Norintiems tapti savanoriais tenka stoti į eilę
29 metų vilnietis komunikacijų ekspertas Povilas, kreipęsis į Vilniaus savanorių pajėgas, buvo įspėtas, kad tarnybos gali tekti palaukti kelis mėnesius, o gal net pusmetį.
„Labiausiai norėjau į Civilinio karinio bendradarbiavimo kuopą. Susitikau su jos vadu, jis labai maloniai priėmė, viską paaiškino, bet kartu pasakė, kad stosiu į eilę. Paklausus, kada ta eilė galėtų prieiti, atsakė, kad niekas neaišku. Galbūt, jei etatų padidintų, tai nuo liepos pakviestų, o gal ir pusmetį reiks laukti. Tada klausiau, kaip dėl pėstininkų kuopų, bet ir jos, man paaiškino, Vilniuje ir Kaune užpildytos“, – pasakojo Povilas.
Paskui tą patį klausimą vyras viename susitikime su visuomene uždavęs kariuomenės vadui Jonui Vytautui Žukui. „Iš jo atsakymo irgi supratau, kad kariuomenė dar negalvoja apie KASP plėtrą“, – sakė Povilas.
Deja, atrodo, teks nusivilti, nes, jei ir padidins etatų, jų bus daugiausia pusšimtis, o eilėje jau dabar, kaip sakė, yra daugiau žmonių, – sakė Povilas.
Šiam vyrui tarp eilučių buvo pasiūlyta geriau jungtis prie Šaulių sąjungos, tačiau jis tvirtina, kad tokia tarnyba jam atrodo per lengva.
„Aš noriu daugiau, nors devyniems mėnesiams irgi negaliu išeiti dėl darbo, šeimos ir vaikų. Todėl savanorystė savaitgaliais man būtų priimtiniausias variantas. Deja, atrodo, teks nusivilti, nes, jei ir padidins etatų, jų bus daugiausia pusšimtis, o eilėje jau dabar, kaip sakė, yra daugiau žmonių“, – apgailestavo Povilas.
Visų priimti negali
KASP Vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Darius Masiulis pripažino, kad į Nekinetinių operacijų – Civilių ir karių bendradarbiavimo kuopą sostinėje visi norintys tikrai nepatenka.
Visų priimti tikrai negalime, nes yra keliami reikalavimai. Kaip alternatyvą jiems siūlome eiti tarnauti į pėstininkų kuopas, – sakė D.Masiulis.
„Į šią kuopą kandidatų kiekis šiandien yra gana didelis. Ir papildomai jiems yra keliami reikalavimai turėti tam tikrą išsilavinimą ir patirtį, kad galėtų užimti tam tikras pareigas. Todėl svarbu, koks konkretaus žmogaus išsilavinimas ir žinių bagažas. Galbūt tokios praktikos žmogui šiuo metu pas mus nėra galimybių“, – aiškino D.Masiulis.
Pasak pašnekovo, šiuo metu į Civilių ir karių bendradarbiavimo kuopą Vilniuje įstoti nori daug informacinių technologijų specialistų ir visų jų priimti tapo nebeįmanoma.
„Visų priimti tikrai negalime, nes yra keliami reikalavimai, yra tikrinamas patikimumas, visi tikrinami mediciniškai. Kaip alternatyvą jiems siūlome eiti tarnauti į pėstininkų kuopas“, – tvirtino jis.
Išvis Lietuvoje KASP šiuo metu tarnauja virš keturių tūkstančių karių savanorių, kurie yra rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, tarptautinėms operacijoms, taip pat teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.
KASP kariai neturi devynis mėnesius užsidaryti daliniuose, o gali tarnybą derinti su darbu ar mokslais.
Skirtingai nei privalomosios karo tarnybos savanoriai, KASP kariai neturi devynis mėnesius užsidaryti daliniuose, o gali tarnybą derinti su darbu ar mokslais.
Per vienerius metus karys savanoris vidutiniškai pratybose praleidžia nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų. Už tarnybą yra mokama.
Paprastai tarnyba trunka ketverius metus, tačiau galima ją atlikti ir ilgiau. Kariui savanoriui, pavyzdingai ištarnavusiam ne mažiau kaip 10 metų arba ypač pasižymėjusiam vykdant tarnybos užduotis, gali būti suteiktas Garbės savanorio kario vardas.
KASP savanoriai nebebus šaukiami į kariuomenę
Prieš karo Ukrainoje pradžią, 2013 m. į KASP tarnauti atėjo 650 naujų karių, tuo tarpu pernai jų priimta kur kas daugiau – 858 nauji kariai.
„Šiemet planuojame, kad jų bus dar daugiau, tačiau pasakyti tiksliai sunku, nes daug kas turi tam įtakos – ir emigracija, ir sezoniniai darbai, ir priimtų studentų kiekiai“, – teigė D.Masiulis.
Tai yra vienas iš tarnybos būdų Lietuvoje kariuomenėje, todėl KASP kariai nebus šaukiami į privalomąją karo tarnybą, – pažymėjo D.Masiulis.
Jis pažymėjo, kad norinčių atlikti tarnybą KASP jaunuolių šiemet gali būti daugiau dar ir dėl to, kad baiminantis dėl mokslų ar darbo negalėsiantis atlikti privalomosios karo tarnybos jaunimas gali rinktis nenuolatinę karinę tarnybą.
„Tai yra vienas iš tarnybos būdų Lietuvoje kariuomenėje, todėl KASP kariai nebus šaukiami į privalomąją karo tarnybą“, – pripažino jis.
Kariais savanoriais gali būti tiek vyrai, tiek moterys nuo 18 iki 55 metų. Į tarnybą nepriimami teisti už tyčinius nusikaltimus ir neveiksnūs asmenys, taip pat tie, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos.
Kariais savanoriais taip pat negali būti nepatikimais pripažinti asmenys ir tie, kuriems tarnauti neleidžia sveikata.
Labiausiai trūksta vairuotojų
Kariams savanoriams pėstininkų kuopose privaloma būti įgijus bent vidurinį išsilavinimą. Nors kitų specialių praktinių reikalavimų būsimiems kariams KASP nekelia, pripažįstama, kad šiuo metu ypač laukiami vairuotojai ir radijo sistemų specialistai.
„Mums reikalingi vairuotojai, kurie turi C arba CE kategorijas, kad galėtų vairuoti mūsų transporto priemones, taip pat radijo sistemų specialistai“, – sakė D.Masiulis.
Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro Savanorių pajėgų štabas, šešios rinktinės, apimančias visą Lietuvos teritoriją. KASP sudaro 6 rinktinės, kuriose yra virš keturiasdešimt kuopų išdėstytų visoje Lietuvos valstybės teritorijoje.
Civilių ir karių bendradarbiavimo kuopa veikia tik Vilniuje, kitur Lietuvoje įsteigtos pėstininkų kuopos.
