„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Algirdo bataliono karių žiemos pratybos: nuo ugnies užkūrimo trinant pagaliukus iki maudynių ledinėje eketėje

Algirdo bataliono sunkiosios ginkluotės kuopos vyr. eilinė Jelena Michailova persižegnojo, giliai atsiduso ir šoko į lede iškirstą eketę. „Susigundžiau. Žiūrėjau, kaip šoka kiti kariai, ir labai užsinorėjau“, – vėliau ji sakė 15min.lt žurnalistui.
Pratybos „Baltasis Vilkas 2013“
Pratybos „Baltasis Vilkas 2013“ / Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr.

Prieš metus, kai Gaižiūnų poligone netoli Ruklos (Jonavos r.) stebėjau tokias pačias pratybas, įlūžau ežero ledu žengęs vos du ar tris žingsnius. Šį kartą, nors oro temperatūra jau kurį laiką svyruoja ties nulio laipsnių padala, ledas tvirtas ir ant jo susispietė nemažai karių.

„Šį kartą kursas labai motyvuotas“, – dar prieš pradedant užduotį tarė pratybų vadovas kapitonas Anatolijus Bogomolnikovas.

Kai prieš jį išsirikiavo pirmieji keturiolika vyrų, kapitonas paprašė pakelti rankas tuos, kurie nenori šokti į ledinį vandenį. Nepakilo nė viena ranka.

Užkurti ugnį – užduotis ne iš lengvųjų

Tris dienas, nuo antradienio iki ketvirtadienio, Gaižiūnų poligone vyko tradicinės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pratybos „Baltasis Vilkas 2013“. Pratybų tikslas – supažindinti karius su sąlygomis, kaip tinkamai pasiruošti užduočių vykdymui šaltuoju metų laiku ir išlaikyti kovingumą žiemos sąlygomis. Buvo tobulinami individualūs karių įgūdžiai, kurie reikalingi vykdant užduotis žiemą.

„Tai ne taktikos pratybos. Kariai mokomi, atrodo, paprastų dalykų. Pavyzdžiui, kaip įžiebti ugnį skeltuvu. Atrodo nesudėtinga, bet tik iki tol, kol pats nepabandai“, – sako pratybų vadovas kpt. A.Bogomolnikovas.

Kariai burtų keliu išsitraukę būdą, kuriuo turi užkurti ugnį, laužą įkurti ir vandenį ant jo užvirti turėjo per 20 minučių. Brigados „Geležinis Vilkas“ žvalgybos kuopos seržantas Mindaugas Barišauskas rodo išdėliotas priemones, kuriomis turi mokėti naudotis kariai.

„Viena tokių priemonių – skeltuvas. Turint po ranka nesunkiai užsiliepsnojančių daiktų, pavyzdžiui, beržo tošies ar marlės iš karių medicininio paketo, ugnį galima greitai užkurti. Kitas būdas – trinti pagaliuką į medinę lentelę. Ugnies uždegimą labai pagreitina čia pat pabertas parakas. Kariai juk turi šovinių, tad paraką galima naudoti ir įkaitinus metalinį troselį į sausą medį“, – ugnies užkūrimo būdus vardija seržantas.

Tačiau paklaustas, koks būdas geriausias miške bandant užkurti laužą, žvalgas juokdamasis taria: „Iš tiesų – tai degtukai ar žiebtuvėlis.“

Pratybose dalyvaujantys kariai nei degtukais, nei žiebtuvėliais naudotis negali. Tad kuriant ugnį, kai kam tenka ir gerokai paplušėti, kol iš sausų šakų krūvelės pradeda rūkti dūmas.

Ant slidžių ir su 30 kg svorio kuprine

Ugnies kūrimas – jau trečios pratybų dienos užduotis. Pirmą dieną (antradienį) kariams vyko teorinės paskaitos. Kariams buvo paaiškinti pagrindiniai išgyvenimo principai atšiauriomis sąlygomis, būsto susirentimo subtilybės, jie buvo mokomi susirasti maisto bei vandens.

Antrą pratybų dieną kariai slidėmis išvyko į mokomuosius laukus Gaižiūnų poligone. Prasidėjo praktinės lauko pratybos.

Naktį kariai praleido po atviru dangumi, o ketvirtadienį išaušo trečioji pratybų diena. Pratybų dalyviai susiskirstė į grupes po 4-6 karius, gavo žemėlapius, pagal kuriuos turėjo orientuotis, ir slidėmis iškeliavo į užduočių vietas.

„Paprastai slidės turėtų būti naudojamos, kai sniego dangos storis – 30 cm ir daugiau. Tačiau Lietuvoje retai būna tokių sąlygų, tad stengiamės išnaudoti tai, ką turime. Kariai su savimi gabenasi nepilną žygio ekipuotę – tik tai, kas būtinai reikalinga, kas padeda kariui išgyventi žiemą. Jų kuprinės sveria apie 20–30 kg“, – sako kpt. A.Bogomolnikovas.

Susirentę pastoges ir vėl jas išardę, kariai kitame pratybų taške mokėsi teikti pirmąją pagalbą, vėliau – kurti ugnį.

„Tokiose pratybose kariams visą laiką akcentuojama – turi išlikti sausas. Reikia daryti viską, kad jaustumeisi patogiai ir šiltai. Pliusinė temperatūra, kaip dabar, žiemos sąlygomis nėra gerai. Geriau jau spaustų šaltukas. Dabar pro visur smelkiasi drėgmė“, – sako pratybų vadovas.

„Nuplauna visus „griekus“

Galiausiai ant slidžių stovinčius karius sunkvežimis atitempė prie užšalusio nedidelio ežero. Po trumpo instruktažo, ką daryti įlūžus ledui, kariai vienas po kito neria į eketę.

„Kartosiu tai ir ateityje. Pirmą kartą šokau. Man patiko. Dabar mes šokome gerai pasiruošę. Įlūžus netyčia, savijauta būtų sudėtingesnė. Dabar suprantu, kodėl įlūžę žmonės puola į paniką. Įšokus į vandenį, staiga pasikeičia temperatūra, plaučius užspaudžia, iš pradžių net nežinai, ką daryti“, – jau persirengęs sausais drabužiais su 15min.lt žurnalistu įspūdžiais dalijosi vyr. eilinis Artūras Lisovskis.

„Išlipus labai jaučiasi, kad eketėje buvau. Šalčio banga trenkia. O ir pats momentas, kai neri, labai įspūdingas. Įšoki, išneri ir sunku šnekėt“, – sako taip pat pirmą kartą į eketę šokęs vyr. eilinis Tadas Gasaitis.

Tuo tarpu sunkiosios ginkluotės kuopos vyr. eilinė Jelena Michailova, kuri į eketę šokti susigundė bežiūrėdama į kitus karius, sako, kad jai tai buvo jau ne pirmas kartas.

„Visas mano gyvenimas yra ekstremalus. Labai užsinorėjau. Kažkada, prieš šešerius metus, Rusijoje jau šokau į eketę. Tai buvo per rusiškas krikštynas. Tąkart reikėjo tris kartus į vandenį šokti. Sako, kad taip žmonės visus „griekus“ nusiplauna. Tad šiandien jau kokio trečdalio jų ir atsikračiau“, – juokavo karė, jau kurį laiką svajojanti ir apie šuolį parašiutu.

Tokios pratybos Algirdo batalione organizuotos jau trečią kartą. Kpt. A.Bogomolnikovas tvirtina, kad per šiuos metus po maudynių eketėse nesusirgo nė vienas karys.

Pirmą kartą tokios pratybos organizuotos 2010 metų sausį žiemos misijai Afganistane besiruošusiems Goro provincijos atkūrimo grupės dvyliktosios pamainos (PAG–12) kariams.

2012 m. sausio pabaigoje tokios pat pratybos buvo surengtos Algirdo bataliono žvalgams.

Šį kartą kartu su Algirdo bataliono kariais pratybose dalyvavo ir kitų sausumos pajėgų kariai. Prie jų taip pat prisijungė Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) žvalgybos skyriaus kariai. Tarp jų buvo ir viena moteris.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs