Apie tai, kokius pokyčius atneš valstybės tarnybos pertvarka ir kaip tai padės į viešąjį sektorių pritraukti perspektyvių specialistų ir stiprių lyderių diskutuoja buvęs ilgametis „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas ir Vidaus reikalų ministerijos vyriausioji patarėja Jūra Ivonaitytė, kuruojanti valstybės tarnybos pertvarkos projektą.
Pertvarkos ašis – vadovai
Vienas iš pertvarkos tikslų – vadovų įgalinimas. „Galime sutikti su visuomenėje nusistovėjusia nuomone, kad šiuo metu vadovui įgyvendinti pokyčius sudėtinga. Tai lemia tai, kad ši sritis tampa ir taps vis sunkiau valdoma ir neefektyvi“, – teigia M. Katinas.
Pertvarkos rengėjai siūlo naują valstybės tarnautojų atlygio politiką, pareiginę algą apskaičiuojant pagal vidutinį šalies darbo užmokestį. Pokyčio tikslas – lankstesnė valstybės tarnyba. Siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.
„Aš, kaip pilietis, net ir politikų atlyginimų kėlimui pritariu, tad ką bekalbėti apie valstybės tarnautojus. Manau, kad neturėtume savęs apgaudinėti. Jei norime stiprių žmonių, kurie rūpintųsi mūsų problemomis, būtina stengtis pritraukti pačius geriausius“, – apie atlygį kaip vieną iš motyvacinių sistemų kalba pašnekovas.
Ministerijos patarėja J. Ivonaitytė antrina M. Katinui. Anot jos, priežastys, kodėl vadovams viešojo administravimo sektorius yra nepatrauklus – darbo užmokesčio nekonkurencingumas ir negalėjimas veikti: „Svarbu disponuoti savo vadovaujamos įstaigos finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais. Tad mes siūlome leisti vadovui pirmiausia pačiam formuoti komandą, su kuria jis sieks įstaigos tikslų.“
Viešasis ir privatus sektorius turėtų konkuruoti dėl tų pačių darbuotojų
Buvusio ilgamečio „Investuok Lietuvoje“ vadovo teigimu, valstybės tarnybai reikalingas kompetencijas turintys žmonės šiuo metu dirba privačiame sektoriuje. Šiam teiginiui pritaria ir J. Ivonaitytė: „Migracija tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje vyksta. Tai natūralu. Tačiau šios dvi ekosistemos nesąveikauja tarpusavyje ir nesikeičia darbuotojais. Tai problema. Pagal viešojo sektoriaus darbuotojų įsitraukimo tyrimą – 35 proc. valstybės tarnautojų nežino, ar jie rekomenduotų savo dabartinę darbovietę kitam asmeniui.“
2022 m. duomenimis, neįvyksta net 50 proc. konkursų į valstybės tarnautojo vietą ir 30 proc. konkursų į įstaigų vadovų pareigas. Anot ministerijos atstovės, duomenys įrodo, kad problema susijusi ne tik su vadovais.
Kas bus pokyčių sūkuryje?
J.Ivonaitytės teigimu, viešasis sektorius labai didelis, jame dirba apie 350 tūkstančių darbuotojų. Tačiau ši pertvarka paveiks tik viešojo administravimo sritį, kitaip tariant – valstybės tarnautojus. Jų šiuo metu Lietuvoje – apie 55 tūkstančius, iš jų apie 27 tūkst. turi valstybės tarnautojo statusą, kiti dirba pagal darbo sutartis.
„Efektyvus viešasis valdymas yra pagrindas, nuo kurio priklauso mūsų šalies ūkio konkurencingumas ir gyventojų gerovė. Tik pajėgi valstybės tarnyba padės Vyriausybei geriau parengti ir realizuoti numatytas pertvarkas ir kitus pokyčius. Paprastai tariant, valstybės tarnautojai nemoko vaikų ir negydo pacientų, bet mes turime suprasti, kad nuo šių žmonių kompetencijų ir gebėjimų priklauso Vyriausybės sprendimų įgyvendinimas, teisės aktų kokybė, na, o visa tai vėliau pajuntame visi, kai norime gauti švietimo, sveikatos priežiūros ir panašių paslaugų“, – apie pertvarką patirsiančius darbuotojus kalba J. Ivonaitytė. Valstybės tarnautojai dirba viešojo administravimo įstaigose, ministerijose, įstaigose prie ministerijų ir panašiose organizacijose. M. Katinas mano, kad šių darbuotojų kompetencijų užtikrinimas yra kritiškai svarbus, priežastis – šių įstaigų vaidmuo tvarkant ir investuojant valstybės biudžetą.
„Svarbu pabrėžti, kad valstybė ir viešasis sektorius yra aktyvūs veikiantys dalyviai, kurie per metus investuoja 10 milijardų eurų valstybės biudžeto, taip pat ir Europos struktūrinių fondų lėšų. Dabar, kai artėja paskutinis struktūrinių fondų etapas ir šios lėšos bus investuojamos, man, kaip piliečiui ir verslo atstovui, norėtųsi matyti kompetentingus žmones, kurie tas investicijas nukreiptų teisingai“, – teigia M. Katinas, įsitikinęs, kad būtina investuoti į valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimą.
Tikėjimas pokyčiais ir ateities valstybė
M. Katinas ir J. Ivonaitytė šiuos pokyčius vertina pozityviai. Jiems, pasak J. Ivonaitytės, pritaria ir tarptautiniai ekspertai. „Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija patvirtino šios pertvarkos kryptis ir teigia, kad esame teisingame kelyje, o minėtosios kryptys atspindi gerąją kitų šalių praktiką.“
Anot ministerijos atstovės, visi tyrimai rodo, kad mažos šalys gali tapti sėkmingos, jei įvairiose valstybės srityse dirba tikri lyderiai. Jeigu norime gyventi kaip Danijoje, mūsų valstybės vadovu, institucijų vadovais, politikais turi dirbti puikiais gebėjimais išsiskiriantys žmonės. Įgyvendinus pokyčius, pasikeis ir valstybės tarnybos įvaizdis – tiek pačių darbuotojų, tiek visuomenės akyse.
Kalbėdama apie pavyzdžius, į kuriuos verta lygiuotis, J. Ivonaitytė mini artimus kaimynus estus: „Planuodami šią pertvarką pirmiausia rėmėmės Estijos pavyzdžiu. Jeigu palyginsime pagal valstybės tarnybos efektyvumo indeksą, Lietuva pagal visas indekso dedamąsias užima 20, o Estija – 12 vietą. Tai tiesiog lygiuokimės bent jau į savo kaimynus, ir tai bus žymiai geriau negu yra dabar.“
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą“.
