Žmonės, turintys įvairių negalių, įvardija keletą pagrindinių trukdžių, norint gauti viešąsias paslaugas. Dažnai tai būna nepritaikyta infrastruktūra. Nors daugelyje viešųjų įstaigų yra įrengti pandusai, liftai ar specialūs įėjimai, ne visada jie yra tinkamai prižiūrimi arba gerai suprojektuoti.
Neretai durys būna per siauros, nėra pakankamai erdvės vežimėliams arba nėra įrengtas liftas. Pasitaiko, kad pandusai būna per statūs arba slidūs, todėl nesaugūs. Beje, šios problemos aktualios ne tik žmonėms su judėjimo negalia, bet ir, pavyzdžiui, tėvams su vaikų vežimėliais ar sunkiau judantiems vyresnio amžiaus žmonėms.
Ne visų viešųjų įstaigų darbuotojai yra apmokyti bendrauti su žmonėmis su negalia.
Žmonės su regos negalia susiduria su kliūtimis, kad nėra taktilinių ženklų, Brailio rašto užrašų ar garso pranešimų, padedančių orientuotis įstaigoje. Klausos negalią turintys asmenys pasigenda vaizdinės informacijos ar vertimo į gestų kalbą paslaugų.
Ne visų viešųjų įstaigų darbuotojai yra apmokyti bendrauti su žmonėmis su negalia, tad pastarieji jaučiasi nesuprasti arba nepastebėti.
Erdvė – taip pat galvosūkis: neretas atvejis, kai viešosiose įstaigose dažnai trūksta erdvės, skirtos žmonėms su judėjimo negalia, pavyzdžiui, vietos vežimėliams ar vaikštynėms. Tai ypač aktualu siaurose koridoriuose ar laukimo zonose. Ne visada yra pritaikytų tualetų ar poilsio vietų, kur žmonės galėtų patogiai laukti eilėje.
Apie orumą vežimėlyje – su humoru
Jonas Dumša, Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas, apie sutinkamas kliūtis pasakoja pasitelkęs dozę humoro.„Mūsų miesto savivaldybėje žmogui su judėjimo negalia įmanoma patekti tik į pirmą aukštą. Gal kitose savivaldybėse skiriama daugiau dėmesio prieinamumui, gal ten yra išrinktų tarybos narių su negalia.
Mano atveju, esu vienos patariamosios tarybos narys, aukštyn savivaldybėje pakilti negaliu, taigi susitikimai organizuojami arba nuotoliu, arba pirmame savivaldybės pastato aukšte, – pasakoja J. Dumša.
– Žinau atvejį kitoje savivaldybėje: žmogus turėjo tam tikrų pretenzijų ir vaikščiojo į savivaldybės tarybos posėdžius tol, kol jo problema buvo išspręsta. Aš neturiu tokių galimybių reikšti pretenzijas, nes miesto savivaldybė net ir keltuvo neturi.“
Tuo tarpu Panevėžio rajono savivaldybė jau planuoja įsirengti liftą, sako pašnekovas. Nors projektas kol kas įstrigęs, bet geros iniciatyvos esama.
Paradoksalu, bet ir Panevėžio Visuomenės sveikatos biuras įsikūręs antrame bei trečiame pastato aukšte.
„Ten organizuojami įdomūs, gražūs renginiai, bet senjorai ir žmonės vežimėliuose negali patekti. Kartais tam pasirenkamos kitos erdvės. Bandome kalbėti apie šią problemą, bet seno pastato, kurioje įstaiga įsikūrusi, tiesiog neįmanoma pritaikyti“, – apgailestauja J. Dumša.
Yra pradūręs vežimėlio padangą – plytelės nelygios, vienos kliūtys.
Keliaudamas į biblioteką, J. Dumša yra pradūręs vežimėlio padangą – plytelės nelygios, vienos kliūtys. „Tvarkyti pradeda tada, kai kas nors nusisuka galvą“, – ironizuoja pašnekovas. Visgi jis nusiteikęs optimistiškai – prieinamumo tema tampa vis aktualesnė, o žmonių su negalia poreikiai – girdimi.
„Jei verksiu kažkur prie kampo, nebus smagu nei man, nei kitiems. Visi dirbame, gyvename po ta pačia saule, o mes, aktyvieji, dedame daug pastangų dėl to, kad galėtume gyventi oriai. Žinote, viena gamykla jau priėmė keturis darbuotojus, turinčius judėjimo negalią ir judančius vežimėliuose. Jei tokie dalykai tampa įmanomi, galima tikėtis ir daugiau“, – kalba Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas.
Dėmesys – prieinamumo reikalavimams
Panevėžio miesto Asmenų su negalia reikalų koordinatorė Ugnė Valužienė patikino, kad miesto savivaldybė kryptingai siekia užtikrinti viešųjų įstaigų prieinamumą visoms visuomenės grupėms, ypatingą dėmesį skirdama žmonėms su negalia ir senjorams. Miesto ugdymo įstaigose sutvarkyti įvažiavimai ir, kur tik buvo galimybė, įrengti pandusai, kurie užtikrina saugų ir patogų patekimą į pastatus.
Pasak U. Valužienės, sveikatos priežiūros įstaigose taip pat įgyvendinti prieinamumo principai: „Panevėžio miesto poliklinikoje, Fizinės medicinos ir reabilitacijos centre, Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje bei miesto odontologijos poliklinikoje įrengti pandusai ir liftai, kad kiekvienas gyventojas galėtų lengvai pasiekti sveikatos priežiūros paslaugas.“
Kaip gerosios praktikos pavyzdį U. Valužienė išskiria Panevėžio socialinių paslaugų centrą, kuriame įrengtas modernus liftas, automatiškai atsidarančios durys, keltuvas, pandusai. Centrui priklauso ir specialus mikroautobusas, pritaikytas įvairių dydžių neįgaliojo vežimėliams. Pažymėtina ir Jaunuolių dienos centro infrastruktūra: čia yra liftas, laiptų kopiklis, laiptai paženklinti antislydimine juosta, o kabinetai sužymėti lengvai suprantamos kalbos simboliais, palengvinančiais orientaciją.
Stengiasi pritaikyti viešąsias paslaugas
Pasidomėjome, kaip prieinamumu rūpinasi ir kitos savivaldybės, tiesa, atsakymų sulaukėme nedaug.
2023 m. Vilniaus miesto taryba patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės universalaus dizaino principų taikymo strategiją „Miestas visiems“, kurios paskirtis – integruoti universalaus dizaino (UD) principus į visus miesto organizacinius procesus.
Įgyvendindamas UD strategiją, Vilnius investuoja į visuomeninių objektų pritaikymą bei sukuria erdves ir paslaugas, kuriomis lengviau naudotis visiems. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūra ir aplinka pritaikyta judėjimo negalią turintiems žmonėms (patekimas į pastatą nuo stovėjimo aikštelės iki registratūros, pažeminti registratūros langeliai, paviršių kontrastingumas); miesto bibliotekos pritaikytos lankytojams su regėjimo ir klausos negalia, naudojami garso įrenginiai ir informacinės sistemos.
Vilnius taip pat kelia UD reikalavimus visiems naujai projektuojamiems ir statomiems projektams.
Vilnius taip pat kelia UD reikalavimus visiems naujai projektuojamiems ir statomiems projektams. Nuo 2024 m. papildomi balai skiriami projektams, kurie įgyvendina UD sprendimus (taikoma ne tik infrastruktūros projektams, bet ir kultūriniams, sporto projektams).
Stipri bendruomenė: padeda vieni kitiems
Tuo tarpu mažesnės, tačiau aktyvios Kazlų Rūdos savivaldybės mero patarėja Ineta Stravinskaitė teigia, kad savivaldybėje viešųjų paslaugų teikimas visiems bendruomenės nariams yra vienas iš svarbių prioritetų.
„Daugelis viešųjų įstaigų paslaugų yra pakankamai patogiai yra pasiekiamos nuotoliu, visgi suprantame, kad žmonės pageidauja ir fizinio kontakto bei tiesiogiai pasiekiamų paslaugų, todėl siekiame tam sudaryti visas įmanomas sąlygas“, – pažymi I. Stravinskaitė.
Visos svarbios socialinės paslaugos yra sutelktos viename pastate, kuriame įsikūrusi ir Kazlų Rūdos seniūnija. Įrengtas liftas, kuriuo patogiai pakilti gali judėjimo negalią turintys gyventojai.
Nuriedėjimo takelis yra ir į Kazlų Rūdos savivaldybės pastatą, taip pat – Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centro socialinių paslaugų padalinyje, Šeimos tarnyboje ir Krizių centre, Grupinio gyvenimo namuose, Socialinėse dirbtuvėse. Liftas ir nuriedėjimo takelis taip pat yra bibliotekoje, todėl judėjimo negalia savivaldybėje nėra kliūtis nei gauti būtinas paslaugas, nei dalyvauti kultūriniame gyvenime.
„Kadangi esame nedidelė savivaldybė, gyvename glaudžiai ir bendruomeniškai, tad viešųjų įstaigų darbuotojai visuomet pasirengę padėti žmonėms su specialiaisiais poreikiais, jei jiems atvykus į įstaigą reikalinga pagalba“, – priduria Kazlų Rūdos savivaldybės mero patarėja.
