Šios telegramos turinys paskelbtas WikiLeaks sukurtoje naujoje duomenų bazėje, kurioje galima ieškoti 1973-1976 metų dokumentų.
„Per apsilankymą gegužę Vilniuje, ambasados karo atašė vietinis Lietuvos teisininkas pasakė, kad Kaune jau imtasi prevencinių priemonių tikintis dar vieno antisovietinių demonstracijų įsiliepsnojimo gegužės 14 dieną, per pirmąsias 19-mečio studento Romo Kalantos susideginimo metines“, – rašoma telegramoje. Ji išsiųsta gegužės 3 dieną.
JAV ambasados pareigūno pašnekovas teigė, kad Kaune ne tik sustiprintas milicijos patruliavimas, bet „mokyklų mokytojai yra naudojami išsklaidyti bet kokias antisovietines nuotaikas iki joms išsiliejant į gatves“.
Anot dokumento, pokalbyje sovietų pareigūnas taip pat pabrėžė, kad 1972 metais vykę protestai buvo „grynai politinis fenomenas“, o ne religinis. Pašnekovas taip pat pripažino, kad protestai Kaune labai suerzino tuometinį sovietų lyderį Leonidą Brežnevą.
Komentuodamas susitikimą. amerikiečių pareigūnas teigė manantis, kad šie duomenys yra patikimi.
„Nors mes negalime įvertinti Lietuvos šaltinio patikimumo, su kuriuo susitikimo viešbučio valgomajame, vertiname istoriją kaip patikimą, atsižvelgiant į sunkumų mastą Kaune pernai gegužę“, – rašo JAV pareigūnas.
R.Kalanta, protestuodamas prieš sovietinę okupaciją, susidegino Kauno muzikinio teatro sodelyje 1972 metų gegužės 14 dieną. Oficialiais duomenimis, jis mirė 1972 metų gegužės 15-ąją, 4 val. ryto.
Po jo laidotuvių jaunimas Kaune surengė protesto demonstraciją. Antisovietiniai neramumai Kaune tuo metu buvo vieni gausiausių Sovietų Sąjungos mastu. Valdžia prieš manifestantus, be milicijos, metė ir desantininkų bei saugumiečių būrius.
Žinia apie Lietuvoje kilusius neramumus, nepaisant kompartijos ir KGB bandymų ją nuslopinti, plačiai pasklido Vakaruose ir tarp sovietinių disidentų.
2000-aisiais R. Kalanta po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
WikiLeaks pirmadienį paskelbė archyvų bazę, į kurią sukelta 1,7 milijono JAV Valstybės departamento dokumentų. Šie dokumentai yra išslaptinti, bet, anot WikiLeaks įkūrėjo Juliane'o Assango, juos iki šiol buvo galima gauti tik JAV nacionaliniame archyve PDF formatu. Dabar WikiLeaks bazėje dokumentų galima ieškoti įvedus paieškos žodį.
