Terminas „lenkų iltys“ pirmą kartą nuskambėjo iš buvusio premjero Donaldo Tusko lūpų dar 2013 metais.
Lankydamasis karinėje oro pajėgų bazėje Laske jis pareiškė, kad Vyriausybės prioritetas yra padidinti Lenkijos kariuomenės atbaidymo potencialą. Kaip pagrindinius elementus D.Tuskas nurodė raketas naikintuvams F-16, Pakrantės raketų divizijos plėtrą, bepiločius lėktuvus ir specialiąsias pajėgas.
Nauda kelia abejonių
Pokyčiai Lenkijos Vyriausybėje ir D.Tusko išvykimas į Briuselį šios strategijos, atrodo, nekeičia. Gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas pabrėžia ketinantis tęsti pradėtus darbus. Tiesa, oficialiose kalbose niekada neįvardijama, ką atbaidyti nori Lenkija, nors visi supranta – kandidatas tėra vienintelis, tai Rusija.
Oficialiose kalbose niekada neįvardijama, ką atbaidyti nori Lenkija, nors visi supranta – kandidatas tėra vienintelis ir tai yra grėsmingoji Rusija.
Vis dėlto Tvn24.pl abejoja, ar naujoji „Lenkijos ilčių“ strategija atbaidytų Rusiją ir pakeistų jos poziciją, jeigu vis dėlto ši šalis priimtų rizikingą sprendimą pradėti atvirą karą su NATO nare.
Ar Lenkija, būdama vidutinio dydžio šalis, iš viso įstengtų sukurti tokią gynybos sistemą, kuri turėtų realią, o ne propagandinę vertę?
Kaip Tvn24.pl sakė buvęs Krašto apsaugos akademijos komendantas ir atsargos generolas Boleslowas Balcerowiczius, Vakaruose ekspertai, kalbėdami apie galimą priešų atbaidymą, paprastai turi galvoje branduolinį ginklą. Ir jokių paprastesnių ginklų.
Atgrasymo politika itin taikyta Šaltojo karo pradžioje. Po II pasaulinio karo amerikiečiai turėjo branduolinio ginklo monopolį, Sovietų Sąjunga – įprastinės kariuomenės persvarą. Pentagonas žinojo, kad Stalinui užpuolus Europą tradiciniame kare jo nugalėti nebūtų šansų, todėl grasino branduoliniu ginklu, nes tai turėtų sustabdyti sovietų agresiją. Rusijai sukūrus savo branduolinį ginklą, imtasi kitų būdų.
Stiprina ginkluotę
Kaip puikus atbaidymo pavyzdys, nenaudojant branduolinio ginklo, nurodoma Šveicarija, kuri II pasaulinio karo metu virto kalnų tvirtove su daugybe bunkerių, taip priversdama nacius palikti šalį ramybėje ir tik naudotis jos bankais.
Vis dėlto net ir tuo atveju Šveicarijai teko padaryti daugybę nuolaidų Vokietijai, tad istorija įrodo, kad atbaidyti agresorius nėra pigu ir lengva.
Lenkija planuoja stiprinti ginkluotę. Visų pirma, tolimojo nuotolio raketomis AGM-158 JASSM, skirtomis naikintuvams F-16. Jau nuspręsta įsigyti 40 vienetų, šios raketos gali pasiekti taikinius už 370 km ir dar toliau, jų praktiškai neaptinka radarai.
Pakrantės raketų diviziją planuojama sustiprinti 48 norvegiškomis raketomis NSM, kurių pagrindinis tikslas – naikinti laivus, bet jos pritaikytos ir atakuoti taikinius sausumoje.
Dar viena būsimoji „iltis“ – bepiločiai orlaiviai. Tvn24.pl teigimu, šis sumanymas yra dar miglotas, nes Lenkijos kariuomenė šiuo metu turi ribotas galimybes ir tik mažus stebėjimo nepilotuojamus orlaivius. Didesnių pirkimas įstrigo kilus skandalui, dabar rengiamas naujas konkursas.
Specialiosios pajėgos efektyvios, bet negausios
Lenkijos specialiųjų pajėgų kariai jau užsitarnavo gerą vardą, dalyvaudami NATO operacijose. Tačiau pajėgose iš viso tarnauja apie 2,6 tūkst. karių, iš jų tik dalis dalyvauja karinėse misijose.
Paskutinis strategijos punktas – specialiosios pajėgos.
Nuo 2007 metų jos yra viena iš keturių karinių pajėgų dalių, savo rangu lygi Sausumos, Karinėms oro ir Karinėms jūrų pajėgoms.
Šioms pajėgoms priklauso tokie daliniai kaip „Grom“, „Formoza“.
Lenkijos specialiųjų pajėgų kariai jau užsitarnavo gerą vardą, dalyvaudami NATO operacijose. Tačiau šiose pajėgose iš viso tarnauja tik apie 2,6 tūkst. karių, iš jų tik dalis dalyvauja karinėse misijose.
Išties veiksminga lenkiškąja „iltimi“ gali tapti tolimojo nuotolio raketos, skirtos povandeniniams laivams. Tris tokius Lenkijos Gynybos ministerija nori įsigyti vykdydama programą „Orka“, brangiausią Lenkijos kariuomenės modernizavimo planą, kol kas vertinamą 7,5 mlrd. zlotų.
Pirmasis povandeninis laivas turėtų pasiekti Karines jūrų pajėgas 2019 metais.
Vis dėlto visi šitie ginklai yra skirti konkretiems kariniams objektams naikinti – oro uostams, sandėliams, ginkluotės saugojimo vietoms ir pan. Iki šiol jie nebuvo vertinami kaip skirti priešų atbaidymui.
Garantas – NATO
Lenkijos specialiųjų pajėgų karių yra nedaug, jie galėtų vykdyti diversijas ar operacijas priešo užnugaryje, tačiau tikrai Rusijos neparalyžiuos.
Arčiausiai atbaidymui skirtų ginklų yra raketos iš povandeninių laivų, kurios galėtų pasiekti Maskvą ir kitus europinėje Rusijos dalyje esančius svarbius miestus bei objektus. Tačiau, kaip svarsto Tvn24.pl, vienas povandeninis laivas gali plukdyti vos 10 tokių raketų, o Lenkija planuoja turėti tris laivus, todėl net jeigu visos raketos pataikys į savo taikinius, ar tai tikrai išgąsdins Rusiją?
Kaip liudija įvykiai Ukrainoje, Kremlius pasitelkė specialiųjų tarnybų darbuotojus ir demonstruoja savo geriausius pasiekimus, o tai yra diversijos ir šantažas, paremti diplomatiniu ir ekonominiu spaudimu.
Tad peršasi išvada, rašo Tvn24.pl, kad pagrindine Lenkijos saugumo garantija išlieka narystė NATO. Įgyvendinusi „ilčių“ strategiją Lenkija, be abejo, sustiprins savo kariuomenę ir šalies pozicijas NATO, bet šių priemonių vadinimas atbaidančiomis yra kiek per stiprus. Pačios savaime jos tikrai neišgąsdins Maskvos.
