Gimnazijos klasėse įrengti belaidžiai (IoT) matavimo sensoriai, kurie matuoja oro temperatūrą, santykinę drėgmę, C02, patalpų mikroklimatą. Visi patalpų mikroklimato parametrai stebimi ir fiksuojami sistemoje realiu laiku. Eksperimentą vykdyti numatoma iki mokslo metų pabaigos.
Vilniaus Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika sako, kad nors iš pradžių susirgimų ir užsikrėtimų plėtros valdymą įgyvendino pasitelkiant testavimą, srautų valdymą, erdvių atskyrimą, tačiau nuolat ieško papildomų būdų geriau suvaldyti situaciją. Vienas iš jų yra oro patalpų mikroklimato analizė: CO2, temperatūra, drėgmė. ,,Tai papildoma, bet svarbi priemonė, o atliekamas tyrimas, kai matome rezultatus, kas veiksminga – padeda užtikrinti oro kokybę pamokų metu ir organizuoti saugų ugdymo procesą. Tad džiugu, kad atsiranda socialiai atsakingų partnerių, kurie padeda tai įgyvendinti“, – komentavo R.Remeika.
,,Mepco“ Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko teigimu, svarbu atkreipti dėmesį, jog lauke normaliomis sąlygomis CO2 koncentracija ore yra apie 500 ppm, o štai pagal higienos normas, mokyklų patalpose leistina riba yra iki (mažiau nei 1500) ppm. Pirmieji rezultatai parodė, kad iš pradžių klasėse C02 koncentracija siekdavo 2000 ppm, ne visos klasės buvo teisingai vėdinamos, tačiau G.Šilanskas atkreipia dėmesį, kad prie oro kokybės gerinimo proceso prisidėjus tiek specialistams, tiek ugdymo įstaigoms atstovams, rodiklis nukrito iki 1500 ppm, tad pasiekė leistiną ribą. Stebima krentanti kreivė bei gerėjantys rezultatai.
,,Progimnazijos atstovai per savo paskyrą patys jungiasi ir stebi realiu laiku atnaujinamus rodiklius. Sistemoje galima matyti klases, laikotarpius bei matyti kintančius mikroklimato parametrus. Rodikliai sistemoje fiksuojami kas dešimt minučių. Pasiekus kritinę ribą, sistema siunčia pranešimą atsakingiems darbuotojams, raginantį atkreipti dėmesį ir išvėdinti patalpas artimiausiu metu.“, – sakė G.Šilanskas.
Progimnazijos Tarybos pirmininko pavaduotojas, Tėvų tarybos pirmininkas Arūnas Penkaitis akcentavo, kad į mokyklą vaikai sugrįžo pasitelkiant kaupinių testavimo metodą ir nors šis projektas labai pasiteisino, visada reikia ieškoti būdų, kaip papildyti saugumo priemones.
,,Daug bendradarbiaujame ir tariamės su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, gavome rekomendacijų, kad efektyvu ir svarbu taikyti oro valymo, oro kokybės matavimo įrankius tam, kad virusas neplistų. Prie šio projekto, eksperimento savanoriškai prisijungė įmonė ,,Mepco“, kurios atstovai pasiūlė įrengti oro kokybės matavimo įrangą ir stebėti, fiksuoti rodiklius. Gavus pirmus rezultatus, juos įvertinome, analizavome, ieškojome priežasčių, kodėl vienose klasėse rodikliai yra geresni, o kitose – prastesni.“, – pasakojo A.Penkaitis.
Gedimino Šilansko teigimu, Covid suvaldymui labai svarbus kompleksiškumas, stebėti oro kokybę ugdymo įstaigose turėtų būti savaime suprantamas dalykas. Bet kuriame darželyje ar mokykloje galima paprastai instaliuoti monitoringo sistemą, kuri teikia dvigubą naudą: užtikrina tinkamas mikroklimato sąlygas vaikams ir padeda sutaupyti ugdymo įstaigos energijos sąnaudas. Visus parametrus galima stebėti realiu laiku ir kontroliuoti bei vertinti, kokią įtaką daro įvairūs veiksmai.
CO2 matavimai vykdomi jau seniai, bet normos vis dar viršijamos
Kodėl ugdymo įstaigose svarbu matuoti temperatūrą, drėgmę, ypač stebėti CO2 rodiklius? KTU Aplinkosaugos technologijos katedros Vyr. mokslo darbuotojas, dr. Tadas Prasauskas sako, kad CO2 matavimo tyrimai vykdomi jau seniai, bet reikia atkreipti dėmesį, kad šis dujinis junginys daro neigiamą įtaką vaikų sveikatai: gali pasireikšti galvos skausmas ir svaigimas, pasunkėti kvėpavimas, atsirasti nuovargis. Dėl šių priežasčių gali būti sunkiau sukoncentruoti dėmesį pamokų metu, todėl itin svarbu stebėti CO2 ir reguliuoti ugdymo įstaigų patalpose.
,,Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse vykdyto tyrimo metu stebėjome CO2 koncentracijų lygį patalpose. Daugelyje ugdymo įstaigų CO2 koncentracija viršijo numatytą saugų lygį (vidutinė koncentracija svyravo apie 1400 ppm, o Lietuvoje pamokų metu ji pasiekdavo ir 3000-4000 ppm lygį). Kodėl? Nes klasės dažnai yra perpildytos, vienam moksleiviui tenka nedaug erdvės, mokyklose įprastai yra naudojamas tik natūralus vėdinimas, todėl CO2 koncentracija gerokai viršija rekomenduotinas normas, šio parametro fiksavimas ir mokėjimas interpretuoti duomenis yra labai svarbus“, – įsitikinęs T.Prasauskas.
Pašnekovo nuomone, jei klasėse nėra daviklių, galimybės nustatyti CO2 lygį taip pat nėra, tuomet reikalingas kompleksinis sprendimas, kurio metu būtų vykdomas monitoringas. Tai svarbu ne tik esamoms, bet ir statomoms mokykloms – pirmiausia reikėtų pasirūpinti mechanine vėdinimo sistema, vėliau davikliais, kurie realiu laiku matuotų oro teršalų koncentracijas ir galėtų būti integruojami į išmaniojo pastato sistemas, tuomet būtų užtikrinamas ne tik efektyvus vidaus oro valdymas patalpose, tačiau ir saugi mokymosi aplinka.
