„Mes, baltarusiai ir ukrainiečiai, kovojame prieš vieną priešą – Rusijos Federaciją. Manau, nesuklysiu pasakęs, kad Rusija okupavo ir Baltarusiją.
Taip, karo veiksmai vyksta Ukrainos teritorijoje, tačiau kovodami prieš Rusijos pajėgas Ukrainos teritorijoje mes kartu silpniname jas ir taip užkertame kelią veiksmams Baltarusijoje.
Mes visi, kiekvienas pulko kovotojas, žinome, kad pagrindinis Lukašenkos režimo palaikymas vykdomas iš Rusijos, todėl susidarius palankioms sąlygoms tikimės laisvės kovą perkelti ir į mūsų šalį ir atsikratyti Rusijos jungo“, – įsitikinęs karys.
-
Baltarusijoje pasigirdo norų perlaidoti pas save Konstantino Kalinausko palaikus
-
Vilniuje vyks Kalinausko forumas: bus tariamasi dėl kovos su režimais
-
Baltarusių ekspertas apie galimą Ukrainos puolimą: A.Lukašenkai tai gali kainuoti postą
-
Vilniuje baltarusių opozicija aptars situaciją šalyje ir savo veiksmus
-
Baltarusijos valdžia konfiskavo S.Cichanouskajos butą: išparduos net vaikų akvareles
-
Rusijos karines pratybas Lietuvos pašonėje primenanti „valstybė“ baiminasi A.Lukašenkos represijų
-
A.Lukašenka dėkoja Kinijos prezidentui už palaikymą „sunkiais laikais“
Paklaustas, ar mano, kad nuo karo Ukrainoje nusilpusi Rusija paleis Baltarusiją, V.Kabančiukas sako, kad tam gali pasitarnauti neramumai šalies viduje.
„Savo noru mūsų tikrai nepaleis. Tačiau jei prieš juos iškils dilema, ar laikyti mus, ar rūpintis savo sienų saugumu, tikėtina, kad jie pasirinks rūpintis savimi.
Tai natūralu ir labai tikėtina – kad jau netrukus Rusijoje prasidės vidiniai „judėjimai“ dėl pralaimėto karo ir jiems tiesiog nebus laiko rūpintis mumis ir teikti pagalbą režimui.
Kai pasibaigs karas Ukrainoje, mes, Baltarusijos piliečiai, turime turėti teisę grįžti į savo šalį. Dabar labai sunku prognozuoti, nes niekas negali pasakyti, kaip vystysis karas – galbūt Baltarusijos išlaisvinimas vyks tuo pačiu metu, kaip ir karas Ukrainoje.
Neatmetame galimybės, kad Baltarusiją išlaisvinsime dar iki karo Ukrainoje pabaigos“, – viliasi K.Kalinausko pulko vado pavaduotojas.
Diktatoriaus galios ribotos
V.Kabančiukas siūlo nepervertinti šalies diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai skiriamos karinių šalies struktūrų paramos.
„Bet kurios šalies ginkluotosios pajėgos yra sociumo atspindys. Negali taip būti, kad kariai sau, o visuomenė sau, kažkokiame vakuume. Jie turi giminių, tėvus, vaikus, kurie yra visuomenės dalis.
2020 metais, kuomet vyko Baltarusijos prezidento rinkimai, mes žinome, kad dauguma baltarusių parodė valią, jog nenori matyti A.Lukašenkos amžinu prezidentu ir diktatoriumi.
Jau tuomet žmonės norėjo, kad jis išeitų. Tačiau tuomet kilę protestai buvo jėga numalšinti, o dalis politinių kalinių iki šiol uždaryti kalėjimuose.
Jau tuomet dalis jėgos struktūrų darbuotojų palaikė alternatyvius kandidatus, ne A.Lukašenką.
Tą patį būtų galima pasakyti ir dabar – režimas ir kariai nėra besąlygiškai išvien“, – pasakoja karys.
Baltarusiją laiko okupuota
Pasak K.Kalinausko pulko vado pavaduotojo, pasikeitusi A.Lukašenkos pozicija ir sušvelnėjusi retorika Ukrainos atžvilgiu nieko neįtikina – ukrainiečiai esą gali atleisti baltarusiams, tačiau niekada neatleis diktatoriui už tai, kiek žmonių žuvo, kai šis leido Rusijai apšaudyti kaimynę iš savo teritorijų.
„Nuolat bendrauju su Ukrainos vietos politikos ir kariniais veikėjais, mums jau pavyko prieiti konsensuso – jie skiria valdantį režimą nuo tautos.
Laikoma, kad Baltarusija yra faktiškai okupuota, o dauguma šalies gyventojų, kurie nepritaria karui, neturi galimybių jo sustabdyti.
Negalėčiau įsivaizduoti, kad Kyjivo centre kada nors galėtų atsirasti Baltarusijos ambasada.
Jie ką – nuolat slėpsis už aukštų sienų, važinės šarvuočiais ir iš jų nelips? Žmonės tiesiog juos sunaikins“, – svarsto karys.
Pradžia – Kryme
Pasak V.Kabančiuko, į kaimyninę šalį kariauti savanoriu jis atvyko netrukus po Krymo aneksijos 2014 metais.
Jo teigimu, jau anuomet buvo aišku, kad tarp Rusijos ir Ukrainos vyks didžiulis konfliktas, kuriame nugalės ukrainiečiai, padedami Vakarų.
K.Kalinausko pulką įkūrė baltarusių savanoriai, kurie buvo Ukrainoje nuo 2014 metų.
„Prieš pat karą jau supratome, kad kažkas bus, todėl visi susirinkome Kyjive ir sutarėme veikti išvien, kai rusai puls“, – primena jis.
Iš pradžių baltarusių kovotojai priklausė vienam Ukrainos krašto apsaugos batalionų, ten įkūrė baltarusių būrį, vėliau kuopą, o galiausiai išaugo į batalioną, pulką.
Nelengvas kovinis krikštas
„Pirmąją karinę operaciją vykdėme Vasylkive, ten yra aerodromas, kurį norėjo užimti rusai. Mes saugojome oro gynybos kompleksą S-300.
Po kelių dienų vyko Bučos ir Irpinės išlaisvinimas – mūsų vyrai ten dalyvavo.
Jie buvo šokiruoti vaizdų – sušaudytų civilių kūnai gulėjo tiesiog gatvėse.
Kai rusai traukėsi, pirmosiomis dienomis vyko rotacija, užėjo kita grupė, jie irgi matė, ką padarė rusai“, – pasakoja V.Kabančiukas.
Kitas žingsnis – laisva Baltarusija
Pulko vado pavaduotojas pripažįsta, kad tarp tarnaujančių savanorių pasitaiko nemažai vyrų be patirties, tačiau jis džiaugiasi, kad visi nori mokytis ir gerinti įgūdžius.
„Gerą karį nuo blogo skiria ne tarnavimas kariuomenėje, o motyvacija. Jei jis yra motyvuotas, tai išmoks ir automato sandaros, ir kitų dalykų. O jei neturi motyvacijos, to neįmanoma išmokyti.
Tą mes matome pažvelgę į Rusijos armiją – jie nežino, už ką kariauja. O mes, baltarusiai, turime stiprią motyvaciją – išlaisvinę Ukrainą, mes nesustosime, kol neišlaisvinsime Baltarusijos“, – įsitikinęs V.Kabančiukas.
Pulke tarnauja ir lietuviai
Karys pasakoja, kad pulko pavadinimo neteko ilgai ieškoti –Baltarusijoje prasidėjus protestams, prieš pat 2020 metus, Lietuvoje buvo atrasti 1863–1864 sukilimo vadų palaikai, tarp kurių buvo ir Kosto Kalinausko kaulai.
Tuomet istorinės baltarusių vėliavos suplevėsavo virš Vilniaus, o jau po poros metų jos tapo kovos prieš diktatūrą simboliu.
Baltarusiams K.Kalinauskas – nacionalinis didvyris, todėl pavadinimas „prilipo“ iš karto.
Jis – kelių tautų didvyris, kurį gerbia ir pulke tarnaujantys lietuviai.
„Nėra dalykų, kurių nepasidalytume su lietuviais, mes dabar visi išvien kovojame už Europos ateitį“, – apie bendrą Baltarusijos ir Lietuvos istoriją kalba karys.
Pasak V.Kabančiuko, lietuvių savanoriai prisijungė prie K.Kalinausko pulko nuo pat karo pradžios. Taigi nuo to laiko visi kovoja išvien.
Jis džiaugiasi, kad teko sulaukti humanitarinės paramos iš Lietuvos organizacijų, nors pripažįsta, kad daugiausiai šiam pulkui padeda baltarusiai.
„Kol žinia apie mūsų karinį vienetą nebuvo taip plačiai pasklidusi Ukrainoje, į baltarusius čia žiūrėjo kreivokai – kaip į šalies bendros agresorės piliečius. Tačiau vėliau, kai vis daugiau žmonių sužinodavo apie mūsų bendrą kovą, požiūris į baltarusius tikrai pagerėjo.
Kai kurie tuo naudojasi ir būna net kurioziškų istorijų – jau kelis kartus teko girdėti, kad vilkikų vairuotojai, neturintys nieko bendra su mūsų pulku, aiškina pasieniečiams, kad jie mums padeda, taip tikėdamiesi lengvatų pasienyje ar greitesnių patikros procedūrų“, – pasakoja pulko kovotojas.
Paprašytas prisiminti geriausią ir blogiausią K.Kalinausko pulko dienas kare, V.Kabančiukas ilgai negalvoja.
„Blogiausia buvo tuomet, kai mūsų vaikinai pateko į pasalą prie Lysyčansko ir ten žuvo. Beveik visa grupė buvo išžudyta, sužeista, o du buvo paimti į nelaisvę. Mūsiškių ten nukentėjo dešimt karių. Tai buvo mūsų pulkui viena sunkiausių dienų – ten netekome ir vado.
O štai geriausia diena mūsų dar laukia, tai mūsų pergalės diena“, – atsisveikindamas linksmai išberia K.Kalinausko pulko vado pavaduotojas.
