Ar Lietuva ir toliau dums akis dėl išlaidų krašto gynybai finansavimo?

Kibirkštis dėl 2015 metų Lietuvos gynybos biudžeto dydžio kilo praėjusių metų pabaigoje. 

Prezidentūros išplatintame pranešime buvo teigiama, kad valstybės gynybos biudžeto dydis sieks 1,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai reikštų, kad Lietuva saugumui planuoja išleisti apie 486 mln. eurų.

Nors tokiam skaičiavimui pritarė ir Krašto apsaugos ministerija (KAM), tačiau buvo suabejota šio skaičiaus tikslumu. Mat valstybės biudžte numatytas krašto apsaugos sistemos biudžetas šiemet sieks tik 1,11 proc. nuo BVP, o tai yra 72 mln. eurų mažesnė suma.

„Tikrai taip, krašto apsaugos sistemos biudžetas yra 1,11 proc. nuo BVP. Tačiau sąvoka gynybos biudžetas yra platesnė, apimanti ir vidaus reikalų sistemos padalinius, kurie buvo įtraukti į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas“, – 15min.lt sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. 

Tam pritarė ir prezidentės nacionalinio saugumo grupės vadovas Valdemaras Sarapinas: „NATO patvirtinta gynybos išlaidų metodika leidžia įtraukti ne tik kariuomenės, bet ir kitų pajėgų išlaidas. Visų pirma, tai – vidaus reikalų sistemos kariai ir pareigūnai, kurie yra apmokyti karinės taktikos, tinkamai aprūpinti, dalyvauja operacijose ir geba veikti kartu su kariuomene.“

V.Sarapinas priminė, kad prezidentės pasiūlytame ir Seimo priimtame Karo padėties įstatyme numatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai taip pat yra Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis. 

„Tuo remdamiesi, šitų dalinių esamas išlaidas mes priskyrėme prie išlaidų gynybai“, – aiškino prezidentės patarėjas.

Kartoja senas interpretacijas

Gynybą nagrinėjantis žurnalistas Aleksandras Matonis sako, kad diskusija apie tai, ar visas išlaidas nacionaliniam saugumui galima priskirti gynybos biudžetui, nėra nauja.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aleksandras Matonis

„Lietuva buvo labai patyrusi tokios negražios praktikos srityje, nes praėjusiame dešimtmetyje ne vienerius metus bandė dumti akis tuomet dar būsimiesiems NATO sąjungininkams, rodydama tariamai dideles išlaidas gynybai, o iš tiesų tų išlaidų dalį skirdama tiesiogiai su gynyba nesusijusioms sritims“, – sakė A.Matonis.

Jis priminė, kad 2004 metais NATO vadovai per viršūnių susitikimą Stambule atkreipė dėmesį, kad tokia praktika yra nederama.

„Egzistuoja aiškūs kriterijai, kurios išlaidos gali būti deklaruojamos kaip išlaidos gynybai. Lietuvos valstybės ir institucijų vadovams nederėtų veltis į jau prieš dešimtmetį sukritikuotas praktikas, o deklaruoti mūsų išlaidas gynybai tiesiai šviesiai“, – sakė A.Matonis.

Žurnalistas pabrėžė, kad nėra didelio skirtumo tarp 1,11 ir 1,3 proc. nuo BVP, nes Lietuvos išlaidos gynybai ar taip, ar kitaip, vis tiek yra vienos mažiausių tarp NATO šalių.

A.Matonis pabrėžė, kad nėra didelio skirtumo tarp 1,11 ir 1,3 proc. nuo BVP, nes Lietuvos išlaidos gynybai vis tiek yra vienos mažiausių tarp NATO šalių.

„Būtų nesmagu, jei NATO sąjungininkų akyse kas nors iš mūsų politikų jaustųsi pernelyg nusipelnę dėl išgarsinto gynybos išlaidų padidinimo 400 milijonų litų (apie 115 mln. eurų, - aut. past.). Tai ne nuopelnas ar pasiekimas, tai tik gėdingų praeities klaidų ir netoliaregiškumo taisymas“, – sakė A.Matonis. 

KAM lėšų VRM padaliniams nenaudos

Ekspertai pabrėžė, kad svarbiausias klausimas – ar skirtingas gynybos biudžeto interpretavimas rodo, kad politikai planuoja dalį KAM skirtų lėšų atiduoti kitoms struktūroms. Juk, pavyzdžiui, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra kuriamas būtent po KAM skėčiu, nors tai yra ne tik Lietuvos kariuomenės kuruojama sritis.

„Aš visiškai nesiginčiju, kad kibernetinis saugumas yra glaudžiai susijęs su krašto apsauga. Tačiau tai nėra vien kariuomenės reikalas. Patirties ir reikiamų kompetencijų kibernetinio saugumo srityje turi ir VRM, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, kuri, matyt, geriau išmano techninius dalykus“, – sakė karybos ekspertas Deividas Šlekys.

Vilniaus universiteto dėstytojas spėja, kad toks sprendimas yra susiję su Lietuvos gynybos problemomis, kurias išryškino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir pasikeitusi geopolitinė situacija. 

„Staiga tapo visiškai aišku, kad kibernetinės grėsmės yra realios, o mes ilgai nieko nedarėme toje srityje. Todėl skubiai buvo priimti reikiami politiniai sprendimai, sutvarkyta įstatyminė bazė ir teisinis reguliavimas. Bet realūs veiksmai reikalauja finansinių išteklių. Iš kur jų paimti? Šiemet atsirado politinė valia didinti gynybos biudžetą. Todėl, aš manau, kad politikai pabandė iš šito padidinto KAM biudžeto užkamšyti ir kitas skyles, kurios yra susijusios su nacionaliniu saugumu“, – svarstė D.Šlekys.

Politikai tikina, kad KAM lėšos nebus panaudotos kitų struktūrų išlaidoms.

VU nuotr./Karo studijų ekspertas Deividas Šlekys

„Esant dabartinei geopolitinei situacijai mes jokiu būdu neturėtume kalbėti apie kai kurių VRM dalinių aprūpinimą, ginkluotės atnaujinimą iš KAM skirtų asignavimų. Nesinorėtų, kad būtų supriešinamos tos dvi svarbios sistemos. Tiesiog, techniškai į gynybos išlaidas buvo įskaičiuotos tos VRM padalinių esamos išlaidos, kurios atitinka NATO reglamentavimą“, – aiškino prezidentės patarėjas V.Sarapinas.

Mes jokiu būdu neturėtume kalbėti apie kai kurių VRM dalinių aprūpinimą, ginkluotės atnaujinimą iš KAM skirtų asignavimų, – sakė V.Sarapinas.

Ministras J.Olekas taip pat teigė, kad iš KAM biudžeto nebus atnaujinama VRM padalinių, priklausančių Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms, įranga ir ginkluotė.

Padidino išlaidas ginkluotei ir investicijoms

2015 metų KAM biudžetas sudaro apie 422 mln. eurų. Krašto apsaugos ministras J.Olekas sako, kad pirmą kartą po 2008 metų gynybos išlaidų proporcijos atitinka NATO standartus.

„Išlaidos ginkluotei, karinei įrangai ir investicijoms sudaro apie trečdalį mūsų biudžeto. Tai yra didelė suma, palyginti su tuo, ką turėjome ankstesniais metais. Be to, 2015 metais personalo išlaidos atitiks NATO standartus ir neviršys 50 proc. biudžeto“, – sakė ministras. 

Šiemet personalo išlaikymui bus išleista apie 209 mln. eurų, o tai yra 49,5 proc. Ankstesniais metais KAM biudžetas buvo toks mažas, kad darbuotojų išlaikymui būdavo apie 70 proc. lėšų. 

Ekspertai sako, kad labai svarbu, jog ginkluotei ir investicijai bus skiriama apie 30 proc. KAM biudžeto.

„Tikrai negalime sakyti, kad padėtis nesikeičia ar blogėja. Pagaliau gavome „Grom“, laukiame „Stinger“, planuojamas šarvuočių pirkimas, atnaujiname poligonus ir kitą infrastruktūrą, o tai yra labai svarbu sąjungininkų karius priimančiai valstybei. Kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras ne kartą viešai pabrėžė, kad dabar prioritetas yra pėstininkų ginkluotės ir įrangos atnaujinimas, o 2016 metais prasidės įmokų už šarvuočius mokėjimas. Jeigu viskas bus vykdoma, kaip yra suplanuota, tai aš vertinu teigiamai“, – sakė karybos ekspertas D.Šlekys.

Pritaria VRM finansavimo didinimui

D.Šlekys pabrėžė, kad investicijos į Lietuvos kariuomenę nėra paskutinis žingsnis, kurį privalo žengti valdžia. Labai svarbu, kad būtų padidintas ne tik KAM, bet ir VRM finansavimas. 

Tai galėtų būti mūsų visų naujametis pažadas – daugiau dėmesio skirti VRM, ypač tiems padaliniams, kurie yra įtraukti į ginkluotąsias pajėgas, – sakė D.Šlekys. 

„Tai galėtų būti mūsų visų naujametis pažadas – daugiau dėmesio skirti VRM, ypač tiems padaliniams, kurie gali būti įtraukti į ginkluotąsias pajėgas“, – sakė karybos ekspertas. 

Tam pritarė ir prezidentės patarėjas V.Sarapinas: „Mes manome, kad ne tik  KAM asignavimai 2015 metais turi didėti. Prezidentė yra tvirtai pasiryžusi dėti visas pastangas, kad tas užsibrėžtas 2 proc. nuo BVP finansavimas būtų pasiektas. Jeigu geopolitinė situacija nesikeis, tai ir 2,5 proc. ar net 3 proc. nuo BVP. Pagal finansines valstybės galimybės turėtų būti didinamas ir VRM tarnybų, kurios yra susijusios su šalies gynyba, finansavimas.“

2015 metų KAM biudžeto paskirstymo proporcijos: 

* Personalo išlaikymo išlaidos – 209 mln. eurų (49,5 proc.)

* Ginklai ir karinė įranga – 44,14 mln. eurų (10,5 proc.)

* Investicijos ir kitas turtas – 88,34 mln. eurų  (20,9 proc.)

* Eksploatacinės išlaidos – 73,1 mln. eurų (17,3 proc.)

* Dalyvavimas tarptautinėse operacijose – 8,57 mln. eurų (2 proc.)