„Mes norime, kad Europa nepamirštų Krymo, nepaliktų mūsų likimo valioje. Ką mes turėtume daryti?“ – paklausė Elvyro draugas Bekiras, kai praėjusią savaitę vakarieniavome viename Vilniaus senamiesčio restorane.
Prie stalo sėdėjo dar dešimt Krymo totorių, kurie slapta atvažiavo į Lietuvą. Dauguma vis dar gyvena aneksuotame pusiasalyje ir priklauso vadinamajam Krymo totorių komitetui.
Į mūsų šalį jie atvyko prisidengę kelione į Ukrainos teritoriją. Niekas Kryme nežinojo, kad grupelė išvyko į Lietuvą. Todėl vardai yra pakeisti, o nuotraukos – asociatyvios.
Totoriai rizikavo, kad papasakotų Vakarams apie Kremliaus vykdomas represijas ir primintų apie pusiasalio aneksiją. Taip pat – užmegztų ryšius su žmogaus teises ginančiomis organizacijomis ir Trakų totoriais.
Jūsų premjero patarėjas tautinių mažumų klausimais Adas Jakubauskas labai daug žino apie totorius. Mums paliko įspūdį. Labai gera žinoti, kad Lietuvoje totoriai jaučiasi saugūs ir gerbiami, – kalbėjo jaunas totorius Bekiras.
„Jūsų premjero patarėjas tautinių mažumų klausimais Adas Jakubauskas labai daug žino apie totorius. Mums paliko įspūdį. Labai gera žinoti, kad Lietuvoje totoriai jaučiasi saugūs ir gerbiami“, – kalbėjo jaunas totorius Bekiras.
Kryme situacija yra visiškai kitokia.
Niekas tiksliai nežino, kiek totorių liko namuose. Tačiau spėjama, kad iš 250 tūkst. Krymo totorių trečdalis išvyko į Ukrainą arba Turkiją, keli šimtai buvo areštuoti, 15 dingo be žinios.
Mažiausiai 3 žuvo per represijas.
Net Medžliso lyderiai Refatas Čiubarovas ir Mustafa Džemiliovas buvo priversti palikti savo namus.
Totoriai pasakojo, kad Krymas buvo paverstas Rusijos armijos citadele, o gatvėmis slampinėja ne saulės išvarginti turistai, bet ginkluoti kariškiai, Kremliaus kolaborantai ir represijų baimė.
Jaučia, kad ruošiama deportacija
Jaunojo Elvyro šeima turi nedidelį viešbutį Kerčėje, rytiniame Krymo krante, prie pat Azovo jūros. Kaip sakė, turistams nuomoja devynis kambarius, tačiau ir pati šeima gyvena tame name.
„Šalia mūsų gyveno daugiausia totoriai, tačiau buvo ir rusų šeimų. Visi puikiai sutardavome, gyvenome draugiškai, padėdavome vieni kitiems. Bet dabar, po aneksijos, jie vaikšto aplink mūsų namus ir lyg juokais šneka: gražus namas, kai jūsų nebebus, mes čia apsigyvensime“, – pasakojo Elvyras.
Totorių namai Kryme yra žymimi purškiamais dažais, o bendruomenės nariai yra priversti nuolat raštu atsakinėti į anketinius klausimus. Sako, kad tokius klausimynus gavo jau tris kartus.
„O klausimai ten įdomūs: kaip vertinate Rusijos valdžią, kaip vertinate „referendumą“ dėl prisijungimo prie Rusijos, arba – kiek kambarių yra jūsų bute. Kaip manote, kodėl jie to klausia?“ – piktinosi jauna totorė Hatije.
Krymo totorių komiteto vienas lyderių Eskenderas pasakojo, kad panaši procedūra buvo atliekama ir 1944 metais.
Tada galvažudžio Josifo Stalino režimas ištrėmė Krymo totorius į Vidurinę Aziją, jų namus atidavė rusams ir taip kolonizavo pusiasalį.
„Mes manome, kad ruošiamasi trėmimams. Tai rodo visi ženklai. Gal viską darys kitaip nei 1944 metais, subtiliau, bet su tokia pačia mintimi – atimti mūsų žemes ir apgyvendinti rusus. Tai yra kolonizacija, kurią tarptautinė teisė draudžia“, – kalbėjo Eskenderas.
Malšina totorių kultūrą ir atmintį
Tą vakarą, kai kalbėjome viename Vilniaus restorane, rusų žiniasklaida pranešė, jog buvo uždaryta Krymo totorių televizija ATR. Supratau, kad tai – skaudus smūgis bendruomenei. Dešimt metų veikusi televizija buvo tarsi simbolis, kad totoriai dar turi įrankių pasipriešinimui.
Sausio pabaigoje Rusijos OMON smogikai apsupo ATR būstinę Simferopolyje, atliko kratas, dokumentų poėmius, o žurnalistai buvo sulaikyti.
„Aišku, jie laikėsi savicenzūros, darė viską, kad rusai negalėtų prisikabinti. Bet visi jautėme, kad tai nepadės ir tik laiko klausimas, kada ATR bus uždaryta“, – pasakojo Elvyras, kuris ir pats dirbo žurnalistu viename Kerčės laikraštyje.
Pavyzdžiui, sausio pabaigoje Rusijos OMON smogikai apsupo ATR būstinę Simferopolyje, atliko kratas, dokumentų poėmius, o žurnalistai buvo sulaikyti. Buvo teigiama, kad televizijos darbuotojai buvo apklausti dėl kruvino incidento, kai praėjusių metų vasarį prie ATR redakcijos žuvo du žmonės.
Tačiau totorių bendruomenė represijas vertina kitaip.
Iki vadinamojo „referendumo“ totorių žurnalistai smarkiai kritikavo Kremliaus režimą ir agresiją, siekė, kad gyventojai nepalaikytų okupantų. Todėl po aneksijos Rusijos specialiosios tarnybos uždarė dvi totorių televizijas ir visus vietinės reikšmės laikraščius.
ATR žurnalistai iš tinklelio išbraukė politines laidas ir nepranešinėjo apie įvykius – tik pasakojo apie totorių kultūrą.
ATR išliko tik todėl, kad buvo pagrindinė totorių televizija, todėl okupantai siekė kanalą užgesinti lėtai.
Be to, žurnalistai iš tinklelio išbraukė politines laidas ir nepranešinėjo apie įvykius – tik pasakojo apie totorių kultūrą.
„Jiems nereikia, kad mūsų vaikai žinotų savo kultūrą, istoriją. Tai yra mūsų identitetas, mūsų šaknys. Žmogus, kuris žino apie savo šaknis, išmano istoriją, niekada nesutiks su tokia okupacija. Todėl pernai gegužę mums uždraudė paminėti septyniasdešimtąsias trėmimo metines. Tiesiog mums nedavė leidimo“, – pasakojo Eskenderas.
Jaunasis Elvyras sarkastiškai šypsodamasis pasakojo, kad oficiali priežastis, kodėl leidimas nebuvo išduotas, – per didelis karštis. Esą didelė eisena tokiu oru keltų pavojų žmonių sveikatai.
Tačiau tuo pat metu Simferopolyje vyko daug didesnis prorusiškų aktyvistų mitingas, kuriame jie dėkojo Kremliui ir Vladimirui Putinui už aneksiją.
Laikė neištikimais Ukrainai
Krymo totoriai pasakojo, kad jautėsi diskriminuojami ir Ukrainos valdžios. Jų bendruomenės atstovai esą negalėjo tapti karininkais, aukštesnio rango jūrininkais ar vadovaujančiais valstybės tarnautojais. Kodėl?
„To reiktų klausti ne mūsų. Gal dėl religijos (Krymo totoriai yra musulmonai, – aut. past.), gal dėl to, kad mes kėlėme pretenzijas dėl savo gyvenimo sąlygų. Ukrainos valdžia mus laikė nelojaliais valstybei“, – sarkastiškai kalbėjo Bekiras.
2014 metų kovą, kai Rusijos specialiosios pajėgos pradėjo Krymo okupaciją, Bekiras savanoriškai prisidėjo prie savigynos būrio, kuris sekė okupantų judėjimą ir pranešinėjo Ukrainos armijai.
2014 metų kovą, kai Rusijos specialiosios pajėgos pradėjo Krymo okupaciją, šis jaunuolis savanoriškai prisidėjo prie savigynos būrio, kuris sekė okupantų judėjimą ir pranešinėjo Ukrainos armijai.
Eskenderas sakė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl totoriai buvo laikomi nelojaliais – neįteisinti žemės sklypai ir statiniai. Kai 1991 metais totoriams buvo leista grįžti į pusiasalį, žmonės savavališkai užimdavo žemės plotus ir ręsdavo namus.
Ukrainos valdžia vis atidėliojo statinių įteisinimą ir neatliko šios teisinės procedūros.
Totoriai mano, kad tai buvo daroma sąmoningai, lyg būdas kontroliuoti bendruomenę – žmonės žinojo, kad gyvena nelegaliuose namuose, todėl tarsi bijojo kritikuoti Ukrainos valdžią.
„Dabar tai yra didelė teisinė spraga. Jeigu mūsų namai ir žemės sklypai būtų legalūs, tai būtų daug lengviau teisiniais argumentais įrodyti aneksiją.
Be to, jeigu rusai pradės trėmimus, tai dabar jie net teisiškai galėtų argumentuoti savo represijas“, – aiškino Eskenderas.
Nepaisant to, būtent Krymo totoriai šiuo metu yra aktyviausi rezistentai ir opozicionieriai. Kaip Eskenderas, kuris gyvena Dnepropetrovske, nuolat keliauja į Kijevą, Vakarų Europą ir primena apie pusiasalyje įkalintus žmones.
Kaip ir kiti jauni totoriai, su kuriais vakarieniavau, kurie praėjusių metų kovo mėnesį, rizikuodami savo laisve, sveikata ir gyvybe, padėjo Ukrainos armijai stebėti okupantų žingsnius.
Krymą pavertė citadele
Kai tą vakarą kalbėjome su Krymo totoriais, neišgirdau optimistinių prognozių dėl pusiasalio ateities.
Eskenderas, kuris sukasi tarp Ukrainos politikos elito, mano, kad Krymas nebus išlaisvintas net tada, kai žlugs Kremliaus režimas. Totorius sakė, kad Rusijoje į valdžią turėtų ateiti tokie politikai, kurie siektų dialogo su Vakarais ir imtųsi dvišalių derybų dėl pusiasalio sugrąžinimo Ukrainai.
Eskenderas mano, kad Krymas nebus išlaisvintas net tada, kai žlugs Kremliaus režimas. Totorius sakė, kad Rusijoje į valdžią turėtų ateiti tokie politikai, kurie siektų dialogo su Vakarais ir imtųsi dvišalių derybų dėl pusiasalio sugrąžinimo Ukrainai.
Jaunieji totoriai Elvyras ir Bekiras taip pat mano, kad Krymas galėtų vėl sugrįžti į Ukrainą tik tada, kai žlugs agresyvus režimas. Tačiau sako, kad tai nutiks tik po pusšimčio metų ar net vėliau.
„Kai baigėsi Sočio olimpiada, į Krymą pradėjo plaukti karinė technika. Tankai, kariai, kariniai laivai. Tuo metu mes galvojome, kad tai susiję su Sočiu.
Dabar suprantame, kad aneksijai buvo ruošiamasi dar prieš Maidaną“, – pasakojo Bekiras.
Karinė technika Kryme liko iki šiol. Totoriai pasakojo, kad turistų srautai per metus sumažėjo apie devynis kartus, atvažiuoja neturtingi rusai arba Donbaso separatistai, kuriems reikalingas gydymas arba reabilitacija. Simferopolio, Sevastopolio, Kerčės gatvėse retėja gyventojų, tuštėja naktiniai klubai ir muziejai, nedarbo lygis auga, kainos pučiasi.
Tačiau daugėja ginkluotų pareigūnų, šarvuotų transporterių BTR, vis dažniau eismas uždaromas dėl didelių karinių kolonų, judančių Ukrainos link.
„Krymas labai greitai tapo citadele. Jie taip greitai privežė karinės technikos, kad atrodo, jog tam buvo ruošiamasi“, – sakė Bekiras.
Krymas labai greitai tapo citadele. Jie taip greitai privežė karinės technikos, kad atrodo, jog tam buvo ruošiamasi, – sakė Bekiras.
Paklausiau totorių, ką jie mano apie spėjimus, kad Rusijos armija bandys pramušti sausumos kelią iš Krymo į Rostovo sritį per Mariupolį.
„Aš manau, kad artimiausiu metu to nebus. Sausumos kelias nėra toks reikalingas, kad jie atskleistų kortas ir prieš visą pasaulį parodytų savo karius.
Vien separatistų ir kolaborantų tam neužteks, Mariupolis yra gerai įtvirtintas miestas. Aišku, tokio scenarijaus negalima atmesti, bet manau, kad tai bus vėliau“, – sakė vienas iš Krymo totorių Eskenderas.
