TAIP PAT SKAITYKITE: Vytauto Landsbergio knygos apie Sausio 13-ąją fragmentai: kaip Maskva reagavo į Lietuvos laisvės siekį ir Nepriklausomybės atkūrimą (I)
Vytauto Landsbergio knygos apie Sausio 13-ąją fragmentai: kyla kainos, nepasitenkinimas auga (II)
Vytauto Landsbergio knygos apie Sausio 13-ąją fragmentai: buvo net atsisveikinimo raštelis (III)
Rusija gina Lietuvą
1991 01 12, 15:04
Skubiai
Maskvoje vyksta judėjimo „Demokratinė Rusija“ posėdis. Dalyvauja nemaža žvaigždžių. Afanasjevas, Popovas, Stankevičius, Obolenskis, Zaslavskis, Starovoitova, Tichonovas, Bogomolovas, Kasjanovas. Rytoj kvies Jelciną. Mėginama priimti sprendimą dėl šio judėjimo pavertimo beveik partija, nes kitu būdu su KPSS kovoti neišeina.
Vienas iš esminių klausimų – Lietuva. Rengiasi priimti rezoliuciją.
Starovoitova pranešė, kad rytoj TSRS, Rusijos ir Mossovieto [Maskvos miesto taryba. Planuota vien deputatų demonstracija po nakties žudynių virto didžiuliu protestu.] deputatai (tik deputatai) rengia demonstraciją Raudonojoje aikštėje su lozungais: „Šalin rankas nuo Lietuvos Parlamento“, „Šiandien Lietuva, rytoj Rusija?“
Tiek trumpai.
Lionginas [Lionginas Vasiliauskas, Sąjūdžio informacinės tarnybos darbuotojas, tuo laiku ilgam išsiųstas į Maskvą.]
P.S. Rusijos prezidiumo posėdis sušauktas specialiai.
Rankraštis persiųstas Lietuvos atstovybės faksu, ten ir data.
***
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Sovietų sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas (1991 m. rugpjūčio 21 d.) |
Informacija Lietuvai žudynių naktį
Manęs nesujungė su M. Gorbačiovu, bet pažadėjo tuojau viską perduoti, ką noriu pasakyti. Ir aš paprašiau pasakyti, kad labai įsakmiai prašau prezidentą Gorbačiovą tučtuojau savo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, įsakymu sustabdyti pradėtą akciją, nutraukti pradėtą vykdyti planą, kad nebūtų pralietas nekaltų žmonių kraujas. Tai turi būti padaryta tuojau. Mes nežinome, ar tai bus padaryta. Bet Gorbačiovas žino: jeigu žmonių kraujas bus pralietas, jis kris ant jo galvos.
Vytautas Landsbergis. Kalba per radiją iš AT
***
Iš AT televizijos transliavimų studijos. Vytautas Landsbergis kalba Lietuvai 1991 01 13 naktį
Mieli Lietuvos žmonės!
Tikriausiai netenkame televizijos ir radijo. Tai yra skaudus netekimas mūsų padėtyje ir mūsų kovoje, bet tai toli gražu ne viskas. Gali būti, kad jie šiandien tuo apsiribos, gali būt, kad kasdieną ims po kokį kitą objektą. Tačiau Lietuva gyveno be televizijos, išliko, kovojo, išsikovojo nepriklausomybę tada, 1918-aisiais, ir išsikovos vėl.
Aš noriu jums pasakyti, kad užsienyje yra Lietuvos Vyriausybės ir mano pilnai įgalioti atstovai. Visų pirma užsienio reikalų ministras Saudargas, taip pat mūsų pasiuntinys Vašingtone Stasys Lozoraitis, yra deputatų ir mes žinome, kad jeigu ir bus neleidžiama vykdyti teisėtos valdžios Lietuvoje Parlamentui ir Vyriausybei, jai bus atstovaujama pasaulyje kitur. Jokios marionetės Lietuvoje nieko neapgaus. Niekas neturi vykdyti jų įsakymų ir dalyvauti jų kokioje nors valdžioje. Aš noriu jus taip pat perspėti, kad sovietų svetimos valstybės įsakymai, teismai ir tardymai visiškai neturi būti jūsų vykdomi. Jeigu ką nors suimtų, klausinėtų ir norėtų išgauti žinių prieš jūsų artimą, neturi būti jūsų manoma, kad turite reaguoti, atsakinėti ar klausyti. Būkite susikaupę, tylūs, žinokite, kad jie yra neteisūs. Jie negali nieko iš jūsų reikalauti ir neturi teisės nieko čia daryti kitaip nei prievarta. O prievartos laikai nebeilgi.
..........................................
Visus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatus, kurie gali atvykti į AT rūmus kviečiu tai padaryti. Mūsų čia yra nemažai, tegul būna kuo daugiau. Ministrai eina savo pareigas.
Iš LTV archyvo
***
Mes būsim. Sausio 13 naktis
A. Butkevičius iš AT
Šiuo metu rūmuose yra tiktai tie žmonės, kurie ginkluoti paprastu ginklu, lazda. Kurie turi šaunamąjį ginklą yra sutelkti greta rūmų. Jeigu čia, į žmones rūmuose, jie pradės šaudyti, mano vyrai lauke atidengs ugnį. Ačiū.
A. Patackas iš AT
Pirmininkas prašo pasakyti Bušui, kad jis galėjo sustabdyti šitą kraujo praliejimą, tačiau to nepadarė. Tačiau dar yra likę labai nedaug laiko bandyt kažką daryt.
J. Jurgelis iš AT
Skambino iš Molėtų. Molėtai gavo telegramą – Molėtų valdžia, kad Aukščiausioji Taryba užimta. Matyt, tokias telegramas gauna ir kiti rajonai.
LTV archyvas, vaizdo informacija
***
Iš AT posėdžių salės
V. Čepaitis skaito kreipimąsi į pasaulio vyriausybes.
Kreipimasis į pasaulio vyriausybes. Tarybų Sąjunga pradėjo nepaskelbtą karą prieš Lietuvos Respubliką. Žūsta niekuo nekalti žmonės ir iškilo grėsmė, kad demokratiniuose rinkimuose išrinkta teisėta valdžia gali būti nušalinta. Mes, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, kreipiamės į pasaulio Vyriausybes prašydami nedelsiant pripažinti, kad Tarybų Sąjunga užpuolė kitą valstybę, nepriklausomą Lietuvos Respubliką.
V. Landsbergis. Telefoninė naktinė informacija kalba apie tai, kad Norvegijos ir Islandijos vyriausybės kreipėsi į Saugumo Tarybą dėl įvykių Lietuvoje.
B. Nedzinskienė. Kauno savivaldybei kariškiai grasina karo lauko tribunolu, jeigu jie per 24 val. neišjungs televizijos.
V. Landsbergis iš prezidiumo. Jūs matote, gerbiami deputatai, kad Sovietų Sąjunga pati suvokia, kad ji kariauja. Jos kariškiai siūlo karo lauką ir karo lauko tribunolą.
.................................................
V. Landsbergis už kadro. Šiandien yra liūdesio diena ir rūstybės diena. Žuvo mūsų broliai, užmušti. Žuvo todėl, kad gynė Lietuvą. Bet šiandien, kaip niekada anksčiau, spręsis Lietuvos likimas. Jeigu mūsų kelias bus palaužtas, Lietuva atgims vėliau, po kurio laiko. Sugriuvus neapykantos ir melo imperijai. Bet pamėginkime ištverti šiandien šitą rūsčią dieną. Tegul mūsų širdyse būna daugiau ramybės, daugiau šviesos ir tikėjimo.
LTV archyvas, vaizdo informacija ir garso įrašas
***
 |
| V.Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas“ Iliustracija/Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis savo kabinete 1991 m. |
Pirmininko ginklas – telefonas
1991 01 13
Mūsų atveju tai joks prezidentinis valdymas, tai okupacija. Toks pats „prezidentinis valdymas“ dabar yra Kuveite. [Toliau kartojama įrašui ir transliacijai JAV. „Mūsų atveju tai nėra prezidentinis valdymas. Tai okupacija. Toks pats „prezidentinis“ valdymas dabar yra Kuveite. Mes tikimės Parlamento puolimo. Tikimės šiąnakt. Jie turi skambinti prezidentui M. Gorbačiovui raudonąja linija ir siųsti jam griežčiausius reikalavimus. Prašau. Prašau tai padaryti... O, žinoma.“ Kitame transliuotame tos nakties įraše V. Landsbergis angliškai kreipėsi į kažkurią JAV instanciją: „Noriu paprašyti prezidento Busho, kad paskambintų raudonąja linija Gorbačiovui ir pasakytų jam Jungtinių Valstijų valią“.] In our case it‘s not a presidential rule. It‘s an occupation. The same „presidential rule“ now is in Kuweit. We are waiting for an attack against Parlament. We are waiting this night. They must call President Gorbachov by red line and send him the most strong demands. Please. Please do it... Oh, fine.
Padeda ragelį. Pakelia, vėl klauso
Mes nieko nebijome, bet tikimės Parlamento puolimo.
(Į šalį.) Klausia, ko mes bijome...
Iš Vakarų valstybių mes laukiame vyriškumo. Vakarų vyriausybių vadovai turėtų paskambinti prezidentui Gorbačiovui raudonąja telefono linija ir išsakyti jam pačius griežčiausius reikalavimus: šalin rankas nuo Lietuvos.
***
Naktis parlamento rūmuose
Įrašinėjo AT atstovas spaudai A. Ažubalis
(Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko sekretoriatas)
V. Landsbergis. (telefonu kalba rusiškai su TSRS liaudies deputatu Jurijumi Afanasjevu). [Vertimas:] Dėl užmuštų skaičiaus kol kas nežinau, bet tikriausiai žinosim, būtinai. Paėmė televizijos bokštą, dabar eina į centrinį telegrafą. Skambinau į Gorbačiovo priimamąjį ir prašiau, kad jam tučtuojau perduotų, jog [Vilniuje] prasidėjo akcija per miestą su beteėrais, tankais ir ginkluotais kareiviais, o kryptis – į bokštą, kurį gina daug žmonių, ir buvo labai pavojinga, ir įsakmiai prašiau, kad jis nutrauktų akciją ir neleistų kraujo praliejimo ir aukų, ir pažadėjo jam tuoj tai perduoti. Jis nesustabdė akcijos, vadinasi, jis žmogžudys. Susisiekit su Jelcinu. [...]
A. Ažubalis. Buvo nutrauktas tarpmiestinis ryšys. 2 val. 30 min. nutrūko tarpmiestinis ryšys. Pranešė, kad atvažiuoja juoda „Volga“ ir „Latvija“, pilnos kareivių. Telefonu pranešė kažkas. Apie žmones ir muštynes koridoriuose pranešė iš televizijos; 2 val. 35 min. Daug sužeistų. Visas televizijos pagrindas užimtas ir dar, atrodo, vyksta pasipriešinimas. 2 val. 36 min. Bokštas užimtas. Vėl girdimi šūviai, tarptautinio ryšio nėra. /.../
(Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salė)
A. Ažubalis. 2 val. 45 min. pasigirdo Aukščiausiosios Tarybos gongo dūžis, deputatai renkasi į salę. Sustojo gal 20–30 deputatų, sutarta žmones paleisti iš Aukščiausiosios Tarybos kiemo ir prieigų [gynybos]. Pritarta, kad [reikia] paleisti žmones.
Girdėti A. Butkevičiaus ir kitų balsai
A. Ažubalis. Palaukite, reikia su Pirmininku pasitarti. (Triukšmas salėje)... Deputatų apie 40. Taip, prašoma daryti [posėdį] 2 val. 45 min. salėje. Deputatai sėdasi.
... Sutraiškė vieną mašiną ten, žmonės tiesiog po tankais... /.../
V. Landsbergis. (kalba per televiziją) ... [puolami] nekalti Lietuvos žmonės ir, be abejo, teisėta Lietuvos valdžia. Vakarų valstybės yra labai kaltos dėl to. Jos, tariamai pripažindamos neteisėta aneksiją...
A. Ažubalis. ... Pirmininke, vėl Maskva!
V. Landsbergis. ... nepalaikė Lietuvos, kai ji paskelbė laisvą valią atgauti Nepriklausomybę. Jos dar gali ultimatyviai kreiptis į M. Gorbačiovą šitą pačią akimirką. Aš tikiu, kad kiekviena garbinga vyriausybė pareikalaus sušaukti Saugumo Tarybą tuoj pat ir iškels klausimą apie kruvinųjų valstybių buvimą Suvienytosiose Nacijose.
A. Butkevičius. Krašto apsaugos departamento direktorius. (kalba telefonu) Vilniuje užgrobti televizijos pastatai, yra daug žmonių aukų. Jie šaudo koviniais šoviniais.
A. Ažubalis. Butkevičius pranešė, kad šaudo koviniais šoviniais ir yra daug žmonių aukų...
V. Landsbergis. Kiekviena vyriausybė dar turi laiko šią akimirką pareikšti, jog sovietai įsiveržė į kitą šalį, jog sovietai įvykdė tarptautinę agresiją ir turi būti atitinkamai traktuojami. Lietuvos teisėta valdžia palieka savo atstovus užsienyje ir jie gali būti pripažinti kaip teisėta Lietuvos Vyriausybė išeivijoje, Lietuvos Vyriausybė išeivijoje. Ir jie turi būti ir turės būti, reikia taip sakyti, pripažinti kaip teisėta Lietuvos Vyriausybė tremtyje. Jokie marionetinės valdžios Lietuvoje sprendimai, jeigu bus tokia sudaryta Lietuvoje, neturės jokios teisinės galios. [Tuo baigėsi improvizuojamas pareiškimas užsieniui]. Aš tuojau paklausiu, ar yra aukų? Yra. (Balsai salėje) /.../
(Skambutis)
 |
| Romualdo Požerskio nuotr./Prie Aukščiausiosios Tarybos |
V. Landsbergis. (tęsia). Aš baigiau, pas mus daug aukų, daug kraujo, Gorbačiovas kruvinas nuo galvos iki kojų.
A. Ažubalis. Prasimušė Maskva ir Varšuva. 2 val. 52 min. Kol pirmininkas kalbėjo telefonu, Česlovas Stankevičius (Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas) atsisveikina... Jau yra penki lavonai su šautinėm žaizdom. Paskutinės žinios, tai buvo 2 val. 54 min. Su ašaromis akyse Stankevičius pabučiavo Butkevičių ir paklausė, ar liks. (Liksiu).
A. Kaušpėdas. Kalba Algirdas Kaušpėdas, Lietuvos televizijos direktorius. Mes televizijoje laikėmės iki pačios paskutinės minutės, studijose buvo užsirakinę žmonės ir paskutiniai žmonės buvo nutraukti, nuplėšti nuo pulto. Aš pats buvau užsirakinęs savo kabinete dvigubom durim, visos durys buvo išlaužtos prieš tai šaudant koviniais šoviniais per duris, tiesiai į kabinetą. Kai išlaužė duris, mane, įrėmę automato vamzdį, išvedė.
/.../
A. Ažubalis. 2 val. 55 min. salėje deputatai matuojasi dujokaukes. Pirmininkas kalbasi su Maskva. Žmonės nesiskirsto. Kaušpėdas skambina mamai ir sako: tik nesijaudink.
Jis kalba su Jelcinu. 3.00 val. kalba su Jelcinu ir prašo paskambinti Gorbačiovui, kalba V. Landsbergis. Landsbergis su liemene, visur išdėlioti, jo kabinete ir hole, priimamajame – išdėliotos ampulės su nuskausminamaisiais, vienkartiniai švirkštai, bintai, langetės, guminiai diržai suveržti žaizdai, bandažai. Pereina milicininkai prie pagrindinio įėjimo, saugo atitvertą kiemą. Žmonių minios, minios, sunku pasakyti. Kreipiasi kažkas į minią iš Aukščiausiosios Tarybos. Plevėsuoja vėliavos Lenkijos, Vatikano, Lietuvos, taip pat Biržų ir kitų gyvenamųjų vietovių. Pirmininkas kalbasi su Romu Sakadolskiu. 3 val. 5 min.
V. Landsbergis. (kalbasi telefonu su „Amerikos balso“ žurnalistu R. Sakadolskiu, esančiu Vašingtone). Kalbėjau su Jelcinu telefonu, padėkojau jam už Rusijos paramą, kuri pranoko vadinamųjų laisvų valstybių paramą. Nė viena Vakarų valstybė taip nepasisakė kaip Rusija, deja, per vėlai. Ir paprašiau Jelcino, kad jis paskambintų dabar pat Gorbačiovui. Žmonių aukų daugiau [daugėja], daugiau aukų dar galima išvengti. Dabar yra žinoma mažiausiai penki nušauti žmonės. Jau devyni! Daugybė sužeistų. Vakarai galėjo sulaikyti žmogžudžio ranką.
A. Butkevičius. Devyni.
V. Landsbergis. (tęsia pokalbį telefonu) ... bet nesulaikė. Jie liko stebėtojai. Romai, ar tu mane girdi? Aš galvoju, ar verta dar man kreiptis į Ameriką?
Žinai, kad aš irgi nežinau, kaip aš tai galėčiau pasakyti. Aš žinau, ką aš galėčiau pasakyti, bet tai nebūtų taktiška. Gal ir taip. O kas toje rezoliucijoje pasakyta, ten nepasakyta, jog mes esame valstybė, prieš kurią sovietai negali vykdyti tarptautinės agresijos, juk to jie nedrįso pasakyti.
A. Ažubalis. Salėje tuo metu deputatai sėdasi ir skaičiuojasi ... pirmininkas iš biuro skambina ir kalbasi su R. Sakadolskiu.
V. Landsbergis. (ekspromtu diktuoja kreipimąsi R. Sakadolskiui). Gerai. Tu rašai viską, taip?
Aš noriu kreiptis į dorus žmones šitame pasaulyje. Labai gali būti, kad po valandos, dviejų ar rytoj, [kartoja:] labai gali būti, kad po valandos arba dviejų arba rytoj Lietuva jau neturės savo teisėtos valdžios, ją valdys išdavikai ir marionetės, ir kruvinas kareivio batas prispaus vos išdygusią Lietuvos laisvės gėlę. Bet ji nemirs, ta gėlė, ji atgims, ir aš prašau jūsų, žmonės pasaulyje, kurie nepakankamai padarėte, kad jūsų Vyriausybės būtų sulaikiusios žmogžudžio ranką, jūs padėkite mūsų vaikams, jūs padėkite būsimai Lietuvai, ateities Lietuvai, nes tai yra žmonijos ateities [klausimas], kokia bus ta žmonija, ar baili, susitaikanti su blogiu ir niekšybe, ar drąsi ir teisinga. Padėkite tiems, kurie norės [kartoja:] tiems, kurie norės pakilti iš naujo, ir jūs būsite kitokie.
/.../
 |
| Romualdo Požerskio nuotr./Prie Aukščiausiosios Tarybos |
V. Landsbergis. Romai, eina kažkokia nauja informacija.
A. Ažubalis. Laurinkus pranešė per radiją, kad Ministrų Taryba šiuo metu laukia dujų atakos.
V. Landsbergis. Čia buvo Laurinkaus balsas. Visiems užsidėti dujokaukes, būtinai. Laurinkus pranešė, kad Vyriausybės rūmai laukia dujų atakos. Na, aš nežinau šito, tikriausiai /.../ tai liečia ir mus. Aš kreipiausi ir į prezidentą Bušą. Aš kreipiausi į jį prieš dvi dienas, žinoma, aš negavau linijos su juo, bet aš savo prašymą perdaviau, ir buvo pažadėta jam perduoti. Prašymas buvo tas pats: sulaikyti žmogžudžio ranką. Buvo kreiptasi į M. Gorbačiovą keletą kartų. Gerai, Romai, kad girdi.
/.../
A. Ažubalis. Išsijungė. Ar niekas nepakėlė ragelio, nekilnoja? Išsijungė ryšys su R. Sakadolskiu.
A. Ažubalis. 3 val. 14 min. ryšys... Vėl atsirado. Vėl. Tuose kabinetuose, kurių langai išeina į gatvę, užgesintos šviesos. Infobiuras dirba tamsoje. Šviečia tik kompiuterių ekranai. Girdėti kanonada.
/.../
Kunigas R. Grigas Aukščiausiosios Tarybos aikštėje meldžiasi su žmonėmis, girdėti jo balsas.
V. Landsbergis. Mano pareiškimas, nes didžiulė dalis čia esančių žmonių, nepriklausomos Lietuvos karių, yra...
... Į norvegą atstatė automatą, sustabdė, atėmė kamerą, pažymėjimą. Sako, vyrai, aš 23 metus dirbu, sako, aš tokio dalyko nemačiau. Keikiasi paskutiniais žodžiais. Ir akreditacijos pažymėjimą atėmė, jis dabar be dokumentų. Ten smegenys absoliučiai neveikia, ničnieko neveikia. Bet svarbiausia dar čia naktinės tos naujienos. /.../
... Kiek deputatų yra susirinkę, neskaičiavote? Maždaug.
A. Ažubalis. ... Apie 60. ... Apie 60 deputatų yra. Vilnius kreipiasi į deputatus ir kartu transliuoja į aikštę. Sužeistų yra apie 70 žmonių. ... 7 aukos, duomenys preliminarūs, 70 sužeistų. ... V. Linkevičius, 3 val. 40 min., sukruvintas. Tai kas buvo, sakyk, Vytai. V. Linkevičius. Kai sužinojau, kad Radijo ir televizijos pastatą kažkas okupuoja, žinoma, man sunku kalbėti, lūpa sutinusi, bet vis dėlto aš atvažiavau atsikėlęs iš lovos ir tada parengiau reportažą, Audriau, pats žinai, kad mūsų duona rengti reportažus iš tokių įvykių. Štai man labai patiko vienas praporščikas, kuris pasakė man į ausį, tiesiog pridėjęs kaklą prie kaklo pasakė: (vertimas iš rusų kalbos) Klausyk, tai fašizmas, nelįsk ten, tu matai, kokie jie žvėrys, bet jis pasakė.
Aš, pamanęs, jog tai tiktai blokada išviršine puse – iš pokalbių žmonių su kareiviais, kurie, žinoma, nieko nešnekėjo, peršokau per tvorą paprasčiausiai į savo mylimą, mėgstamą pastatą, įlindau, kur jau 15 metų vaikštau. Staiga mane čiupo už skverno, nutempė, pasodino ant žemės, liepė iškelti rankas, atsisukti į sieną ir mane spardė, spardė ir spardė kiek kas galėjo. Ir kiekvienas praeidamas sakydavo: ot fašiste, ot tau bus.
... Ir paleido seriją į šitą žmogų. Žmogus visas kruvinas pargriuvo ir priėję milicininkai paėmė tą žmogų, nutempė jį, kadangi nutempė, aš nežinau, gyvas ar negyvas. Žmonės visi padėjo. Čia vienas faktas. Vadinasi, aš nežinau ar iš Švedijos, ar Danijos žurnalisto atėmė kamerą...
A. Ažubalis. ... Norvegijos.
(Tuo pačiu metu girdisi vertimas į rusų kalbą)
... (tęsia) atėmė iš jo kamerą, sudaužė, jį irgi sumušė, žiauriai kruvinas. Jie sušaudė visas mašinas, kurios buvo prie televizijos, visos sušaudytos, visi langai sušaudyti ir trasuojančiomis kulkomis šaudo į namus aplinkui. Visur langai išdaužyti, daugelis langų yra išdaužyti. Toliau. Visą laiką jie prieš man išvažiuojant, nes aš bijojau, kad jie ruošiasi pulti, nes labai daug pribėgo iš televizijos, kadangi užėmė, jie sustojo į eilę ir turbūt rengiasi visus žmones pulti, kad bėgtų nuo televizijos, nes jiems nepatinka, kad ten daug žurnalistų fotografuoja. Žmonės šaukia, skanduoja: fašistai! Bet iš ruporo, kuris yra ant tanketės pastatytas, ideologinio skyriaus vedėjas, nežinau kas, TSKP Jermalavičius kiekvieną (įrašas ten, matyt) kad bratja i siostry, my nechotim krovoprolitija, my deti naroda, my nechotim bogatych, my neimejem myla, deneg... [Broliai ir seserys, mes nenorim kraujo praliejimo, mes liaudies vaikai, nenorim turtuolių, mes neturim muilo, pinigų...( Iš rusų kalbos vertė V. Landsbergis)]
/.../
A. Ažubalis. Minia vis didėja ir didėja, jie atėjo iš televizijos, iš bokšto. Olekas pranešė, kad yra ir aštuntas žuvęs. 4 val. be 5 min. nakties, jau rytas. Žuvusieji... vieni vyrai, žuvusieji, sužeisti lazdomis į galvą ir mirę.
... Jauni vyrai žuvę.
V. Landsbergis. (kalba telefonu su Aukščiausiosios Tarybos deputatu Česlovu Okinčicu, esančiu Varšuvoje). Na, ką gi, Česlovai, aš kalbėjau su kuo galėjau, su visokiais amerikonais, ambasadoriais, sutrukdžiau jiems miegą. Ką? Kad žinai, beviltiška.
... Prie Aukščiausiosios Tarybos girdisi žmonių skandavimas: Lietuva, Lietuva...
V. Landsbergis. Taip, aišku. Mėginkite padaryti taip, kaip tada buvo padaryta. Lietuvos diplomatija, tuo labiau jeigu Užsienio reikalų ministras yra, gal kartais atsiras ir pirmininko pavaduotojas, aš nežinau, kur jis šiuo metu yra. [B. Kuzmickas. Jis V. Landsbergio pavedimu buvo pakeliui į Švediją.] Tai jūs turite sudaryti Vyriausybę išeivijoje – vienintelę teisėtą ir vienintelę, kuri gali kalbėti už Lietuvą. Tai turbūt tiek, Česlovai. Paskambink Jonui Pauliui Antrajam su apgailestavimu, kad neteko pasimatyti. Na, gal dar teks, aš manau. Ką gali žinoti, kas kaip yra reikalingas. Na, žinai, net ta didžioji niekšybė dingsta, o kada – tai nežinau, gal jau greitai. Na, taip, mes tą ir matome. Darosi tas pats, kas Tbilisyje, Baku, tas pats. Kalbėjau aš su B. Jelcinu, prašiau, kad jis skambintų M. Gorbačiovui tuoj pat naktį. Jis sakė, mėgins. Aš manau, kad turbūt turi ryšius įvairios vyriausybės ir galėtų pasakyti ką nors maksimalaus – kaip jos elgtųsi sovietų atžvilgiu, jeigu sovietai nesulaikys žudynių – bet jos tikriausiai to nepasakys. O paskui [eis] pusryčiauti. Taip. Na, ačiū labai, jūs labai mielas. Klausyk, ar „Politika“ išspausdino mano atsakymą į Valdo melagystes ar ne? Pasidomėk, nes vis dėlto aš jiems siunčiau atsakymą, būtų garbinga išspausdinti. Kažkas vežė per sieną. A. Katkevičius. Lomžos vyskupo padėjėjas vežė per sieną.
V. Landsbergis. Lomžos vyskupo padėjėjas vežė. Na gerai, Česlovai, aš gal linijos nepaleidžiu, bet einu į savo kambarį.
/.../
... Naujausia informacija apie žuvusius ir sužeistuosius, už ją atsako ministras Olekas. Pusę penkių, 4 val. 30 min. žuvusių buvo 11, sužeistų apie 100, tiek informacijos.
V. Landsbergis. Estijos AT Pirmininkas Riuitelis pasiuntė protesto notą dėl kariuomenės veiksmų Lietuvoje. Aš galvoju, kad mes irgi turėtume... padaryti kai ką gal daugiau... tam tikrą diplomatinį demaršą kaip valstybė užpuoliko valstybės atžvilgiu, kad galėtume vienu nutarimu ar kokiu kitu reikiamu aktu suteikti ligšiolinei atstovybei Maskvoje pasiuntinybės rangą... Beje, kur šiuo metu yra A. Šimėnas, kurį vos prieš porą dienų paskyrėme ir patvirtinome Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku? Labai gali būti, kad jis yra pagrobtas. Šiaip ar taip, jo buvimo vieta nežinoma, taip pat kaip ir jo šeimos.
------------------------------------------
V. Landsbergis. Kadangi Vyriausybė negalėjo likti be vadovo, mes turėjome specialiu nutarimu atšaukti Albertą Šimėną, atleisti jį iš Ministro Pirmininko pareigų, po to Aukščiausioji Taryba paskyrė ir patvirtino naują Lietuvos Ministrą Pirmininką Gediminą Vagnorių. Visi ministrai, kurie buvo patvirtinti sausio 11 dieną, patvirtinti pakartotinai. Ir ministrai, kurie iki šiol ėjo savo pareigas, nebūdami patvirtinti, ir toliau
pagal įstatymą eina savo pareigas. Ir visiems pavesta eiti savo pareigas. Vienu Ministro Pirmininko pavaduotoju arba vicepremjeru paskirtas ir patvirtintas Zigmas Vaišvila.
/.../
AT Prezidiumo posėdis
Č.V. Stankevičius. (Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas). Ar Valstybės departamentui bandyti persiųsti per Lozoraitį? Mūsų tą nutarimą?
V. Landsbergis. Kol kas dar ryšys yra, dabar... Gerai. Dabar reikia padaryti...
 |
| Tado Dambrausko nuotr./1991 m. Krašto apsaugos ministru paskirtas Audrius Butkevičius. |
A. Butkevičius. Mes nebaigėme antros dalies.
Č.V. Stankevičius. Prezidiumo priėmimo procedūrą.
A. Butkevičius. Ar nereikia, atsiprašau, man atrodo, kad mes ne visai tvarkingai darome.
V. Landsbergis. Ar čia yra Prezidiumo nariai? Reikia pabalsuoti dėl šito nutarimo? Kas protokoluojate? Ar Sabutis yra? Gerai, kas už šį nutarimą? [Nutarimas dėl Laikinosios gynybos vadovybės sudarymo.]
A. Sakalas. (Aukščiausiosios Tarybos deputatas). L. Sabutis skaičiuoja. Kas už šį nutarimą, reikia skaičiuoti.
L. Sabutis. (Aukščiausiosios Tarybos deputatas). 8.
A. Sakalas. 8. Trijų nėra. Ko nėra? Kuzmicko, Bičkausko. Vagnorius buvo. Jis yra.
A. Butkevičius. Už – 9, gerai.
V. Landsbergis. Reikia, kad jis balsuotų ir būtų užprotokoluota. Kas balsavo už šį nutarimą? Čia jau mes įpareigojame...
A. Sakalas. Dalyvavo, atėjo tiek ir tiek, balsavo vienbalsiai.
V. Landsbergis. Paklauskit Vagnoriaus. Balsuoji? Dalyvavo – 9, visi 9 balsavo – už. Gerai. Truputį apsvarstykite arba tą... informaciją apie psichologinę gynybą, arba šitą įstatymą dėl nepaprastosios padėties. M. Laurinkus. (Aukščiausiosios Tarybos deputatas). Čia reikia įrašyti...
V. Landsbergis. Apsvarstykite, aš truputį einu...
/.../
Č.V. Stankevičius. Čia jūs ruošiate nutarimą Prezidiumo, taip? Atskiras nutarimas... ten yra pats sprendimas sudaryti, o čia darom atskirą nutarimą. Taip, gerai. Dėl tos [Gynybos] vadovybės sudėties. Ar visi tie išvardyti sutinka?
A. Sakalas. Klausti reikia visų.
A. Butkevičius. Misiukonio neatsiklausėm.
Č.V. Stankevičius. Reikia paklausti... Neklausiant galima įtraukti?
A. Butkevičius. Šimėno neatsiklausė...
A. Sakalas. Šimėnas pagal pareigas...
Č.V. Stankevičius. Gerai. Tada būkit malonus, paklauskit. Tai pirmas straipsnis, taip?
A. Butkevičius. Taip.
Č.V. Stankevičius. Dar yra daugiau?
G. Vagnorius. Čia ta didžioji pati...
A. Butkevičius. Galva...
Č.V. Stankevičius. Aš atsiprašau. Ar netiktų jums taip, kad į antrąjį to nutarimo punktą parašyti, kur... visa tai jau daro... gali sudaryti grupes... pavesti sudaryti grupes ir t. t.
... Ne, ne čia...
Č.V. Stankevičius. Ne, bet nutarimas, kad būtų tuoj pat duodamas spausdinti. Tai šis pirmasis punktas, sudaryti tą vadovybę. O antras... irgi...
V. Landsbergis. Irgi yra idėja, kurią galima svarstyti net ir šiandien...
Č.V. Stankevičius. Reiškia, pavesti vadovybei... nieko daugiau... tai nereikia daugiau nieko išvis.
G. Vagnorius. Mes sudarome šalia to pogrupius.
Č.V. Stankevičius. Reikia, kad būtų Prezidiumo dokumentas. Ir tas yra pirmiausia. Pirma būtų spausdinamas, rašomas, priimamas.
G. Vagnorius. Pirmas punktas. Sudaryti Gynybos vadovybę. Antras punktas. Sudaryti šias...
A. Butkevičius. Pavesti jai organizuoti...
Č.V. Stankevičius. Aš nenoriu daugiau sudarinėti Prezidiumui... tegul vadovybė sudaro grupes.
A. Butkevičius. Gynybos užtikrinimui reikalingas struktūras.
Č.V. Stankevičius. Pavesti tai grupei. Tegul ji daro, ką reikia jai. Nereiks Prezidiumo šaukti.
A. Butkevičius. Pavesti jai organizuoti ir koordinuoti gynybos užtikrinimui reikalingas struktūras.
G. Vagnorius. Pavesti tokiai ir tokiai grupei sudaryti Lietuvos Respublikos gynybos koordinavimo grupes.
A. Sakalas. Tada reikia išvardyti tas tris grupes.
Č.V. Stankevičius. Ar jūs išvardysite grupes?
A. Sakalas. Ne, žmones, bet grupes...
Č.V. Stankevičius. Suprantu. Bet ar vardyti reikia grupes, ar palikti jų nuožiūrai, kokių jų reikia. Reikalingas grupes... Duokit man nutarimo tekstą...
A. Sakalas. Reikia peržiūrėti arba bent pasiskirstyti, kas už ką atsakingas...
Č.V. Stankevičius. Prašom parašyti nutarimo tekstą ir atiduoti spausdinti.
G. Vagnorius. Ponas Abišala.
Č.V. Stankevičius. Prašau dėmesio. Kiek čia yra Prezidiumo narių prie stalo? Du, trys, keturi, penki, šeši, septyni. Kur kiti? A. Sakalas aštuntas. Tai čia visi yra.
A. Sakalas. Pirmininkas išėjęs.
Č.V. Stankevičius. Dėmesio! Aš noriu atlikti balsavimo procedūrą. Pagal juodraštį... Dar kartą pakartojame nutarimo projekto straipsnius. Pirmas – sudaryti... Prašom, kaip jūs formuojate... Sudaryti Lietuvos Respublikos gynybos... tokios sudėties Lietuvos Respublikos gynybos vadovybę. Išvardytus asmenis girdėjote, taip? Ar reikia pakartoti? Dar kartą perskaitykite.
A.A. Abišala. (Aukščiausiosios Tarybos deputatas). Palaukit truputėlį, su Misiukoniu kalba.
/.../
Č.V. Stankevičius. Prezidiumo nariai pavargę, bet vis tiek siūlau priimti balsuojant, atliekant procedūrą. Kas už tai, kad priimtume šį nutarimą? Ar pagal straipsnius reikia balsuoti? Nereikia. Tai už visą nutarimą. Kas už tai? Taip, mes pasakėm, kad reikalinga grupes sudaryti. Aš nematau gerai, ar visi balsavo?
A. Sakalas. Visi, visi balsavo.
Č.V. Stankevičius. Pirmininkas, savaime aišku, kad balsavo. Jis jau buvo pareiškęs. Tai vėlgi vienbalsiai yra priimta. Šis nutarimas priimtas.
/.../
Č.V. Stankevičius. Atsiprašau, Pirmininkas čia siūlė pareikšti nuomonę dėl tokio laiško, siūlymo prieš jums dirbant toje grupėje. Siūlo priimti sesijoje... Čia [į] sesiją parašė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui žmogus iš Vilniaus. Siūlo priimti sesijoje nutarimą apie paskolos įvedimą Lietuvos gyventojams laisvu noru šiuo sunkiu mūsų valstybei metu. „Lietuvos gyventojams, kuriems brangi Lietuvos Respublikos Nepriklausomybė, [jie] supras ir padės Lietuvos Respublikai šią sunkią politinę ir finansinę valandą. Laisvė brangesnė už bet kokius turtus. Aš asmeniškai paskolai skiriu 5 tūkst. rublių“. Tai prašo pagarsinti. Čia yra šių dienų klausimas ar mes... po krizės, turbūt karinės. Tiesa? Nepavyks...
/.../
G. Vagnorius. Mes [norim] bendro [ir] Vyriausybės nutarimo.
Č.V. Stankevičius. Na, taip, bet Vyriausybei reikia duoti tekstą.
A. Butkevičius. Mums reikia padaryti pranešimą Respublikos žmonėms.
Č.V. Stankevičius. Taip, man reikia teksto, laukiu kol atspausdins.
A. Butkevičius. Iš esmės reikėtų informuoti apie...
Č.V. Stankevičius. Na, taip, bet reikia priimti. Kadangi su Vyriausybe, tai reikia, kad [ir] Vyriausybė priimtų...
A. Butkevičius. Pone Ozolai, ar yra susirinkusi Vyriausybė...
R. Ozolas. (Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Ministro Pirmininko pavaduotojas). Taip, mes nuo šešių val.
A. Butkevičius. Mes jau galime supažindinti su pirmo nutarimo tekstu?
Č.V. Stankevičius. Kaip perduoti?
A. Butkevičius. Telefonu. Dar neišspausdintas.
/.../
K. Motieka. Vienas dalykas, kitas klausimas, kaip tokiu atveju... be parlamentarų negalima...
...
... Arba ultimatumą duos, arba...
M. Laurinkus. Žinoma, jeigu ... dėl ... tai žinoma...
...
... Skambino dar iš geležinkelio, prašė informuoti. Atvažiavo [Varennikovas?] iš Rygos, jis čia organizuoja visą tą streiką... ir jų reikalavimus... viskas stovi... „iki pilnos pergalės.“
K. Motieka. Bet ar dabar nereikia... čia tą visą spaudimą... dokumentus, geležinkelis ne mūsų... „Aeroflotas“ ne mūsų, kariuomenė ne mūsų...
(... Tarsi rieda tankai)
... Ar yra...
M. Laurinkus. Kažkaip... bus neįmanoma.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos atstovo spaudai Audroniaus Ažubalio 1991 m. sausio 13-osios naktį padarytas garso įrašas.
***
 |
| V.Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas“ Iliustracija/Protokolo „Dėl kolektyvinės gynybos priemonių“ faksimilė, 1991 m. sausio 13 d. išsiųsta į Taliną. Knygoje teigiama, kad tai esąs Boriso Jelcino – Genadijaus Burbulio stilius. |
/vertimas iš rusų kalbos/
P R O T O K O L A S
Dėl kolektyvinės gynybos priemonių
Šio Protokolo dalyviai,
– atsižvelgdami į iškilusį pavojų Baltijos valstybių suverenitetui, teisėtai išrinktiems valstybių liaudies valdžios organams
– pripažindami didėjančią grėsmę demokratijai ir diktatūros įsitvirtinimą Sovietų Sąjungoje,
– remdamiesi Deklaracijomis dėl suvereniteto, Nepriklausomybės aktu ir kitais dokumentais priimtais valstybių – šio Protokolo dalyvių Aukščiausiųjų Tarybų,
– plėtodami bendradarbiavimą kartu priimtų dvišalių ir daugiašalių dokumentų dvasia, didžiai susirūpinę ir kupini nerimo stebėdami besiplėtojančius įvykius Lietuvos Respublikoje ir suprasdami bendrą atsakomybę už savo tautų likimą, susitarė dėl štai ko:
1. Panaudojus jėgą arba grasinant jėga vienam arba keletui šio Protokolo dalyvių, su tikslu nuversti demokratiškai išrinktą suverenių valstybių valdžią, likę šio Protokolo dalyviai suteikia prašomą pagalbą visomis jų turimomis priemonėmis, įskaitant milicijos pajėgas ir kitas veikiančias formuotes pagal įstatymus ginančias visuomeninę tvarką.
2. Šio Protokolo dalyviai skubos tvarka sukuria tarpusavio informavimo sistemą ir per 48 valandas apsikeičia Šalių vyriausybių laikinais įgaliotais atstovais, jeigu jos dar neturi atitinkamų atstovybių.
3. Šio Protokolo dalyviai kategoriškai prieštarauja savo gyventojų, šiuo metu tarnaujančių Sovietų armijos gretose, panaudojimui prieš šio Protokolo dalyvių teisėtas valdžios įstaigas ir valstybių tautas. Valstybių-dalyvių Aukščiausiosios Tarybos pasilieka sau teisę bendrai kreiptis į visus kariškius, pašauktus į tarnybą jų teritorijose.
4. Šio Protokolo dalyviai plėtos patį glaudžiausią bendradarbiavimą tarptautinėje arenoje.
Šis Protokolas skirtas vien saugoti demokratiją, taiką ir stabilumą savo regione bei sutinkant šalims yra atviras visoms suinteresuotoms valstybėms, kurioms rūpi grėsmė demokratijai visame pasaulyje.
Šis Protokolas pateikiamas SNO , kitoms tarptautinėms organizacijoms, taip pat pasaulio šalių parlamentams ir vyriausybėms.
Šis Protokolas pasirašytas 1991 metų sausio 13 d. Estijos Respublikos sostinėje Taline….egzemplioriais, rusų kalba, vienodai galiojančiais.
Prisijungus prie šio Protokolo naujiems dalyviams, jie pateikia kitiems dalyviams oficialius pareiškimus dėl prisijungimo ir sutinkant dalyviams gauna oficialiai patvirtintą šio Protokolo kopiją.
 |
| V.Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas“ Iliustracija/Algirdo Sabaliausko nuotr./Estijos AT pirmininkas Arnoldas Riuitelis, Latvijos AT pirmininkas Anatolijus Gorbunovas ir Lietuvos AT pirmininkas Vytautas Landsbergis 1990 m. gruodžio 1 d. Nuotrauka, perdirbta kaip taikinys, rasta 1991 m. rugpjūtį OMON’o štabe. |
Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas A. Gorbunovas
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis (parašas)
RSFSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas B. Jelcinas
Estijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas A. Riuitelis
***
Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės emigracijoje
1991 01 13
TSRS kariuomenei vykdant atvirą ginkluotą agresiją prieš Lietuvos Respubliką, tuo sukėlus realią grėsmę teisėtų valstybės valdžios institucijų veiklai bei pačios Lietuvos Respublikos egzistencijai, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Smurtu ar kitokia prievarta sutrukdžius 1990 metais teisėtai išrinktai Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai vykdyti savo įgaliojimus, turi būti sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybė emigracijoje. Nustatyti, kad Respublikos Vyriausybės emigracijoje įgaliojimai prasideda nuo to momento, kai tampa aišku, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba negali susirinkti ir laisvai priiminėti sprendimų. Nuo to paties momento laikyti netekusia įgaliojimų 1991 m. sausio 11 d. paskirtą Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kartu su einančiais pareigas buvusios Vyriausybės ministrais.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės emigracijoje vadovu (Ministru Pirmininku) skirti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą Algirdą Saudargą, suteikiant jam teisę skirti Vyriausybės emigracijoje narius ir Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus.
3. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo momento. [Priimta ankstyvą rytą, žinant, kad A. Saudargas jau Lenkijoje.]
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis
***
LIETUVOS RESPUBLIKOS AU KŠČIAUSIOSIOS TARYBOS NUTARIMAS
Dėl Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės sudarymo
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Sudaryti šios sudėties Lietuvos Respublikos Laikinąją gynybos vadovybę (LGV):
V. LANDSBERGIS,
A. ŠIMĖNAS,
Z. VAIŠVILA,
A. BUTKEVIČIUS,
V. ZABARAUSKAS,
M. LAURINKUS,
R. OZOLAS,
A. ABIŠALA.
2. LGV vadovauja Lietuvos Respublikos fizinės (karinės), politinės, informacinės ir kitokios gynybos veiksmams, kol TSR Sąjungos užpuolimas ir karas prieš Lietuvą nebus nutrauktas.
3. LGV atskaitinga Aukščiausiajai Tarybai ir sudaro Lietuvos Respublikos gynimo struktūras bei koordinavimo grupes.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis
Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. [Priimta paryčiais po pusiaunakčio, jau vykstant SSRS kariuomenės puolimui („karas prieš Lietuvą“) ir nežinant apie A. Šimėną.]
***
Vytauto Landsbergio kreipimasis į SSRS prezidentą M. Gorbačiovą
1990 01 13
Prezidente, pasižiūrėkite į savo rankas, pažvelkite į savo širdį. Jei buvote bejėgis, kam pridengėte ir toliau dengiate savo vardu žmogžudžių darbus? Jei galėjote sustabdyti jų ranką, kodėl to nepadarėte? Kur eina Jūsų šalis? Ji eina baisios bedugnės link ir gali nutempti ten visą pasaulį. Kam Jums to reikia? Sustabdykite žudynes, jei galite sustabdyti.
O dabar keli žodžiai tautoms, kurios dejuoja toje valstybėje. Ji vėl slysta į raudonojo fašizmo bedugnę. Tautos, atsistokite visos kartu, ginkite savo šeimas, savo ateitį, saugokite taiką [Čia pasinaudota rusų kalbos žodžio „мир“ skirtingomis reikšmėmis.] – ir tą taiką, kuri turi ateiti į širdis ir protą, ir tą pasaulį, kuriame gyvename arba gyvenome. Atsigaukite dvasia, neleiskite, neleiskite.
Atėjus iš ryto į posėdžių salę, buvo pasiūlyta tarti žodį rusiškai. Filmuotas įrašas išliko K. Glinskio archyve. Kopija buvo perduota į Maskvą. Dabar išvertė V. Landsbergis
***
Budintiems Nepriklausomybės aikštėje
1991 01 13
V. Landsbergis į aikštę
Žmonės, klausykit manęs! Žinokit, kad pirmas jų uždavinys – padaryti muštynes tarp jų ir jūsų. Ir nuo to viskas prasideda, ir tą jie būtinai stengsis padaryti. Mes jūsų prašėm aną kartą, jūs nepaklausėt, bet tada jų buvo nedaug ir jie nebuvo pasirengę kruvinoms muštynėms. O dabar paskui juos ateina kareiviai ir tarp jų bus kareivių. Aš jus labai prašau nueiti nuo bibliotekos laiptų, pasitraukti prie mūsų rūmų ir palikti tuščią vietą anam mitingui ir visą laiką laikyti didelį, aiškų tarpą tarp jų ir mūsų.
 |
| Kęstučio Vanago/BFL nuotr./1991 metų sausį ginti tuometės Aukščiausios Tarybos rūmų ir kitų svarbių pastatų rinkosi daugiatūkstantinės žmonių minios. |
Ar jūs mane supratote? Aš prašau visus nueiti nuo bibliotekos laiptų ir pasitraukti už fontano prie mūsų rūmų, palikti didelį tarpą tarp jų ploto ir mūsų. Tegu ten stovi mūsų policija ir tegu būna didelis tarpas. Ir tuo atveju, kai anie pradės jus pulti, pradės mėtyti kuo nors arba daužyti, mūsų didžiausias ginklas būtų, jeigu jūs neatsakytumėt tuo pačiu. Jūs esate mūsų skydas, bet ne kalavijas. Mes visada laimėdavom tuo, kad atsilaikydavom. Atlaikykime. Mes čia, visi jūsų deputatai, rūmų apsauga atliks savo pareigą, bet pirmiausia aikštėje turi būti išvengta muštynių, kad anie negalėtų pateisinti kariuomenės panaudojimo. Pasitraukite nuo bibliotekos laiptų, palikite didelį tarpą! /.../
Mielieji žmonės Nepriklausomybės aikštėje ir prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų! Šiandien yra liūdesio ir rūstybės diena. Žuvo mūsų broliai, žuvo todėl, kad gynė Lietuvą. Kai kurių vardus mes jau žinome ir pasakėme. Kitus dar sužinosime. Bet šiandien, kaip niekada anksčiau, spręsis Lietuvos likimas, ar mes galėsim žengti toliau į nepriklausomybę. Ir jeigu atlaikysime šį puolimą, mūsų padėtis, mūsų ateitis bus daug tvirtesnė ir daug aiškesnė. Jeigu mūsų kelias bus palaužtas, Lietuva atgims vėliau, po kurio laiko, sugriuvus neapykantos ir melo imperijai, kuri jau ir taip griūva. Tai jos paskutinės konvulsijos kaip dvesiančio žvėries draskymaisi. Bet pamėginkime ištverti šiandien, šitą rūsčią dieną.
Jūs girdėjot liūdnas, skaudžias žinias, jūs pavargote, jūs šalote visą dieną, visą naktį prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Tikriausiai ne vieno jūsų širdyje nuoskauda ir pyktis dėl tų nedorėlių, kurie taip elgiasi su Lietuva. O vis dėlto užslopinkite tą pyktį, atgręžkite jiems nugaras, žvelkite vienas į kitą, o ne į priešą. Žvelkite į artimo, į draugo akis ir dainuokite. Daina mums padėjo, padėjo šimtmečiais. Ir dabar dainuokime, giedokime šventas giesmes, tik nesiplūskime, nesikeikime ir nesileiskime į muštynes. Tegu mūsų širdyse būna daugiau ramybės, daugiau šviesos ir tikėjimo. O aniems palikime blogus jausmus ir nusikaltimus. Būkime tokie, kokie turime būti, ir mūsų Lietuva bus šviesi ir laiminga! Nekreipkime dėmesio į tuos šaudymus, dainuokime!
***
Lietuvos žmonėms ankstyvą rytą
Lietuva yra laisva šalis. Laisva savo dvasia, nepriklausoma dvasia ir ji turi teisę būti laisva bei nepriklausoma ir tokia bus. Tuo mes nusikaltome blogio imperijai, jėgai, kuri priešiška teisingumui ir meilei. Ta jėga dabar stovi prieš mus, kurie esame čia ir kurie aplink Aukščiausiąją Tarybą, ir kurie visoje Lietuvoje. Ta neapykantos jėga, melo jėga, nežmoniškumo jėga nori sutriuškinti visa, kur gali būti teisingumo, meilės ir žmoniškumo. Bet kas nors turi ginti teisingumą, meilę ir žmoniškumą. Galbūt likimas pasirinko mus.
Dabar noriu jums pasakyti, ką mes darome. Mes turėjome nelengvą valstybinę problemą dingus mūsų Ministrui Pirmininkui Albertui Šimėnui. Mes tikimės, mes norime tikėti, kad jam nieko bloga nenutiko. O kad nenutiktų, padarėme svarbius valstybinius sprendimus. Mes atleidome jį nuo Ministro Pirmininko pareigų, kad niekas negalėtų jo persekioti, spausti ir kankinti dėl to, kad jis – Ministras Pirmininkas. Ir išrinkome kitą Ministrą Pirmininką, Gediminą Vagnorių. Mes patvirtinome ir papildėme Vyriausybę ir žinokite, kad turite tikrą Tautos atstovų išrinktą ir prisaikdintą Vyriausybę.
Aš šiandien kalbėjausi daug kartų telefonu ir į akis su užsienio valstybių diplomatiniais ir kitokiais atstovais. Aš pasakiau daug nemandagių dalykų. Bet nebe laikas politiniams mandagumams. Aš mėginau kreiptis į pasaulio sąžinę, ir mes pamatysime, ar ji yra. Aš mėginau susisiekti su Maskva ir su prezidentu Gorbačiovu. Į ten vartai uždaryti, ten sprendimas tikriausiai padarytas, bet dar sprendimo nepadarė aplinkinis pasaulis.
Dabar, kai stovime pavojaus jums ir mums akivaizdoje, mes mąstome apie Lietuvą. Mes žinome, kodėl ėjome į tą pavojų. Žinome, kodėl esame pasiryžę kaip kareiviai atiduoti ir savo gyvybę, jeigu to reikia Tėvynei. Kai kurie mūsų broliai šiandien jau atidavė savo gyvybę. Kai mąstau apie jus visus, kurie esate gatvėse, aikštėse, aš didžiuojuosi jumis, didžiuojuosi, kad esu lietuvis, kad esu šitos šalies pilietis, kad mes esame drauge, nes branginame laisvę taip, kaip įrašyta Laisvės varpo taurėje: „Tas laisvės nevertas, kas negina jos“. Mes ginsime. Jeigu neapginsime ir neteksime, tai laisvės sėkla sudygs vėl ir vėl. Ir atgims Lietuva. Ir bus laisva.
O šiandien aš norėčiau, kad kiekvienas Lietuvos varpas kiekvienoje Lietuvos bažnyčioje būtų laisvės varpas. Kad jie visi skambėtų iš mūsų mažos šalies į didelį ir keistą pasaulį, skelbdami savo tyrą balsą – mes esame laisvi žmonės! Nors mus žudytų ir kankintų, esame verti žmonių ir tautos, ir šalies vardo. Ačiū, jums, brangieji.
V. Landsbergio žodis transliuotas per radiją 1991 01 13 rytą. Įrašą padaręs kaunietis atsiuntė „Bernardinams“ 2011 m. Sausio 13-osios išvakarėse
***
Apie bokšto gynybą
Pasienio apsaugos skyriaus darbuotojas Eugenijus Šepetys.
Saugojom televizijos bokštą. Bokšte viskas buvo suderinta su vietiniais darbuotojais. Dauguma darbuotojų šiuo metu rusų tautybės žmonės. Ir viskas iki smulkmenų buvo žinoma, visi išėjimai, viskas, nes mes buvom iš anksto pasiruošę, ką galima padaryti. Tuo tarpu, kai jau viską viską iki pabaigos ką galėję įvykdę ruošėmės palikti pastatą iš antrojo aukšto... ten liko durys, uždarė... specialiai buvo uždarytos, ir iš pat pradžių apsupo šarvuotom mašinom, tankais, šaudė iš pabūklų, bet tuščiai, išdaužė visus langus. Žmonės žiedu buvo apsupę po langais, krito stiklai ant jų. Paskui desantininkai, ginkluoti automatais... Pirmoji šturmo grupė buvo ginkluota automatais ir peiliais, durtuvais ant automatų. [Tai M. Golovatovo vedama „Alfa”.] Prasibrovė per žmones, puolė į vidų, puolė mūsų užkardos gynėjus. O visus kitus šarvuotos mašinos, šaudant kitiems kariškiams, stūmė nuo bokšto tolyn, kol išstūmė už tvoros.
Iš pradžių, kiek pats supratau, buvo šaudoma vien tuščiais šoviniais, o paskui, ir tą galiu paliudyt, buvo šaudoma koviniais šoviniais, trasuojančiom kulkom. Šaudė į žmones ir į bėgančius žmones. Visus išginė, nelabai gausi grupė su raudonais raiščiais [Tikriausiai J. Subotino arba V. Ivanovo. Nė vienas nenuteistas.] džiaugsmingai sutiko „išvaduotojus“, suėjo į pastatą. Pastato langai pirmajame aukšte visi išdaužyti. O atsitraukdami tie vadinamieji „išvaduotojai“ iš pradžių į žmonių minią metė dūminį užtaisą ir su tanku užvažiavę, pasisukiodami trypė žmones. Išvartytos visos mašinos, kur buvo pastatytos užkardos su smėliu, visos mašinos sutryptos. Tokios naujienos.
Žmonių žuvusių yra tikrai, manau, nemažai. Deja, man nebuvo kada skaičiuoti. Aš pats mačiau tiktai vieną žuvusį. Bet mes paskutinį išsivežėm iš bokšto. Ten iki tol jau buvo daug žuvusių ar sužeistų.
Deja, mes neturėjom jokių ginklų, išskyrus ką nutvėrėm po ranka. Atsukom vandens čiaupus, kol galų gale iš centro kažkas juos užsuko. Retransliacijos bokšte, pačiam bokšte siųstuvai, transformatorinė dar, kiek žinau, dabar... Darbuotojai sakė, kad dirba užsibarikadavę, kai kurie skyriai ten užsibarikadavę dirba. O daugiau... Tai tiek.
Iš AT 1991 01 13 posėdžio stenogramos
SKAITYKITE TOLIAU: Vytauto Landsbergio knygos apie Sausio 13-ąją fragmentai: dienos po žudynių (V)
