Gen. ltn. A.Pocius sako, kad jis generolą S.M.Karimi vadavietėje Kabule aplankė pirmą kartą. Per ankstesnius vizitus būdavo susitinkama su tarptautinės koalicijos pajėgų vadovybe ar regioninių vadaviečių vadais. Tačiau pastaruoju metu Afganistano nacionalinėms pajėgoms vis daugiau perimant atsakomybės už savo šalies saugumą, iškilo būtinybė susitikti ir su šios šalies kariuomenės vadu.
Lietuvos ir Afganistano kariuomenių vadų susitikimą Kabule stebėjo ir 15min.lt.
„Jūs galite didžiuotis savo vyrais“
Afganistano nacionalinės kariuomenės vadas generolas Sheras Mohammadas Karimi yra buvęs modžahedas, kariavęs prieš Sovietų sąjungos invaziją į Afganistaną. Vėliau jis baigė net kelis aukštuosius mokslus Vakaruose.
Puikiai angliškai šnekantis generolas yra lankęsis ir Lietuvoje, didžiausią įspūdį jam čia paliko Gintaro muziejus.
Gen. ltn. A.Pocius teigia, kad apsilankymas pas Afganistano kariuomenės vadą buvo labiau mandagumo vizitas ir dėmesio parodymas. Afganistano kariuomenės vadovybei buvo užsiminta, kad tarptautinės pajėgos po truputį traukiasi ir vietos gyventojai turi vis daugiau atsakomybės už savo šalį prisiimti patys.
Buvo prisiminta Lietuvos patirtis Goro provincijoje. Po 8 metų vadovavimo Provincijos atkūrimo grupei, Lietuvai jau visiškai pasitraukė iš šios Afganistano dalies ir visą atsakomybę už šią teritoriją perdavė vietos saugumo pajėgoms.
„Jūs galite didžiuotis savo vyrais. Žmonės Čagčarane (Goro provincijos sostinė – red. past.) jus prisimena ir jumis džiaugiasi. Jūs ėjote geru keliu, su visais buvote draugiški. Jūsų kareiviai ten nuveikė didžiulį darbą. Galite didžiuotis savo vyrais“, – prisiminęs Lietuvos veiklą Gore sakė gen. S.M.Karimi.
Oro pajėgų mokymo grupė Afganistane bus dar metus
Afganistano kariuomenės vadas teigia, kad šalies karinės pajėgos 12 metų buvo mokomos ir dabar jau gali vykdyti operacijas savarankiškai. Šiuo metu Afganistano ginkluotosioms pajėgoms didžiausias iššūkis – oro pajėgų ruošimas.
„Pagrindinė mūsų pokalbio tema buvo apie tai, kaip Afganistano pajėgos tęs atsakomybės už savo šalį perėmimą. Mes jau porą metų mokome juos skraidyti sraigtasparniais Mi-17. Per susitikimą afganistaniečiai buvo informuoti, kad mes dar metus dirbsime šį darbą ir jau 2014 m. pabaigoje užduotį baigsime. Jie jau dabar turi galvoti apie tai, kaip jie savarankiškai skraidys ir remontuos orlaivius“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas.
Lietuvos karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis teigia, kad kalvotoje šalyje be aviacinių pajėgumų yra labai sunku reaguoti į iškylančias situacijas. Norint efektyviai reaguoti, čia reikia sraigtasparnių, atakos orlaivių, transporto lėktuvų. Kol kas neaišku, kaip per likusį laiką afganistaniečiai sugebės įsisavinti lietuvių pamokas.
„Tai nebus lengva. Mes, lietuviai, ten būsime iki 2014 metų pabaigos. Šis terminas susijęs ir su tuo, kad mes perkame naujų sraigtasparnių. Kaip žinote, mes pasirašėme sutartį dėl jų pirkimo. Mes ir toliau Lietuvoje vykdysime paieškos gelbėjimo darbus. Kaip tik 2015 metais turėsime dalį žmonių siųsti mokytis skraidyti su nauja technika ir ją remontuoti. Todėl žiūrint į mūsų „atsarginių suolelį“, suprantame, kad po 2014 metų misijos Afganistane tiesiog fiziškai nebegalėsime tęsti“, – sako gen. mjr. E.Mažeikis.
15min.lt jau skelbė, kad Afganistano sraigtasparnių pilotus ir mechanikus ruošiantys lietuviai atkreipia dėmesį į tai, jog mokyti orlaivius aptarnaujantį techninį personalą yra nepaprastai sudėtinga dėl didelės žmonių kaitos.
„Pradedi žmogų mokyti, o jis kur nors dingsta. Vietoje jo atsiranda kitas. Labai sunku nuosekliai išmokyti žmones gerai prižiūrėti sraigtasparnius, kai jie taip keičiasi“, – Kandaharo oro uoste 15min.lt prieš kelias dienas pasakojo kariai.
Jie taip pat teigia, kad kartais net sunku susigaudyti, kiek jų mokiniai įsidėmėjo ir kaip suprato pamokas.
Trijų muškietininkų principas
Lietuvos kariuomenės vadas tvirtina, kad kartais Lietuvos žmonės nesupranta, ką mūsų kariai veikia Afganistane, ko jie ten nuvyko.
„Daug Lietuvos žmonių buvo įsitikinę, kad tapsime NATO nariais ir mums nieko daugiau nereikės, kad mus kažkas apgins. Net buvo galvojama, kad nereikės ir kariuomenės. Bet NATO principas yra ne toks. NATO savo atskiros kariuomenės neturi. Į organizaciją įeinančios valstybės ir jų kariuomenės viską sudeda į vieną krepšelį. Tai yra trijų muškietininkų principas – vienas už visus, visi už vieną. Didelė valstybė ar maža valstybė – kiekviena duoda tiek, kiek išgali. Duoda kažkokių resursų, karių. Jeigu pas mus dabar jau saugu, jeigu mes galime padėti kitiems, tai kodėl to nepadaryti?“, – klausia gen. ltn. A.Pocius.
Jis teigia, kad lietuviai visą laiką norėjo ir dabar nori, kad pas mus kažkas atvyktų ir padėtų. Mūsų šalis saugi, nes jos oro erdvę saugo NATO pilotai. Į Lietuvą atvyksta skirtingų šalių oro policininkai. Jiems tai yra kovinė užduotis, nes ją vykdo ne savo namuose.
„Todėl ir mes vykdome tarnybą NATO štabuose, vykstame į NATO operacijas. Ir tai darome būtent pagal tą patį kolektyvinės gynybos principą – vienas už visus, visi už vieną“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas.
Šiuo metu Afganistane dar liko per šimtą tarnaujančių mūsų šalies karių. Lietuvai pasiraukus iš Goro provincijos, lietuviai dislokuoti Oro pajėgų mokymo grupėje Kandaharo provincijoje, Specialiųjų operacijų eskadrone Afganistano pietuose, Lietuvos specialiosios misijos apsaugos grupėje Kabule. Logistinį aprūpinimą Lietuvos kariams Afganistane užtikrina Nacionalinis paramos elementas. Lietuvos karininkai taip pat vykdo užduotis Tarptautinių saugumo paramos pajėgų vadavietėse.
