Kelias vingiuoja palei Azovo jūrą. Kaimelis po kaimelio – kelionės tikslas pasiektas. Tai aštuntoji „Pravyj sektor“ karinė bazė. Gal pavyks susitikti su vadu, šios organizacijos idėjinio vado Dmitrijaus Jarošo dešiniąja ranka A.Gergertu.
A.Gergertas šiame kare vadinamas „Červen“ šaukiniu. Ukrainiečių kalba tai reiškia birželio mėnesio pavadinimą.
Prie vartų esantys kariai atidžiai nužvelgia salone sėdinčius civilius ir leidžia važiuoti toliau. Keletas kovotojų kažkur taikosi. Vėliau paaiškėja, kad čia ne šiaip treniruotė. Kariai nepasitiki niekuo, kas patenka į bazę – pasirengę bet kokiems netikėtumams.
Net informacija apie tai, kiek bazės valgykloje yra šakučių, yra slapta.
Kariai siūlo užkąsti jų virtuvėje. Kažkam pasidaro smalsu, kiek šioje bazėje yra karių?
Tai karinė paslaptis. Net informacija apie tai, kiek bazės valgykloje yra šakučių, yra slapta.
Pro šalį pražygiuoja pulkas kovotojų. Jie kalbasi angliškai, nes tarp jų yra anglakalbis instruktorius. Iš kur jis? Ir kodėl ant sienos kabo keistas plakatas, raginantis „vatnikus“ bėgti kuo toliau ir prisiminti, jog „pravosekų“ yra daug, o jis savo mamai – tik vienas?
Aiškumo įneša pasirodęs bazės vadas A.Gergertas – jei tu myli Ukrainą ir esi prieš tautų kalėjimu vadinamą Rusiją – štai tau automatas ir stok į „Pravyj sektor“ gretas. Nesvarbu, kokios spalvos tavo oda ir kokiam Dievui meldiesi.
Issa – čečėnų kovotojas, buvęs legendinio Chatabo mokinys.
Nori užsiimti ukrainiečių vaikų švietimu, kad šie nesėdėtų prie propagandinio televizoriaus – štai tau stovyklos raktai.
Nori įkurti „Pravyj sektor“ atstovybę savo šalyje – D.Jarošas tą pačią minutę oficialiai telefonu paskirs tave šio judėjimo koordinatoriumi.
Šalia A.Gergerto – barzdotas tylus vyras. Jis neprataria nė žodžio. Tai Issa – čečėnų kovotojas, buvęs legendinio Chatabo, kurį vieni laiko karvedžiu, o kiti – teroristu, mokinys. Jis labai taiklus šaulys, šios bazės šaudymo instruktorius.
Issa čia atvyko kovoti už, jo nuomone, teisingą pusę. Dabartinis Čečėnijos vadas Ramzanas Kadyrovas, anot jo, išdavikas, einantis išvien su Maskva. Issa nesitraukia nė per žingsnį. Beje, jo vardas mūsų kalba turėtų skambėti gana atpažįstamai – Jėzus. A.Gergertas pakviečia į savo kabinetą. Galima kalbėtis.
– Kaip prasidėjo „Pravyj sektor“?
– „Pravyj sektor“ įsikūrė 2013 metų lapkričio pabaigoje. Tai nutiko iškart po to, kai Kijeve valdžia smarkiai susidorojo su mitinguojančiais studentais. Susirinko nemažai radikalių žmonių, kurie pasakė, jog kovos iki galo – tegul juos čia užmuša.
Iš viso jau žuvo 57 „Pravyj sektor“ nariai. Palaidojau jau pusę savo telefono adresatų.
Į šią organizaciją įsiliejo „Ukrainos patriotai“, vėliau jie virto savanorišku „Azovo“ pulku. Taip pat prisijungė „Stepano Banderos Trizubec“ ir Ukrainos nacionalinė asamblėja-Ukrainos liaudies savigyna (UNA–UNSO).
Vienas iš trijų organizacijos įkūrėjų, mano puikus draugas Orestas – žuvo mūšiuose. Iš viso jau žuvo 57 „Pravyj sektor“ nariai. O aš asmeniškai palaidojau pusę savo telefono adresatų. Tai viena iš priežasčių, kodėl aš niekada neisiu į kompromisą su agresoriumi.
Prie mūsų prisijungė daug jaunimo, futbolo sirgalių klubai. Buvo pasakyta – kas esate „pravyje“ – stokite prie raudonai juodos vėliavos.
– Kas „Pravyj sektor“ yra šiandien?
– Tai karinė politinė organizacija, kuriai priklauso du kovojantys batalionai – aštuntasis ir penktasis. Mes esame aštuntajame, jam aš ir vadovauju. Penktajame aš pradėjau kovoti. Jam vadovauja Čiornyj.
