2013 metų vasarą Lietuvos pareigūnai pastebėjo, kad Rusijos propagandistai daug mažiau dėmesio skyrė mūsų valstybei. Spėjama, kad tai buvo susiję su tuo, kad Kremliui daug svarbiau buvo atakuoti tas šalis, kurios planavo pasirašyti susitarimus su Europos Sąjunga.
Tačiau 2014 metais Kremliaus propagandos čiurkšlė vėl trinktelėjo į Lietuvos informacinę erdvę. Nuo pasakų apie „Mano tėvo gatvėje“ ruošiamus teroristus iki lietuvių snaiperių Ukrainoje. Nuo knygų apie rusų teisių pažeidimus iki aiškinimo, kad Lietuva ginkluoja ukrainiečius.
Prognozuojama, kad šiemet Kremliaus protų inžinieriai taip pat aktyviai skverbsis į Lietuvos informacinę erdvę. Galima teigti, kad tai rodo net skačiai – nors rublio kursas staugdamas smunka žemyn, tačiau 2015 metais vien organizacija „Russia Today“, kuri priklauso Rusijos propagandos sistemai, gaus 320 mln. eurų. Beveik tiek, kiek sudaro Lietuvos gynybos biudžetą.
Į kokius lietuviškus taikinius bus šaudoma už tuos pinigus? 2015 metų taikinių sąrašas sudarytas konsultuojantis su pareigūnais, kurie stebi Lietuvos informacinę erdvę ir rūpinasi šalies saugumu. Jie pabrėžė, kad pagrindinis kanalas propagandinių žinučių siuntimui ir toliau bus televizija.
Be to, ne visi taikiniai bus tiesiogiai susiję su Lietuva. Kremliaus protų inžinieriai puikiai išmano savo auditoriją, todėl skirtingoms visuomenėms siunčia skirtingas žinutes.
Tarkime, šiemet bus minimas pergalės Antrajame pasauliniame kare septyniasdešimtmetis. Rusijos visuomenei bus aiškinama, kad tąkart sovietai įveikė ne tik Vokietijos nacius, bet ir Vakarų civilizaciją – fašistų rėmėjus, kurie paslapčia siekė sunaikinti Rusiją. Lietuvoje bus bandoma pasiųsti žinią, kad tai yra bendra lietuvių ir rusų pergalė, nes mes esą taip pat kovojome prieš Vakarus. O vakariečiams bus aiškinama, kad Baltijos šalyse atgimsta fašizmas.
Antrojo pasaulinio karo pergalės jubiliejus bus tik vienas iš taikinių, į kuriuos šiemet plieks Kremliaus protų inžinieriai.
Pirmasis taikinys: Lietuvos istorija
Mūsų šalies istorija buvo ir išliko pagrindiniu Rusijos propagandos mašinos taikiniu. Istorija yra svarbi tapatybės dalis ir vienas būdų, padedančių sutvirtinti valstybingumą.
Pernai vienu iš pagrindinių taikinių istorijos srityje buvo Oršos mūšio metinių minėjimas. Lietuvoje leidžiamas laikraštis rusų kalba „Litovsky Kurjer“ tada rašė, kad lietuviai švenčia „girtas muštynes“. Anot Letuvos rusų leidinio, prieš 500 metų įvykęs Oršos mūšis buvo nereikšmingas susirėmimas, kurio dalyviai daugiau gėrė, nei kovėsi.
Visiems istorikams aišku, kad šis įvykis nevertas tokio didelio dėmesio. Kalbama apie vietinių kunigaikščių konfliktą, nepadariusį beveik jokios įtakos to meto įvykiams, – kalbėjo A.Udalcovas.
„Visiems istorikams aišku, kad šis įvykis nevertas tokio didelio dėmesio. Kalbama apie vietinių kunigaikščių konfliktą, nepadariusį beveik jokios įtakos to meto įvykiams. Bet tada lietuviai nugalėjo Maskvos kunigaikščius, o dabar daugelio politikų akyse tai atrodo svarbus pažymėjimas“, – laikraščiui „Litovsky Kurjer“ sakė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.
Pareigūnai prognozuoja, kad 2015 metais pagrindiniu taikiniu bus tokie istorijos epizodai, kurie gali sukelti teritorinių ginčų. Visų pirma, tai – Vilniaus kraštas, į kurį netiesiogiai pretenzijas reiškia ir Rusijos, ir Baltarusijos radikalai.
Analitikai skaičiuoja, kad 2010-2013 metais Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidoje reguliariai buvo rašoma apie pretenzijas į Lietuvos teritoriją – maždaug po vieną straipsnį per metų ketvirtį.
Tačiau 2014 metais vien Baltarusijos žiniasklaidoje buvo publikuoti 7 tokie tekstai.
Pavyzdžiui, spalio 15 dieną Baltarusijos kariuomenės žurnale buvo publikuotas tekstas „Kaip teisingai padalinti Vilnių?“. Straipsnyje teigiama, kad Lietuvos sostinė net 600 metų buvo baltarusių, o paskui neteisėtai pateko į lietuvių rankas.
„Manome, kad tokių istorijos interpretacijų padaugės“, – kalbėjo vienas iš Lietuvos pareigūnų, stebinčių informacinę erdvę.
Priežastis – jeigu Rusija išties pabandytų atakuoti Baltijos šalis, tai kariams reiktų įrodyti, kad jie vykdo ne okupaciją, bet teisėtai gina istorines rusų žemes.
Antrasis taikinys: NATO
Lietuvos narystė Vakarų gynybos aljanse visuomet buvo svarbus Maskvos propagandos taikinys. Tačiau šiemet ši tema bus dar aktualesnė, nes situacija krypsta ne Kremliaus naudai.
Baltijos šalyse nuolat vyksta aljanso pratybos, kuriose treniruojasi sąjungininkų kariai. NATO oro policijos misijoje dalyvauja vis daugiau naikintuvų. Vakarų gynybos vadai atvirai kalba, kad yra pasiryžę sustabdyti rusus, jei Vladimiras Putinas sugalvotų kišti nagus prie Baltijos valstybių.
„Pagrindinė Rusijos propagandos žinia bus apie tai, kad NATO pradėjo ginklavimosi varžybas ir veda pasaulį prie karo. O tai reiškia, kad buvimas NATO kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Bus bandoma sudaryti įspūdį, kad Lietuvoje dislokuoti sąjungininkų kariai yra ne saugumo garantas, bet karo kurstytojai, kurie stumia mūsų šalį į konfliktą su Rusija“, – aiškino vienas analitikas.
Pagrindinė Rusijos žinia bus, kad NATO pradėjo ginklavimosi varžybas ir veda pasaulį prie karo. O tai reiškia, kad buvimas NATO kelia grėsmę Lietuvos saugumui, – aiškino propagandos analitikas.
Be to, spėjama, kad Kremliaus propaganda bandys prakiurdyti besipučiantį lietuvių patriotizmą. Jau dabar kai kurie prorusiški veikėjai žiniasklaidoje aiškina, kad Lietuvos visuomenėje auga ne patriotizmas, bet fašizmas, kuris pasireiškia aršia rusofobija.
Trečiasis taikinys: Europos Sąjungos šalių solidarumas
Viena iš Kremliaus propagandos stiprybių yra sugebėjimas siųsti skirtingas žinias skirtingoms auditorijoms. Analitikai spėja, kad šis metodas bus taikomas siekiant suskaldyti Europos Sąjungos šalių nuomonę apie konfliktą Ukrainoje ir Rusijos santykius su Baltijos šalimis.
Lietuviams ir toliau bus aiškinama, kad Europos Sąjunga griauna Vakarų civilizaciją, niekina tradicines vertybes, šeimą, religiją. Šios propagandinės klišės yra Kremliaus ideologijos – socialinio konservatizmo – sudedamosios dalys.
Taip pat spėjama, kad prorusiški veikėjai turėtų vis daugiau kalbėti apie tai, kad Europos Sąjunga nepadeda Ukrainai, nes yra silpna ir bevalė. Tai esą rodo, kad nepadėtų ir Lietuvai.
Tuo pačiu metu senosioms Vakarų Europos šalims bus siunčiama žinia, kad Baltijos valstybėse klesti fašizmas ir rusofobija, todėl nereikia reaguoti į Lietuvos, Latvijos, Estijos nuomonę apie karą Ukrainoje ir Rusiją.
„Atrodo, kad tai – labai skirtingos, net viena kitai prieštaraujančios žinios. Tačiau toks yra informacinio karo žaidimas“, – sakė analitikas. Skaldyk ir valdyk.
Ketvirtas taikinys: Lietuvos valstybės vadovai
Gali susidaryti įspūdis, kad pagrindiniu Kremliaus propagandistų taikiniu Lietuvos valdžioje yra prezidentė Dalia Grybauskaitė. Juk politikė aštriai kritikuoja Rusiją ne tik lietuviškoje žiniasklaidoje, bet ir kalbėdama kitose Vakarų valstybėse. Lietuvos lyderės pareiškimas, kad Rusija turi teroristinės valstybės požymių, pasaulyje nuskambėjo garsiai.
Protų inžinieriai taikosi į visus mūsų šalies vadovus. Nebūtinai dėl politinių pažiūrų – užtenka to, kad valstybės lyderiai turi galią priimti strateginius sprendimus.
TačiauRusijos propaganda taikosi ne tik į D.Grybauskaitę. Nebūtinai dėl politinių pažiūrų – užtenka to, kad valstybės lyderis turi galią priimti strateginius sprendimus.
Informacinio karo galutinis tikslas yra daryti įtaką kitos šalies politiniams sprendimams ir taip pakirsti valią priešintis. To galima pasiekti ne tik papirkinėjant politinių partijų lyderius, bet ir kritikuojant valstybės vadovus – propagandistai siekia sudaryti įspūdį, kad visuomenė nepalaiko šalies vadovų sprendimų. Tarkime, didinti gynybos biudžetą.
Penktas taikinys: Lietuvos kultūros rinka
Šiemet Lietuvoje pamatysime daugiau Rusijos atlikėjų koncertų, filmų, spektaklių ir kitų rusiškos kultūros renginių. Paradoksas: Kremlius rėkia apie Baltijos šalyse klestintį fašizmą ir rusofobiją, tačiau 2015 metais padidins rusiškos kultūros eksportą į mūsų valstybes.
Paradoksas: Kremlius rėkia apie Baltijos šalyse klestintį fašizmą ir rusofobiją, tačiau 2015 metais padidins rusiškos kultūros eksportą į mūsų šalis.
Taip elgiamasi dėl kelių priežasčių.
Pirmoji – informacinio karo generolams svarbu, kad Lietuvos visuomenė nuolat matytų rusiškąją kultūrą ir girdėtų rusų kalbą.
Net ir jauni žmonės turi „suprasti“, kad lietuviai ir rusai yra beveik tokie patys – ta pati kultūra, ta pati kalba, tos pačios patirtys.
Kita priežastis, kodėl didėja rusiškos kultūros – stengiamasis sukurti iliuziją Vakarams, kad Lietuva priklauso Rusijos kultūrinei erdvei.
