Ar jaunuoliai bus šaukiami į kariuomenę, jeigu pakaks savanorių?

Šauktiniai į Lietuvos kariuomenę nebus kviečiami tik tuo atveju, jeigu užteks vyrų, kurie savanoriškai atliks privalomąją pradinę karo tarnybą. Ar tai įmanoma? Kol kas tokie sąrašai nėra sudarinėjami, nes Seimas dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl laikino šauktinių kariuomenės sugrąžinimo. Tačiau iki šiol nėra jokių žinių, kad daugėtų jaunuolių, kurie norėtų karybos mokytis kitose programose.
63 kariai savanoriai pradėjo bazinius kursus
Baziniai kariniai mokymai / Srž. Giedriaus Datkevičiaus nuotr.

„Kalbame ne apie karius savanorius, ne apie Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP), bet apie kario savanorišką atėjimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jei reikiamas skaičius karo prievolininkų pareikštų norą patys atlikti tarnybą, tai privalomai šaukimo vykdyti nereikėtų“, – aiškino kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Mindaugas Neimontas.

Šiuo metu jaunuoliai gali savanoriškai registruotis į Bazinius karinius mokymus (BKM), Jaunesniųjų vadų karinius mokymus ir aktyvųjį rezervą, tai yra KASP.

Kitaip tariant, kuo daugiau jaunuolių ateis į privalomąją pradinę karo tarnybą savanoriškai, tuo mažiau jų teks šaukti privalomai, kad pasiekti užsibrėžtą skaičių – po 3-3,5 tūkst. kasmet.

Tai yra skirtingos struktūros ir skirtingos programos.

Atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai įgis ne tik BKM žinias, bet ir išmoks veikti karinio dalinio sudėtyje. Tai reiškia, kad jauni vyrai bus ne tik individualiai mokomi kautis, bet ir dirbti komandoje.

Atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai įgis ne tik BKM žinias, bet ir išmoks veikti karinio vieneto sudėtyje. Tai reiškia, kad jauni vyrai bus ne tik individualiai mokomi kautis, bet ir dirbti komandoje.

„Šauktiniams bus rengiama speciali karinio rengimo programa. Be abejo, BKM taikyta programa bus panaudota ir šioje programoje mokant karius individualių įgūdžių ir karybos pradmenų“, – sakė kapitonas M.Neimontas.

Tiek KASP priklausantys jaunuoliai, tiek baigę privalomąją pradinę karo tarnybą, taps Lietuvos kariuomenės parengtuoju rezervu.

Tačiau kariškiai spėja, kad dauguma prievolininkų pareikš norą tapti profesionalais – taip sprendžiama pagal 2008 metų duomenis.

Tai reikštų, kad dalis pašauktų vaikinų užpildytų profesionalios kariuomenės spragas, o likę – parengto rezervo.

Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas
Alfredo Pliadžio nuotr./V.J.Žukas

Lietuvos kariuomenei trūksta apie 1,5 tūkst. karių. Tikimasi, kad spragą pavyks užpildyti per penkerius metus. Kasmet bus pašaukiama po 3-3,5 tūkst. vyrų papildomai.

„Šis skaičius pasirinktas kaip minimalus. Jį nustatant buvo atsižvelgiama į šiuo metu neužimtų kareivių pareigybių skaičių. Iš esmės, padidinus privalomosios pradinės karo tarnybos karių ribinį skaičių ir su karių apgyvendinimu, išlaikymu bei aprūpinimu susijusį finansavimą, galima būtų priimti ir didesnį skaičių šauktinių“, – sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai.

Kol kas politikai apie tokio finansavimo didinimą nekalba.

Kariuomenės atstovai sako, kad nėra tendencijos, jog paskelbus apie privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padidėjęs savanorių skaičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis