Iniciatyvą išbraukti P.Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių sąrašo parodė kultūros ministras Liberalų sąjūdžio narys Simonas Kairys.
„Pasirašiau kreipimąsi į Kultūros paveldo departamentą, kuriuo prašau spręsti dėl teisinės apsaugos Petro Cvirkos paminklui panaikinimo ir išbraukimo iš Kultūros vertybių registro“, – pirmadienį feisbuke pranešė jis.
Iš karto po to Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas pareiškė, kad vos tik paminklas bus išbrauktas iš registro, sostinės savivaldybės taryba svarstys perkelti jį į kitą vietą.
„Sulaukęs oficialaus sprendimo statulą išbraukti iš paveldo, miesto tarybai iškart teiksiu siūlymą ją kuo greičiau nukelti. Kur ji iškeliaus – klausimas lieka atviras, tačiau Vilniaus centras nėra Grūto parkas, o kūrybiški vilniečiai tikrai sugalvos, kuo ją pakeisti“, – komentavo jis.
Mato kelias išeitis
Valdančiosios Laisvės frakcijos Seime seniūnė Ieva Pakarklytė teigė, kad frakcija apie P.Cvirkos paminklo nukėlimą kol kas nediskutavo, bet politikė darė prielaidą, kad kolegos tokį sprendimą palaikys.
„Paminklas gali būti nukeltas, gali būti ir kitaip parodyta dvilypė rašytojo asmenybė, rastas meninis sprendimas“, – svarstė ji.
Buvusi Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėja pažymėjo, jog savivaldybė ir anksčiau mąstė, ką daryti su P.Cvirkos aikštėje esančiu rašytojo paminklu.
„Kadangi dirbau Vilniaus miesto savivaldybėje, man tas klausimas yra gerai žinomas.
Buvo ieškota, galbūt ir ieškoma, kelių, kad būtų rastas kūrybingas, šiuolaikiškas sprendimas ir būtų atspindimos abi rašytojo gyvenimo pusės – tiek šviesioji, tiek tamsioji, galbūt nebūtinai skulptūrą nukeliant, bet randant kitus, meninės saviraiškos sprendimus.
Galbūt jų ir nepavyko rasti ar nepavyksta, tada tas nukėlimas yra galimas“, – kalbėjo I.Pakarklytė.
Vietos pakeitimai turėtų vykti, tam pritarčiau.
Nepaisant to, ar paminklas P.Cvirkai liks, ar ne, jo vardo aikštę sostinėje, politikės įsitikinimu, derėtų pertvarkyti:
„Bet kuriuo atveju tos vietos pakeitimai turėtų vykti, tam pritarčiau. Ta erdvė yra puikioje lokacijoje, bet nelabai naudojama žmonių.“
Norėtų, kad atsirastų informacinės lentelės
Konservatorius, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis teigė, jog labiau pritartų iniciatyvai prie sovietinių paminklų įrengti informacines lenteles apie įamžintų žmonių gyvenimo vingius.
„Aš galbūt būčiau nuosaikesnio požiūrio šalininkas, kad šalia tokių statinių būtų pridėta informacija apie tų veikėjų istorinę veiklą, apie jų nuopelnus Lietuvai“, – svarstė politikas.
Kita vertus, paminklas, anot jo, galėtų būti eksponuojamas ir kitoje vietoje:
„Skveras yra tvarkomas ir prižiūrimas Vilniaus savivaldybės, ir, matyt, ji turi savo planų, kažkaip jį sutvarkyti. Turbūt nieko baisaus neatsitiktų, jei paminklas būtų perkeltas į kitą vietą. Tik klausimas, į kokią vietą ir kas tuo pasirūpintų“, – dėstė V.Juozapaitis.
„Svarbiausia, kad tai nevirstų keršto objektu – griaukim viską, kas buvo tuomet, bet, kad garbinti nereikia, tai faktas“, – pridūrė jis.
Kad garbinti nereikia, tai faktas.
Konservatorius ragino nepamiršti, kokiai negailestingai sistemai tarnavo P.Cvirka.
„Reikia žinoti istorinę tiesą ir aplinkybes, kad jis prisidėjo prie sistemos garbinimo, kuri žudė, trėmė mūsų tautą, niekino literatūrinį ir meninį palikimą tų žmonių, kurie sovietų beprotybei nepritarė“, – teigė V.Juozapaitis.
Sako, kad yra svarbesnių darbų
Opozicijoje veikiančių Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas aiškino, kad paminklo P.Cvirkai klausimą derėtų spręsti ne dabar, kai jaučiamos COVID-19 pandemijos pasekmės.
„Kultūros ministrui tikrai yra svarbesnių dalykų, ką reikėtų daryti. Kultūros žmonės jaučiasi visokiais būdais nuskriausti – tiek finansine, tiek bendravimo, tiek koncertų prasme.
Manau, yra dalykų, į kuriuos reikėtų susikoncentruoti. P.Cvirka stovėjo tiek metų, galėtų dar pastovėti. Kai išspręstų visas einamąsias problemas, tada būtų galima juo užsiimti“, – svarstė A.Sysas.
Siūlytų atsiklausti visuomenės
Opozicionieriaus „valstiečio“ Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojo Roberto Šarknicko nuomone, reikėtų atsiklausti visuomenės, ar dera nukelti P.Cvirkos paminklą, o tada esą ir elgtis pagal apklausos rezultatus.
„Reikalinga inteligentijos, visuomenės gyventojų, meno atstovų nuomonė. Negalim taip greitai ir išimti [paminklo]. Būčiau linkęs atsiklausti“, – komentavo R.Šarknickas.
Būčiau linkęs atsiklausti.
Be to, į P.Cvirkos įamžinimą, pasak jo, būtų galima pažiūrėti šiuolaikiškai ir kūrybiškai.
„Interpretacijų gali būti labai daug ir įvairių, kas įdomu ne tik mums gyventojams, bet ir turistams, <...> kad nebūtų supriešintos dvi pusės – vyresnioji ir jaunesnioji kartos“, – kalbėjo Seimo narys.
Siekia aiškaus šalies istorijos pasakojimo
Savo sprendimą kreiptis į Kultūros paveldo departamentą dėl P.Cvirkos paminklo S.Kairys grindė tuo, jog paminklas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 1992 metais, o šio sprendimo šaltinis – 1973 metų LTSR Paminklų sąrašas.
„Manau, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į šią situaciją turėtų pažiūrėti iš šių dienų perspektyvos“, – dėstė S.Kairys.
Ministras pažymėjo, kad P.Cvirkos literatūriniai nuopelnai Vilniuje jau seniai įamžinti – nuo 1986 metų Naujamiestyje stovi skulptūra „Lakštingala“, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro konstatavo, kad P.Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui.
„Paveldo politikoje siekiu, kad atsirastų prioritetai, noriu, kad aiškiai suvoktume, kokį savo šalies istorijos pasakojimą kuriame sau ir pasauliui. Ir net ne fizinis paminklo buvimas ar nebuvimas yra problema. Problema visų pirma kyla iš to, kam valstybė skiria savo dėmesį, kaip suvokiame savo pareigą ir kaip apibrėžiame vertę“, – feisbuke rašė S.Kairys.
Konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio koalicija sutarė siekti įstatymų pakeitimų, leidžiančių užtikrinti viešųjų erdvių dekomunizaciją.
Iki šiol jie registruoti nebuvo.
Koalicijos lyderiai sutaria
Minėtų partijų lyderiai prieš Seimo rinkimus išreiškė pritarimą tam, kad P.Cvirkos paminklas Vilniuje būtų nukeltas: Manobalsas.lt anketoje Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis nurodė visiškai su tuo sutinkantys, Liberalų sąjūdžio pirmininkė teigė greičiau su tuo sutinkanti.
„Ekspertai pabrėžia, jog P.Cvirkos paminklas atspindi sovietinę ideologiją, o ne jo kūrybą“, – anketoje pažymėjo V.Čmilytė-Nielsen.
