbant su Borisu Jelcinu, jam [S. Kudarauskui] perduotas L-R sut.[arties] [Lietuva jau 1990 m. rengė sutarties su Rusijos Federacija projektą, todėl perduotasis per S. Kudarauską buvo priimtas domėn, bet tęsiamas darbas su pagrindiniu dokumentu, kurį B. Jelcinas ir V. Landsbergis užbaigtą pasirašė Maskvoje 1991 07 29.] projektas. B. J. norėtų jį artimiausiu metu pasirašyti, kai tik atsiras. Su Latvija pasirašė vakar. Jelcinas sutinka atvažiuoti į Lietuvą artimiausiu metu. Jelcinas prašė asmeniškai perduoti geriausius linkėjimus P-kui ir pareiškė užuojautą. Netiki, kad viskas įvyko be Pr[ezidento] Gorb. žinios.
***
Norvegijos žmonės norėtų P-kui [skirti] the People‘s Peace Prize [Norvegijos taikos premija buvo renkama V. Landsbergiui kaip alternatyva M. Gorbačiovo Nobelio taikos premijai ir įteikta (čekis) AT posėdyje 1991 03 11. Ją inicijavo Bergeno vyskupas Peras Lioningas.], jie pradėjo rinkti money. Visi remia Lietuvą ir P-ką už narsą, taip pat Norvegijos Bažnyčia.
***
11.45. Vilniaus pašto telegrafo-telefono įmonė Gedimino 34, atvažiavo kariškiai ir išvarė. Išjungti Vilniaus telefono taškai.
***
Laidotuvių komisija nutarė, kad laidoti tinka Antakalnio kapinėse. Pirmininkas sako, kad vietos yra – susitarta, yra vietos šiapus tvoros. [Buvo svarstoma ir vieta prie Rasų kapinių vartų iš dešinės, simetriškai lenkų karių kapams, bet žuvusiųjų artimieji nepritarė.]
***
Nuo gelžbetonio gamyklos eina jedinstvininkų demonstracija.
***
Bibliotekoje įsikūręs policijos būstinės štabas. Liutauras Vasiliauskas.
***
Prescentras ketvirtame aukšte.
***
Įvyko Moldovos AT Prezidiumo posėdis, kuris priėmė protesto deklaraciją dėl agresijos Lietuvoje suformavo AT komisiją, kuri tuoj pat vyksta į Vilnių jos sudėtis [...]
***
bus 16.30 [ištaisyta iš 15.30] Uschopčik Vladimir Nikitovič – garnizono vadas [telefono numeris] Belous – karo komendantas [telefono numeris]
***
čia AT-oje [Vyriausybė kurį laiką dirbo AT pastate, kad būtų galima geriau koordinuoti darbus ir, esant reikalui, kartu gintis.]
Vyriausybės štabas (telefonai)
***
Krukausko firmoje
Bendri informacijos telefonai: [...]
pranešti visokiai informacijai [...]
kad palengvintume infobiuro darbą.
***
Radijo mazgą užėmė parsidavėliai iš Omono, ne kariškiai, o tie, kurie perėjo pas Burokevičių [2 B. Makutinovičiaus vadovaujamas būrys.] – praneša min. Birulis.
***
Palangoje kas 10 min. leidžiasi lėktuvai. Žmonės bijo, kad gali būti užimtas retransliatorius – [praneša] Grumadas.
***
Sniečkaus streikininkai pasmerkė žudynes ir atsisakė streiko, bet jų reikalavimai [toliau neužrašyta].
***
Vievio miest. taryb. p-ko pavad. Rinkevičius praneša, kad girdėjęs per radiją vokiškai, kad šiąnakt bus oro ataka į AT.
***
Delegacija Latvių g[atvėje]. Čia [į AT] važiuoti atsisakė. Ten yra Antanaitis.
Grumadas prašo atvežti armėnų pasiuntinį į Latvių g. [svečių namus]
Palangos oro uoste viskas gerai.
Skambino Antanaitis iš Latvių g.
Skambino Krukausko sekr., įrašė Jelcino kalbą.
Klausti P-ko. 9–10 val. [rytoj] Tokijo Broadcasting system Shigenosi Kanehira. Nori interviu su P-ku. Iš Kauno perduos per palydovą.
***
(15 d.) Antradienį [Atrodo, įrašyta vėliau, pasižymint, kada atvažiuos Lenkijos senatoriai, tačiau dar 1991 01 14 užrašas.]
121056 Varšuva. Rytoj atvažiuos grupė senatorių 6 žmonės. (Išvažiuoja 12 val.) Vėlai vakare, užsakyti viešbutį. (Penktadienį atvažiuos tarptautinė delegacija iš Vengrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos maždaug 5 žmonės deputatai).
***
Borisovas – I-asis sekretorius URM. [Telefonu] pranešė, kad gruodžio [t.y. sausio] 15 d. iš Kišiniovo išskrenda delegacija. 11 val. Buškašas – prezidento pavaduotojas. Matei – Informacijos komisijos pirmininkas. Medelčiuk – tarptautinių ryšių komisijos p-kas. Pas juos rengiama viskas [taip pat], kaip Lietuvoje. Moldavijoje daug žmonių pareiškė norą savanoriais ginti Lietuvą.
***
2.15 Kaunas pranešė, kad per TV buvo perduota dezinformacija, kad 8 jaunuoliai su dinamitu rengiasi ginti Sitkūnų bokštą. Kauniečiai baiminasi, kad tai gali būti pretekstas pulti.
***
Butkevičius – paskambinti Pūkui [Gintaras Pūkas, tuo metu Kauno miesto tarybos pirmininkas] į Kauną.
***
Skambino Yvano sekretorė ir pasakė tel., kur galima surasti Kuzmicką. Latvijos atstovybėje Stokholme [...]
***
Okinčico FAX Varšuvoje [...] „Žečpospolitos“ redakcija.
***
Paskambino Vasaravičius iš Vilniaus ir pranešė, kad Pugo, kalbėdamas per televiziją pasakė, kad į „gelbėjimo komitetą“ įeina 20 ypatingų asmenų. Tegul Landsbergis su atvykusia komisija išsiaiškina, kas tai per komitetas ir kokius jis turi įgaliojimus. Kodėl tokie platūs jo įgaliojimai, kad gali net pagalbos pasišaukt. Kas jam juos suteikė? Būtinai išsiaiškinti su atvažiavusia komisija. [To nebuvo padaryta nei tada, nei vėliau per visą teismo procesą.]
***
Sausio 15 d. antradienis
Žmonės siūlo pastatyti laidotuvėse urną aukoms paminklui ir kryžiams pastatyti. 8 val. 30 min.
***
Žuvusiųjų šeimoms remti fondas: 4700375 Lietuvos banko Vilniaus skyriuje.
***
Klausia, kada deputatai dės gėles.
Kirkilas.
***
10.00 P-kas priėmė japonų atstovus. Shigenosi Kanehira (News center) Tokyo Broadcasting System, inc. [...]
***
11.04 val. bandėme susisiekti su Belousu – jis atsisakė kalbėti, pasakęs, kad neįgaliotas. Su Uschopčiku susijungti nepavyko – pranešė, kad bus po 3-jų valandų (14).
***
Miunchenas.
Sėdi Vokietijos TV grupė; jie nori nufilmuoti [V. Landsbergio] pokalbį su Kęstučiu Girnium.
***
318 ar 281 Račas (Stankevičiaus padėjėjas) prašo paskambinti, kai baigsis pasitarimas pas P-ką.
***
Rytoj Maskvoj 17 val. bus mitingas, važiuoja matę įvykius 4 žmonės. TSRS Kinematog. sąjungoje. Ats[akingas ar atstovas?] Vildžiūnas.
***
Latvių g-vėje 16 val. vyriausybės ir kariškių posėdis. 223 vyr[iausybinis tel.] Antanaitis.
***
Komisija SSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimams tirti
G. Vagnorius – p-kas
K. Motieka – pavad.
J. Prapiestis
J. Olekas
A. Paulauskas
Z. Vaišvila
S. Stačiokas [išbraukta] ar P. Kūris
***
Atvyko JAV konsulas John R. Purnell ir generalinis Švedijos konsulas Dag Sebastian Ahlander [iš Leningrado].
***
Atskrenda iš tarpregioninių dep. grupės TSRS liaudies deputatai
Sulaškin
Borodin
Menžurenko
Atvyks į Vilnių apie 24 val.
***
Iš Latvijos AT į laidotuves atvyks Imants Daudiš, AT sekretorius ir gal dar Alfreds Čepanis.
Reikia leidimų
***
Saudargo tel. Britanijoje [nr.] fax [nr.].
***
Gruodžio [=sausio] 16 d. (trečiadienis)
250 – medpunktas, paskambinti, kai P-kas pabus.
***
Rygos radijas kas valandą perdavinės 10 min. informaciją apie Lietuvą lietuviškai.
Paskambinti Vagnoriui 778.
11 val. Olekas eina į bokštą (TV 313)
***
[už 10 min.] JA V konsulas John R. Purnell
Gen. konsulas Švedijos Dag Alander
Anglijos pasiuntinys Devid Logan
susitiks su Vagnorium po 15 val., šefuoja A. Račas.
***
Vakar per Leningrado TV buvo demonstruojamas filmas, bjauri dezinformacija Nevzorovo. Viskas sufabrikuota, armija vaizduojama kaip didvyriai. 1) apie bokštą, 2) apie milicijos išdavikų būrį. Kudarauskas [iš Talino]
***
Bieliauskienė pranešė, kad Kijevo deputatų neleidžia, bet jie žada atvykti.
Cкорик Л. П. Гринев (II pirm. pavad.)
Patikimi žmonės. (3–4 žm.)
***
Liaukonis 10.00 kalbėjo su Chromčenka. Garantuoja, kad streiko [IAE] nebus. Liaukonis vėl su juo kalbės už valandos.
***
Šliažas, šiluminių tinklų dir. pavad. 11.20 pranešė, kad Ignalinos AT aktyviai veikia streikų komitetas, nesiskaito su viet. valdžia, gali atjungti energiją. Kauno tarybos pirm. pav. Satkevičius
***
Karobliui pasakyti, kad nuvažiuotų pas Šimėną. (Neurologijos sk. Santariškės).
***
Šiaulių TV gali transliuoti į Vilnių. „Latviją“.
***
[ir t.t.]
Žurnalas pildytas ranka (G. Kurilienės ir kt. sekretorių braižas), viršelyje pažymėta 1991 01 14 –1991 02 15. Šiai publikacijai iš žurnalo teikiami svarbesnieji, informatyvūs įrašai.
***
Iš N. Dementejaus užrašų sąsiuvinio [Užrašų sąsiuvinis, kurį rado pamestą ir atnešė V. Landsbergiui. Jo archyve yra faksimilinė kopija. Originalas atiduotas Generalinei prokuratūrai, turėtų būti Sausio 13-osios byloje. Pirmojoje datoje skaitmuo panašesnis į „4“, taigi būtų 14, bet delegacijos susitikimai Vilniuje prasidėjo jau jos atvykimo dieną. Ištraukos skelbiamos verčiant iš rusų kalbos (V. Landsbergis). Skyrybos ženklai kiek papildyti.]
 |
| Alfredo Girdziušo nuotr./1991 m. sausis |
/15. I. 1991 m./
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba
Landsbergis V.V.
Aplankyti (provesti poseščenije) televizijos bokštą. [Tik po to, kitą dieną, ministrui J. Olekui buvo leista įeiti į bokštą. (Sausio 14 d. leido tik į pirmą aukštą).]
Informacijos iškreipimas apie padėtį Lietuvoje:
televizija,
radijas,
gandai.
Respublikos ir SSRS prokuratūros tyrimas dėl žuvusiųjų 1991 m. sausio 13.
Kas iš delegacijos narių gali, turi būti (dolžen nachoditsia) Lietuvos R. Aukščiausioje Taryboje.
5 [=4?]. Susitikimų ir pokalbių su Lietuvos Respublikos gyventojais įspūdžiai [Tai delegacijos paliestos temos; dėl komiteto – turbūt V. Landsbergio, gal kokia spontaniška idėja.]:
žmogaus teisės,
Respublikos Konstitucija.
Respublikos įstatymai apie kalbą, pilietybę.
Lietuvos vienybės ir gelbėjimo komiteto sudarymas.
P[onas] Landsbergis V.V.
Ginti Lietuvą – ginti demokratiją nuo SSRS komandinės sistemos utalitarizmo [!], kur kenčia mažos respublikos [ir?] valstybės.
Landsbergis V.V.
Sov. Armijos negalima vadinti broliška.
Respublika siūlo išvesti Sovietų Armiją.
1991 m. sausio 15
Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių susitikimas su garnizono kariniais vadovais.
Generolas majoras Uschopčik Vladimir Nikitovič garnizono viršininkas.
Generolas majoras Naumon [Veikiau Nauman, negu Naumov, nors randamos abi versijos.] Jurij Ivanovič nuo SSRS Gynybos ministerijos.
Generolas majoras Uschopčik Vl. Nikitovič pranešė (doložil), kad politinė įtampa susiklostė 1988 m., kai ,,Sąjūdis“ ėmėsi (stal provodit) politikos nuversti Sovietų valdžią.
Nuo 1911 [!] m. kovo 11, kai Aukščiausiąją Tarybą paėmė Sąjūdžio nariai, buvo atšaukta Lietuvos SSR Konstitucija, priėmė įstatymus pažeidžiančius nepagrindinės tautybės piliečių teises. [Pagrindinė rusų bei lenkų kurstymų tema – Lietuvių valstybinės kalbos įstatymas, kuris buvo priimtas anksčiau, dar sovietinėje AT.]
Respublikos Ministras pirmininkas pažymėjo, kad visus kilusius konfliktus galima išspręsti socialiniais klausimais [= jų sprendimu].
Reikia sudaryti specialias vyriausybės ir karinės vadovybės (komandovanija) grupes.
Komendanto valanda nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Kaip įvykdyti (provesti) laidotuves?
Vidaus reikalų ministras Misiukonis:
kokiu pagrindu įvesta komendanto valanda?
Respublikos MVD nedalyvaus komendanto valandoje.
įvykio vieta turi būti apžiūrėta iš karto. [Agresijos vadovybė to kaip tik vengė ir neleido, nors M. Gorbačiovas buvo pažadėjęs. Pareigūnus iš VRM ir Lietuvos generalinės prokuratūros įleido į bokštą tik trečiadienį, sausio 16-ąją. M. Misiukonis paliudijo („Rzeczpospolita“ 1991 01 17): „visur mūšio vaizdas, sugriautos patalpos, išmušti langai“.]
– kartu su [SSRS] karine prokuratūra tyrimą turi daryti respublikos prokuratūra. [SSRS prokuratūra atsisakė oficialaus susitarimo tuo klausimu, norėjo vadovauti, net perimti įkalčius.]
Iškviesti greitąją pagalbą sudėtinga, jeigu pokalbis vyksta lietuviškai [Neaišku, kieno čia pastaba arba priekaištas.].
Sveikatos apsaugos ministras: kodėl panaudotas ginklas?
Ter Petrosianas
Komendanto valandą reikia skelbti (vvodit) įstatymo pagrindu.
Lietuvos teisingumo ministras
Komendanto valandą įvesti reikia teisinio pagrindo.
Ministras Pirmininkas
Reikia parai apibrėžti (?) ramią situaciją.
Gerb. Liet. Res. Aukšč. Tar. Pirm. Landsbergis,
Mes reiškiame [išbraukta, užrašyta iš naujo:]
Mes prašome Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos perduoti mūsų (naša) užuojautą žuvusiųjų 1991 metų sausio 13 Giminėms ir Artimiesiems.
[Laiškas-prašymas tuose pačiuose užrašuose]
Gerbiamas drg. Dementejau!
SSRS Generalinio Prokuroro drg. Trubino I. S. pavedimu prašau Jūsų skirti man tuoj 2 minutes.
Su pagarba
SSRS Generalinio Prokuroro padėjėjas V.K. Strelnikov Viktor Konstantinovič
[Toliau įklijuotas kitokio popieriaus lapelis:]
Siūlymai [Atrodo, M. Burokevičiaus klikos surašyti dar Maskvoje, o gal dabar Vilniuje.]
Atkurti Lietuvoje Sovietų valdžią.
Prezidentinis valdymas.
Landsbergį [atiduoti] baudžiamajai atsakomybei kaip aršų nacionalistą, lietuvių tautos ir rusų tautos ir visos pažangos (vsevo progressivnovo) priešą.
Pageidavimas Maskvos, Leningrado, Omsko rusams [Šiuose miestuose buvo ypač ryški demokratų parama Lietuvos siekiams, tad kviečiama neremti.]…neišduoti savo tėvynainių Lietuvoje.
Nepasitikėjimą [Lietuvos – išbraukta] Aukščiausiajai [tiek tenukopijuota].
Visi N. Dementejaus sąsiuvinio tekstai – rusų kalba. Pastarasis pagal stilių gal J. Jermalavičiaus. Publikacijoms vertė V. Landsbergis
***
Boriso Jelcino spaudos konferencija
1991 01 14
Maskva
Tolimųjų Rytų televizija. Naujas įvykių eskalavimas šalyje prasidėjo tuoj po Primakovo derybų su Huseinu, o jų turinio mes ligi šiol nežinome.
Klausimas: ar įvykiai Pabaltijyje nėra tik Huseino ir tų jėgų čia, kurias Ševardnadzė pavadino reakcionierėmis [E. Ševardnadzė gruodžio 20 d. atsistatydino pareikšdamas, kad valdžią perima reakcionieriai, artėja perversmas.], bendrojo plano detalė? Ačiū.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Jelcinas 1991 metų rugpjūčio 24-ąją |
B. Jelcinas. Tai galime tik spėti, tačiau sutampa ne vien šie įvykiai, bet ir kai kurie kiti. Tuo pat metu vyksta Federacijos Tarybos posėdis [Jis vyko sausio 12 d.], kuriame svarstomas tas klausimas; aiškiai matoma vadovybės pastanga mėginti pasiekti, kad Federacijos Taryba tartum duotų sutikimą [dobro] tokiems veiksmams Lietuvoje.
„Interfax“. Prašom pasakyti, ar Jūs susitikinėjot su Landsbergiu, ir jeigu susitikinėjote, tai kokie rezultatai?
Ir antras klausimas. Kaip Jūs keliavote iki Pabaltijo ir atgal?
B. Jelcinas. Užpraėjusią naktį keliskart susisiekiau su Landsbergiu, taip pat dieną, ir tarėmės susitikti, kad mes, Rusija, kokiu nors politiniu veiksmu pareikštume savo požiūrį į tuos įvykius, o taip pat palaikytume respublikos suverenitetą, neleistume eskaluoti puolimo prieš demokratiją, kas matoma iš paties to [įvykusio] fakto.
Lietuvos Aukščiausioji Taryba posėdžiavo ir nusprendė neišleisti Landsbergio iš pastato [Tokio formalaus sprendimo nebuvo, nebent AT Apsaugos skyriaus. Tačiau kitą naktį V. Landsbergis nuvyko į Sporto rūmus atiduoti pagarbos pašarvotiems žuvusiesiems, kalbėjo prie L. Asanavičiūtės karsto.], nes tai pavojinga. Susitarėm, kad susitiksime Taline, ir ten atvažiuos Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas [bei] Landsbergio atstovas, o dokumentai, kurie bus parengti ir mūsų pasirašyti kartu su Estijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, paskui telefaksu siunčiami Landsbergiui; jeigu jis sutinka, pasirašomi ir atsiunčiami ten.
Taip viskas ir buvo padaryta. Keturių dokumentą – pareiškimą pasirašė visi pirmininkai.
Į ten [ = į Taliną] skridau lėktuvu su mūsų delegacija, o atgal buvo sudėtingiau. [Delegacija gavo žinių, kad grįžtantis lėktuvas gali būti numuštas. Galina Starovoitova dėl tos priežasties mėgino atkalbėti B. Jelciną ir nuo skrydžio į Taliną. (Iš jos pasakojimo V. Landsbergiui).] Priežastys įvairios. Naktį automobiliu – į Leningradą, iš Leningrado reisiniu lėktuvu – į Maskvą.
„Laisvės radijas“. Borisai Nikolajevičiau, kaip vertinate šiandieninį Boriso Pugo pareiškimą, kad iš Centro nebuvo nurodymų panaudoti Pabaltijyje karinę jėgą?
B. Jelcinas. Kol kas sunku patikrinti. Tą naktį ir dienos pradžioje kalbėjausi su šalies prezidentu [M. Gorbačiovu] ir gynybos ministru Jazovu, kėliau jiems tiesiai [v upor] tą klausimą. Abu atsakė, kad jie komandų nedavė. Tačiau stebina, pirmiausia, ministro Jazovo pareiškimas šiandien apie tai, kad jis nežino Rusijos įstatymų, sprendimo, kurį priėmė Rusijos Federacijos Aukščiausioji Taryba praėjusių metų spalį, kad vaikinai, pašaukti [į karinę tarnybą] Rusijos Federacijos teritorijoje, negali tarnauti už teritorijos ribų ir juolab – dalyvauti veiksmuose prieš taikius gyventojus sprendžiant kokius nors konfliktus. [Dar aukštesniu lygmeniu ta nuostata įtvirtinta RSSRF Liaudies deputatų suvažiavimo 1990 12 11 nutarime, ir ją dar kartą priminė 1991 01 12 pareiškime RSSRF AT prezidiumas. SSRS viršūnių „nežinojimas“ ir panieka Rusijos Federacijos įstatymams rodė staigiai gilėjantį nesutaikomą Kremliaus ir Maskvos konfliktą.] Kai vis dėlto paklausiau: ar davėte įsakymą, ar ne, jis atsakė: ne. O kita frazė buvo tokia: „Aš sakau, o ar negalėjo to vietoje padaryti. Vietoje [= Vilniuje] galėjo tai padaryti“. [Jau pradedama, bailiai ir melagingai, versti kaltę V. Uschopčikui.]
Visa labai panašu į Tbilisio scenarijų. O kadangi trys respublikos [Tarp Tbilisio ir Vilniaus dar buvo surengtos žudynės Baku.], trys scenarijai, vis dėlto reikėjo turėti daugiau fantazijos.
/Neįvardytas./ Borisai Nikolajevičiau! Ar žinomos Nacionalinio gelbėjimo komiteto personalijos? Tai pirmas klausimas, o antras: ar rengiate sprendimą sušaukti Rusijos Aukščiausiosios Tarybos sesiją?
B. Jelcinas. Aš ką tik atvykau, su Chasbulatovu mes apsikeitėm nuomonėmis, bet kol kas dar nenusprendėm dėl sesijos šaukimo. Komiteto personalinė sudėtis nežinoma, bet žinoma, kad apskritai jie iš vienos partinės organizacijos. (Pagyvėjimas salėje.)
„Izvestija“, Demčenka. Borisai Nikolajevičiau, prašom pasakyti, koks pasirašytų [Taline] dokumentų pobūdis ir ar sutarta dėl kokios nors pozicijos?
B. Jelcinas. Nežinau, gal yra prasmė perskaityti pareiškimą, kuris neužima nė dviejų puslapių?
Prašom. [B. Jelcinas skaito ištisai, taip paskelbdamas Talino pareiškimą, pasirašytą Gorbunovo, Landsbergio, Jelcino, Riuitelio. Jo pirmuosiuose punktuose sakoma, jog „šalys pripažįsta viena kitos suverenitetą“; „valdžios įgaliojimus pasirašiusių pareiškimą valstybių teritorijoje vykdo tik teisėtai išrinkti valdžios organai“ ir t.t.]
Aš taip pat specialiai kreipiausi į mūsų kariškius: seržantus, karininkus, kareivius, kurie pašaukti į kariuomenę Rusijos Federacijos teritorijoje ir dabar dislokuoti Lietuvoje bei kitose Pabaltijo respublikose. Kreipiausi, kad jie laikytųsi Rusijos įstatymų.
„Sobesednik“, Sokolovas. Borisai Nikolajevičiau! Turiu tokį klausimą: kaip vertinate Demokratinės Rusijos [judėjimo] koordinacinės tarybos kvietimą darbo kolektyvams nuo trečiadienio pradėti protesto akciją prieš centro veiksmus Lietuvoje?
Antras klausimas: kas Jus privertė vykti atgal per Leningradą?
B. Jelcinas. Susidariau įspūdį, kad tai galingo demokratijos puolimo pradžia. Pabaltijo respublikos – tik pirmos respublikos tarp kitų. Todėl pareiškimas arba kvietimas, kad darbo kolektyvai pareikštų savo požiūrį į tuos įvykius, man regis, logiškas ir aš jį palaikyčiau.
(Plojimai).
Stenograma iš V. Landsbergio archyvo. Iš rusų kalbos vertė V. Landsbergis
***
Boriso Jelcino žodis
Kareiviai, seržantai ir karininkai – mūsų piliečiai pašaukti į armiją Rusijos federacijos teritorijoje ir šiuo metu esantys Pabaltijo respublikoje!
Šiandieną, kada mūsų šalis apimta ekonominės ir politinės krizės, ir sveikosios visuomenės jėgos pasinaudodamos įstatymais, konstitucija ieško išeities iš susiklosčiusios sunkios padėties, jums gali įsakyti kovoti prieš teisėtai sukurtus valstybinius organus, prieš taikius civilius gyventojus ginančius savo demokratinius iškovojimus.
Jums gali sakyti, kad su jūsų pagalba visuomenėje bus įvesta tvarka. Tačiau ar galima laikyti tvarkos įvedimu Konstitucijos ir įstatymų pažeidimus, o būtent prie to stumia Jus tie, kurie nori politines problemas išspręsti armijos dalinių jėgomis.
Prieš šturmuodami Pabaltijo žemėje civilius objektus prisiminkite savo gimtąjį židinį, savo Respublikos, savo tautos dabartį ir ateitį. Teisėtumo, Pabaltijo tautų prievartavimas sukels naujus rimtus krizės reiškinius pačioje Rusijoje ir apsunkins gyvenančių kitose respublikose, tame tarpe ir Pabaltyjyje, rusų padėtį.
Reakcijos tikslai:
sutrukdyti demokratizacijos procesus šalyje pereinant prie naujų ūkininkavimo formų garantuojančių ne atskirų valdančiosios klasės grupių – nomenklatūros, o visos liaudies gerovę.
anuliuoti tautų iškentėtą Deklaraciją dėl respublikų suvereniteto ir sutrukdyti naujos suverenių valstybių Sąjungos sukūrimą.
tokie reakcinių jėgų tikslai bandančių panaudoti jus, kareiviai ir karininkai, savo politiniame žaidime.
Nejaugi Jūs sutiksite su tokiu jums skirtu vaidmeniu?
Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad pašauktų Rusijos Federacijoje į karo tarnybą karių pasiuntimas už respublikos ribų dalyvauti ir vykdyti uždavinius nenumatytus RSFRS Konstitucijos 29 straipsnyje, prieštarauja Nutarimui priimtam 1990 metų gruodžio 11 d. neeiliniame liaudies deputatų Suvažiavime ir todėl yra neteisėtas.
 |
| Alfredo Girdziušo nuotr./1991 m. sausis |
Šiandien armijai reikalinga apsauga, visų pirma socialinė. Ir Rusijos Federacijos Aukščiausioji Taryba rengiasi artimiausiu metu priimti visą eilę įstatyminių aktų skirtų spręsti socialines ir ekonomines problemas, kurios šiandien jaudina jus ir jūsų šeimas.
Mes kategoriškai atmetame mintis apie armiją kaip reakcinę priešišką liaudžiai [antiliaudinę] jėgą. Todėl, kad mes žinome, kad armija – tai visų pirma mūsų šalies piliečiai, jos vaikai, kuriems mūsų Tėvynės likimas ne mažiau brangus, kaip ir visiems mums. Ir mes įsitikinę, kad sveikosios armijos jėgos neleis jai stoti į priešišką liaudžiai kelią palaikant reakciją.
Mes tikime Jumis, šiandieniniai karininkai ir kareiviai, kuriems kaip ir ankstesniosioms karių kartoms nesvetimos aukščiausios žmogiškosios vertybės: garbė, šlovė, drąsa, kilnumas, ištikimybė tautai ir Tėvynei.
Atsigręžkime į istorinę patirtį iš kurios žinome: neteisingas žingsnis šiandien įtakos ne tik tą, kuris jį žengia, bet ir ateinančias kartas.
Linkiu Jums sėkmės tarnyboje, laimės jūsų šeimoms.
RSFSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas B. Jelcinas
***
Prancūzijos ambasadoriaus pranešimai ir vertinimai
Sausio 13 d: Perversmas yra akivaizdus. Sovietų kariuomenė mėgina pašalinti iš valdžios pono Landsbergio vyriausybę ir primesti Vilniui tokią valdžią – Nacionalinio gelbėjimo komitetą, – kuri atitinka Maskvos norus. [...] Yra vienas nežinomasis: Gorbačiovas.
Nepaisant įvykių dramatiškumo, sovietų prezidentas keistai tylėjo lygiai 24 valandas. [Neaišku, kaip ir kada skaičiuota laikas. Kitur („Rzeczpospolita“, 1991 01 15) pastebima, kad M. Gorbačiovas tylėjo 36 valandas…Tas pats prancūzų ambasadorius toliau pažymi, kad Sovietų prezidentas pasirodęs po 48 valandų…]
Sausio 13 d: [Sovietų Sąjungos] užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas be manęs dar išsikvietė Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos ambasadorius. Jis norėjo mums perduoti pono Gorbačiovo „žinią“ [„message“]. [...] Žinia tokia: „Padėtį Lietuvoje daro labai aiškią masių nepasitenkinimas. [...] Prezidentas Gorbačiovas nori padėtį reguliuoti tik politinėmis priemonėmis. [...] Tačiau įvykiai vietoje dinamiškai plėtojasi savaip [...] Sudarytas Nacionalinio gelbėjimo komitetas, su kuriuo ryšius užmezgė iš Maskvos atsiųsta delegacija. Taigi ne sovietų kariuomenė, o šis komitetas įvedė komendanto valandą“.
Sausio 14 d.: Situacija Vilniuje primena nebaigtą perversmą. Sovietų kariuomenė naudojo smurtą penktadienio naktį ir šeštadienio rytą [Iš tikrųjų, šeštadienio naktį į sekmadienį. Smurto su aukomis buvo ir penktadienį.] su skaudžiais padariniais (mažiausiai dešimt žuvusių ir 130 sužeistų). Ji primetė marionetinį režimą – Nacionalinio gelbėjimo komitetą. [...] Teisėtos valdžios institucijos: Vyriausybė, prezidentas Landsbergis, Aukščiausioji Taryba toliau tęsia kasdienį darbą parlamente. [...] Panašu, kad laikas veikia pono Landsbergio naudai. Jis išgyveno tris audros dienas. Dabar žmonės Vilniuje tiki, kad jie nugalės. Krizė velkasi. [...] Talinas ir Ryga imasi priemonių savo saugumui užtikrinti. Galiausiai ir svarbiausia: ponas Jelcinas gauna progos vaidinti žiūrovams galerijoje.
Sausio 14 d: Atrodo, kad perversmas Lietuvoje žlunga. [...] Po 48 valandų nesirodymo sovietų prezidentas [Gorbačiovas] vėl atsiranda viešumoje... Jo pirmoji reakcija buvo paneigti bet kokią atsakomybę [...] ir pasmerkti vietoje veikusius atsakingus kariškius. Ponas Jelcinas paskelbė savo kelionės į Estiją rezultatus. Jis susitiko su trimis Baltijos šalių prezidentais ir drauge pasirašė deklaraciją [V. Landsbergis patvirtino ir pasirašė deklaracijos tekstą siųsdamas faksu.], smerkiančią smurto veiksmus bei patvirtinančią keturių pasirašiusiųjų respublikų [trys Baltijos valstybės ir Rusijos valstybė] „suverenumą“. Sausio 14 d: Pono Gorbačiovo patikimumas [...] sukompromituotas. Baltai jam neatleis. [...] Lietuviškoji drama spartina jau kuriamą respublikų koaliciją, besivienijančią aplink poną Jelciną prieš [Sovietų] Sąjungą.
Iš leid.: Baltic Worlds [Stockholm], June 2011, vol. IV: 2, p. 2
SKAITYKITE TOLIAU: Daugelis bijojo, bet niekas nebėgo, žmonės stovėjo ir mirė (VI)
