„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 12 14

Italo sąmokslo teorijos atkeliavo iki Lietuvos: ragina nepasitikėti vakcinomis

Lietuviškoje informacinėje erdvėje aktyviai plinta italų sąmokslo teorijų kūrėjo skleidžiamos melagienos. Į lietuvių kalbą išverstoje publikacijoje cituojamas italų psichiatras ir politikas Alessandro Meluzzi. Kartojama jo skleidžiama dezinformacija apie tariamą čipavimą, vakcinų pavojų ir tai, kad „pasaulio galingieji“ vietoj vakcinų gavo placebą. Nuo pat pandemijos pradžios jis laikomas vienu aktyviausių asmenų, skleidžiančių dezinformaciją apie COVID-19.
Melas
Melas / 123RF.com nuotr.

A.Meluzzi yra buvęs centro dešiniojo sparno „Forza Italia“ partijos (jos lyderis Silvio Berlusconi) atstovas.

Tarp jo skleidžiamų sąmokslo teorijų – pasakojimai apie tariamą 5G ryšio žalą, Billo Gateso planus užkariauti pasaulį, paverčiant žmones robotais, čipavimą per skiepus.

2019 metais Dr.Francesco Pierri vadovaujami mokslininkai sukūrė socialinių tinklų analizavimo modelį, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti didžiausius politinės dezinformacijos skleidėjus Italijoje. A.Meluzzi buvo įvardytas vienu tokių.

Į lietuvių kalbą išverstoje melagienoje skelbiama, kad A.Meluzzi yra chirurgas, tačiau tai nėra tiesa.

Jo oficialioje biografijoje nurodoma, kad jis turi psichiatro, o ne chirurgo diplomą.

Taip pat tekste nurodoma, kad jį parašė ne pats A.Meluzzi, o garsaus graikų inžinieriaus Nikoso Kliciko slapyvardžiu prisistatęs asmuo.

Jis pacitavo vienos skiepų priešininkų konferencijos metu išsakytas italų politiko mintis.

Vėliau tekstas buvo išverstas į rusų, o jau iš jos į lietuvių kalbą.

Socialinių tinklų žvaigždė

Šių metų rugpjūtį socialiniuose tinkluose imta aktyviai dalytis A.Meluzzi kalbos įrašu, kuriame jis skelbia, kad iš tiesų politikai ir ypatingos svarbos asmenys vietoje vakcinų nuo COVID-19 neva gauna placebą.

Politikas tvirtina, kad placebas buvo pasiūlytas ir jam, tačiau nepatikslina, kas pateikė pasiūlymą.

Šiuo įrašu pasidalijo daugybė skiepų priešininkų visame pasaulyje.

Prieš masinę vakcinaciją – išsamūs tyrimai

Prieš vakcinoms patenkant į rinką, jų efektyvumas ir saugumas tikrinamas klinikinių tyrimų metu. Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas pasakoja, kaip ikiklinikinių tyrimų metu nustatomas vakcinos efektyvumas.

Skiepijama didelė grupė žmonių, iš kurių vieni gauna placebo dozę, o kiti – tikrą vakciną.

Buvo skaičiuojama, kad iš visų dalyvavusių „Pfizer“ / „BioNTech“ vakcinos tyrime – gavusių placebą ir vakcinuotų – koronavirusu turėjo užsikrėsti maždaug 200 žmonių.

Šie tyrimai atlikti dar iki pradedant masinę vakcinaciją.

Klinikinių tyrimų metu „Pfizer“ / „BioNTech“ vakcinas gavo 18 198 asmenys, placebą – 18 325. Iš vakcinuotųjų susirgo 8 žmonės, iš gavusių placebą – 162.

Vakcinos efektyvumo nustatymas
Vakcinos efektyvumo nustatymas

Paskaičiavo mirtis

JAV Indianos pagrindinio urbanistinių tyrimų universiteto ekonomikos profesorė Sumedha Gupta kartu su komanda sukūrė tyrimo modelį, leidžiantį prognozuoti, kiek šalyje nuo koronaviruso būtų mirę žmonių, jei nebūtų išrastos vakcinos.

Modelyje lyginami aukšti ir žemi skiepijimo rodikliai.

Atlikdami analizę, mokslininkai atsižvelgė į rodiklius, turinčius įtakos koronaviruso plitimo greičiui, pavyzdžiui, oro sąlygas, gyventojų tankio skirtumus, sezoninius socialinio elgesio pokyčius ir nefarmacines intervencijas, tokias kaip karantinas, privalomos kaukės, pramogoms ir verslui taikomi ribojimai.

Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad imunitetas nesusidaro iš karto – tam reikia laiko.

Modelis ganėtinai tiksliai apskaičiavo, kad mirčių skaičiaus prognozės nuo realios situacijos skyrėsi vos 2 procentais.

Tuomet modelyje buvo „išjungtas“ vakcinacijos efektas, kad būtų galima apskaičiuoti, kiek mirčių galėtų nusinešti virusas.

Mokslininkai paskaičiavo, kad iki gegužės 9 dienos vien JAV vakcinos išgelbėjo 140 tūkst. gyvybių.

VIDEO: Revakcinacija: kaip vyksta, ką svarbu žinoti ir kas laukia?

Manipuliuoja skaičiais

Socialiniuose tinkluose platinamoje melagienoje pažerta ir daugiau manipuliacijų.

Italų politikas melagingai tvirtina, kad, remiantis oficialia Europos Sąjungos medicinos duomenų statistika, „Šiandieną Izraelyje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat ir Europos Sąjungoje, yra užregistruota dešimtys tūkstančių mirčių ir virš dviejų milijonų sveikatos sužalojimo atvejų dėl šalutinio poveikio, iš kurių 50 proc. yra labai rimti (sveikatos suluošinimas)“ .

Europoje, JAV ir Izraelyje veikia farmakologinio budrumo sistemos. Bet kokį šalutinį poveikį pajutę asmenys turi galimybę apie jį pranešti, o vėliau kvalifikuoti specialistai tiria, ar tai gali būti susiję su vieno ar kito vaisto vartojimu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas gavo trečiąją „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozę ligoninėje Ramat Gano mieste, esančiame netoli Tel Avivo.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas gavo trečiąją „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozę ligoninėje Ramat Gano mieste, esančiame netoli Tel Avivo.

Pranešimų turinio neriboja

Europoje ši sistema vadinama „EudraVigilance“, o analogiška JAV veikianti Vakcinos nepageidaujamų reiškinių pranešimo sistema – VAERS.

Į šias sistemas siunčiami pranešimai apie įtariamus vaisto šalutinio poveikio atvejus, apie kuriuos pranešta prieš vaisto registraciją ir po jos.

Vėliau šie pranešimai atidžiai tiriami.

„EudraVigilance“ duomenys apie registruotus vaistus nagrinėjami reguliariai, t. y. kas dvi ar keturias savaites.

Europos vaistų agentūros (EMA) Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas (PRAC) vertina iš „EudraVigilance“ gautus signalus ir gali rekomenduoti imtis reguliavimo veiksmų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Skiepai nuo koronaviruso
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Skiepai nuo koronaviruso

Tai, kad apie įtariamą nepageidaujamą reakciją buvo pranešta, dar nereiškia, kad tas vaistas tikrai sukėlė pasireiškusį poveikį, nes jį taip pat galėjo sukelti gydoma liga, nauja liga, kuria pacientas susirgo, arba kitas paciento vartojamas vaistas.

Todėl priežastinis ryšys ir pranešimai apie pavienius atvejus vertinami remiantis visais turimais duomenimis.

„EudraVigilance“ spontaninių pranešimų apie individualius įtariamų nepageidaujamų reakcijų į vaistus atvejus vertinimo vadove nurodoma, kad, vaistą pateikus rinkai, būtina nuolat stebėti jo vartojimą platesnėje visuomenėje.

Ten pat paaiškinama, kaip reikėtų interpretuoti „EudraVigilance“ sistemoje pateikiamus skaičius.

Tačiau tai nestabdo sąmokslo teorijų kūrėjų – nuo pat vakcinacijos pradžios viešojoje erdvėje buvo ne kartą bandoma manipuliuoti šių sistemų skaičiais.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“