Jeigu Kremliaus generolai nuspręstų užpulti Lietuvą, tai valstybę turėtų ginti ne tik kariuomenė, bet ir kai kurie vidaus reikalų sistemos daliniai. Kitaip tariant, teisėsauga.
Prie mūsų valstybės ginkluotųjų pajėgų turėtų prisijungti pareigūnai iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Vadovybės apsaugos departamento (VAD) ir Viešojo saugumo tarnybos (VST).
Šią idėją siūlo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė parlamentui pateikė Karo padėties įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išplėsti ginkluotųjų pajėgų sąvoką.
„Pareigūnai taptų pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui“, – portalui 15min.lt paaiškino prezidentės vyr. patarėjas Valdemaras Sarapinas.
Pareigūnai taptų pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui, – paaiškino prezidentės vyr. patarėjas Valdemaras Sarapinas.
Ir tai dar ne viskas.
Užkulisiuose svarstoma, kad prie ginkluotųjų pajėgų gali būti priskirta ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“. Šie pareigūnai yra gerai ginkluoti, parengti vykdyti kovinius veiksmus ir jau dabar treniruojasi su kariškiais.
Ar politikų idėja iš tikrųjų sustiprins mūsų šalies gynybą?
Siūlo prijungti „Arą“
Naujoji ginkluotųjų pajėgų sudėtis būtų naudojama tik karo padėties atveju – jeigu priešiška valstybė bandytų vykdyti tiesioginę intervenciją. Tai paaiškino antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas.
Tačiau dabartinė padėtis pasaulyje rodo, kad karas gali būti ir nepaskelbtas. Juk Ukrainoje agresiją vykdo ne Rusijos reguliarioji kariuomenė, bet specialiųjų operacijų pajėgų kariai nepažymėtomis uniformomis ir ginkluoti civiliai.
Jeigu mūsų miestuose pasirodytų rusų diversantai, tai teisėsaugos pareigūnai dirbtų savo darbą tol, kol nebūtų paskelbta karo padėtis.
Jeigu mūsų miestuose pasirodytų rusų diversantai, tai teisėsaugos pareigūnai dirbtų savo darbą tol, kol nebūtų paskelbta karo padėtis.
„Būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, o mes bandytume lokalizuoti ir eliminuoti pasipriešinimo židinius. Tą mes puikiai mokame, nuolat tam ruošiamės, treniruojamės ir su Europos Sąjungos antiteroristiniais padaliniais, ir su Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgomis.
Tokiu atveju, mes vykdytume tiesiogines savo funkcijas, nebūtume priskiriami ginkluotosioms pajėgoms“, – paaiškino V.Grabauskas.
Trūksta profesionalių karių
Prezidentės idėja yra gera, tačiau to neužtenka, kad sustiprintume mūsų šalies gynybą. Tai sako socialinių mokslų daktaras Tomas Janeliūnas, kuris dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI).
„Mano manymu, tai vis dėlto gana ribotas ir formalus siūlymas. Jo esmė ta, kad dalis statutinių organizacijų karo atveju taps pavaldžios kariuomenės vadui, o ne, pavyzdžiui, ministrams. Taip bus galima geriau koordinuoti bendrą saugumo veiklą Lietuvoje karo metu.
Vis dėlto, realiai tai niekaip nepadidins karinių pajėgų, nes niekas nepakeis VST ar VSAT pareigūnų – jie toliau turės atlikti tas pačias savo funkcijas“, – aiškino politologas T.Janeliūnas.
Vis dėlto, realiai tai niekaip nepadidins karinių pajėgų, nes niekas nepakeis VST ar VSAT pareigūnų – jie toliau turės atlikti tas pačias savo funkcijas, – aiškino politologas T.Janeliūnas.
Jis pabrėžė, kad priėmus prezidentės pataisas, karo atveju būtų lengviau suformuluoti įsakymus ir sutrumpėtų sprendimų priėmimo grandinė. Tai padidintų kovinių veiksmų efektyvumą.
Politologas sako, kad norint iš tikrųjų užsiauginti daugiau raumenų, reikia ne tik padidinti gynybos biudžetą, bet ir „visiškai užpildyti esamas kariuomenės struktūras“. Kitaip tariant, reikia daugiau profesionalių karių, kurie visiškai užpildytų mūsų kariuomenės dalinius.
Saugotų svarbius objektus
Šito įstatymo priėmimas atvertų duris bendroms pratyboms, kuriose kariai ir pareigūnai mokytųsi kartu atremti priešą. Tai sako karybos ekspertas, daktaras Deividas Šlekys, kuris dėsto TSPMI ir Lietuvos karo akademijoje.
„Nežinau vidinių peripetijų, tačiau dažnai tarp kariuomenės ir vidaus reikalų struktūrų būna visokių įtampų. Dabar būtų aišku, kad karo atveju šitie vidaus pulkai būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms ir pareigūnai turi tam ruoštis, skirti lėšų ir rengti pratybas“, – kalbėjo mokslininkas D.Šlekys.
Svarbus ir faktas, kad ginkluotosios pajėgos išaugtų, nes vidaus pulkus sudaro apie tūkstantis vyrų, galinčių kovoti ginklais.
Karo ekspertas D.Šlekys sako, kad greičiausiai ginkluoti pareigūnai nebūtų metami į frontą – jie saugotų strateginius valstybės objektus.
Karo ekspertas D.Šlekys sako, kad greičiausiai ginkluoti pareigūnai nebūtų metami į frontą – jie saugotų strateginius valstybės objektus. Tokius kaip elektrinės, oro uostai ar Suskystintų gamtinių dujų terminalas.
„Jie ir toliau atliks savo funkcijas, bet įstatymo priėmimas reikštų, kad pareigūnai būtų prijungti prie kariuomenės sistemų, žinotų kaip komunikuoti grėsmės atveju, galbūt, turėtų priėjimą prie duomenų bazių. Atsiranda galimybė kurti bendrą infrastruktūrą“, – paaiškino D.Šlekys.
