„Norėdamas surasti antrąją Lietuvos kariuomenę, turi šunkeliais vykti į Vilniaus priemiestį. Čia, visai netoli nuo vieno pagrindinių Lietuvos sostinės transporto mazgų, stūkso apleisti, apgriuvę pastatai – sovietų karių prieš ketvirtį amžiaus palikto poligono likučiai“, – rašo britų žurnalistas.
Jis pastebi, kad iki šiol Lietuvoje tokių pastatų apstu, tačiau dabar juose mokoma ne ginti Maskvos interesus Lietuvos teritorijoje, o atvirkščiai – gintis nuo Rusijos.
Būtų lengva juos pavadinti savaitgalių kariais, tačiau vien pažvelgus į jų modernią ginkluotę ir į pratybas rengiančius instruktorius iš Lietuvos kariuomenės, greit suvoki, kad jie labai rimtai nusiteikę pasipriešinti galimam konfliktui su Vladimiru Putinu, – rašo žurnalistas.
Todėl ir Vilniaus priemiestyje įsikūrusiuose pastatuose dabar šaudo tik savanoriškos Šaulių sąjungos nariai: verslininkai, ūkininkai, kompiuteristai, statybininkai ir net vietos politikai. Iš viso – apie 8 tūkst. žmonių.
„Būtų lengva juos pavadinti savaitgalių kariais, tačiau vien pažvelgus į jų modernią ginkluotę ir į pratybas rengiančius instruktorius iš Lietuvos kariuomenės, greit suvoki, kad jie labai rimtai nusiteikę pasipriešinti galimam konfliktui su Vladimiru Putinu“, – rašo žurnalistas.
Lietuvoje susitikęs su Šaulių sąjungos vadu Liudu Gumbinu R.Omaaras išgirdo, kad Šaulių sąjunga šiuo metu ypač greit auganti organizacija.
„Nuo krizės Ukrainoje pradžios Šaulių sąjunga pasipildė tūkstančiu naujų narių. Dabar visoje Lietuvoje jai priklauso apie 8 tūkst. narių. Sakyčiau tarp jaunimo tapo madinga priklausyti Šauliams, todėl tikimės, kad narių bus dar daugiau“, – teigė L.Gumbinas.
1919 m. susikūrusi ir 1989 m. atsikūrusi Šaulių sąjunga, anot britų žurnalisto, yra viena iš pagrindinių pilietinių organizacijų vienijanti Lietuvą ginti pasirengusius ir karą nujaučiančius žmones.
Kad tokios nuojautos Lietuvoje labai stiprios, britų žurnalistą įtikino ir praėjusią savaitę Lietuvoje parlamento sprendimu sugrąžinta šauktinių tarnyba, ir neseniai Krašto apsaugos ministerijos išleista knygelė apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
„Nors joje tiesiai nepasakoma, kad tai pasirengimo karui su Rusija knyga, bet to nė nereikia. Akivaizdu, kad šioje knygoje pateikiama informacija apie tai, kaip išvengti Ukrainos likimo“, – konstatuoja žurnalistas.
R.Omaaras viešėdamas Lietuvoje susitiko ir su anksčiau Karaliaučiuje, kaip apibūdina britų žurnalistas, Rusijos dalyje, kurioje ji telkia ginkluotę ir vykdo pratybas, gyvenusiu lietuviu Sigitu Samborskiu.
„Dabar ten gyventi pavojinga. Jie pradėjo suiminėti žmones. Jei kerti sieną, gali būti sulaikytas 48 val. ir provokuojamas”, – aiškino, kodėl persikėlė gyventi į Lietuvą, S.Samborskis.
Bandė papirkti žiniasklaidą
Britų žurnalistas Tauragėje išgirdo ir apie dar vieną augančios įtampos tarp Lietuvos ir Rusijos sritį – informacinį karą.
„Tauragės kurjerio“ redaktoriaus pavaduotoja Ramunė Ramanauskienė jam atvirai papasakojo, kaip visai neseniai jai ir jos leidinio reporteriams buvo pasiūlyti kyšiai už tai, kad leidinyje pasirodytų Rusijai draugiški straipsniai.
„Mūsų buvo prašoma rašyti apie Lietuvos draugystę su Rusija ir apie tai, kad palaikant draugiškus santykius Lietuvos ekonomika ir gyvenimo lygis gerėtų. Tačiau, jei pyksimės, kaip buvo prašoma rašyti, Lietuva neva bus priversta tik laukti dovanų iš Briuselio ir jos ateitis bus liūdna“, – pasakojo R.Ramanauskienė.
Vietoj tokių užsakomųjų tekstų, „Tauragės kurjeris“ pasiryžo parašyti tiriamąjį straipsnį apie Rusijos kėslus susimokėti už palankią informaciją Lietuvoje.
Nerimauja ir politikai
Savo straipsnyje R.Omaaras nurodo, kad Lietuvos politikai į situaciją taip pat žvelgia su nerimu. Jis priminė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymą apie Rusijos prieš kaimynus naudojamus teroristinius metodus.
Kad Lietuvos žmonės baiminasi, interviu britų žurnalistui pripažino ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Nebūčiau sąžiningas, jei pasakyčiau, kad Lietuvos visuomenė yra visai rami. Žinoma, ji nervinasi ir nerimauja, nes nėra tikra dėl tolimesnių Rusijos veiksmų, – sakė L.Linkevičius.
„Nebūčiau sąžiningas, jei pasakyčiau, kad Lietuvos visuomenė yra visai rami. Žinoma, ji nervinasi ir nerimauja, nes nėra tikra dėl tolimesnių Rusijos veiksmų. Ir tai paaiškina, kodėl Lietuvos pozicija tokia griežta Rusijos atžvilgiu. Kai kažkas pasiduoda iliuzijai, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, mūsų neliečia, negalime likti ramūs“, – kalbėjo jis.
Tik Lietuvos parlamente rusų tautinei bendrijai atstovaujanti Larisa Dmitrijeva, pasak britų žurnalisto rami. „Bendruomenė, kurioje aš gyvenu, nemano, kad grėsmė tikra. Tačiau, jei kasdien apie tai girdi, savaime pradedi galvoti: „o jeigu?“. Tai nepalanki situacija, kuri gąsdina žmones“, – kalbėjo L.Dmitrijeva. Jos teigimu, taip įsibauginusi visuomenė pati save gali nustumti į konfliktą su Rusija.