Niujorke įsikūręs YIVO institutas šiuo metu atkuria ir skaitmenizuoja daugybę apie žydų gyvenimą Rytų Europoje pasakojančių dokumentų, kurie buvo sukaupti nuo 1925 metų iki Antrojo pasaulinio karo Vilniuje veikusio YIVO instituto fonduose.
„85 procentai JAV žydų yra kilę iš šios pasaulio dalies, bet labai mažai žmonių ką nors žino apie šią istoriją – žydų istoriją ir kultūrą.
Mes norime atstatyti tai dėl jų, grąžinti jiems tai. Nes tai yra dalis to, kas jie yra.
Mes tvirtai tikime, šis darbas, kuri atliekame, yra JAV žydų identiteto statymas. Tu turi žinoti, iš kur atėjai“, – žurnalistams penktadienį sakė Vilniuje viešinti YIVO instituto plėtros direktorė Suzanne Leon.
„Mes būsime jungiamasis taškas daugybei viso pasaulio žydų, kurie yra Lietuvos žydų palikuonys“, – teigi ji.
S.Leon ir kiti YIVO vadovai šiomis dienomis Lietuvoje dalyvauja šio žydų mokslinių tyrimų instituto 90-mečiui skirtuose renginiuose.
Vilniuje tarpukariu veikęs YIVO institutas tyrė žydų gyvenimą visoje Rytų Europoje. Jis kaupė žydų liaudies folklorą, memuarus, knygas ir publikacijas, žydų bendruomenės dokumentus, leido žodynus, brošiūras ir monografijas. Dauguma dokumentų, kurių dalis siekia XVII amžių, parašyti jidiš ir hebrajų kalbomis.
Vilniuje tarpukariu veikęs YIVO institutas tyrė žydų gyvenimą visoje Rytų Europoje.
1941 metais Vilnių okupavę ir institutą sunaikinę naciai dalį archyve sukauptų knygų išvežė į Frankfurtą.
1946 metais Jungtinių Valstijų kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė YIVO institutas.
Po karo Lietuvoje žydų geto griuvėsiuose likusią archyvo dalį stengėsi sunaikinti sovietai. Knygos ir dokumentai, kuriuos nuo sovietų pavyko paslėpti, dienos šviesą vėl išvydo Lietuvai atgaunant nepriklausomybę.
Šiuo metu Lietuvoje ir Niujorke esantys dokumentai yra skaitmenizuojami. Įgyvendinus septynerių metų projektą, per Holokaustą išblaškyti dokumentai turėtų atgimti virtualioje bibliotekoje, jų aprašai bus pateikiami anglų ir lietuvių kalbomis.
Pasak S.Leon, virtuali biblioteka su dalimi visų planuojamų skaitmenizuoti dokumentų startuos 2017 metų pabaigoje ar 2018 metų pradžioje, vėliau ji bus pildoma. Institutas žada pateikti ir kontekstinės informacijos, kuri padėtų suprasti senuosius dokumentus. S.Leon pasakojo, kad skaitmenizuojant dokumentus atrandama daug medžiagos, kuri iki šiol nebuvo įvertinta.
„Daug medžiagos, kurią turime Niujorke, iki šiol buvo nekatalogizuota, dalis informacijos yra peržiūrima pirmą kartą. Taigi mes nuolat atrandame mums naujų dalykų ir tai daro mūsų darbą jaudinančiu. Pavyzdžiui, mes atradome, kad turime Marko Šagalo laiškų ir kitus rankraščius“, – pasakojo S.Leon.
Per Holokaustą Lietuvoje žuvo per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų. Šiandien Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.
