„Reikia kalbėti ne apie Ukrainą. V.Putinas nori atkurti Rusiją kaip didžiąją galybę, – sakė jis „The Telegraph“. – Yra didelė tikimybė, kad jis atakuos į Baltijos šalis tam, kad išmėgintų 5-ąjį NATO straipsnį.“
„V.Putinas žino, kad jeigu jis peržengs raudoną liniją ir puls NATO valstybę, jis bus nugalėtas. Tai visiems aišku. Tačiau jis yra hibridinio karo specialistas“, – įspėjo buvęs NATO generalinis sekretorius.
Jo teigimu, Kremlius gali suorganizuoti konfliktą Estijoje ar Latvijoje, kuriose gyvena daug rusų, o tuomet intervenciją užmaskuoti „žaliųjų žmogeliukų“ pasirodymu. Tai gali sugundyti silpnesnes NATO valstybes numoti ranka į tokį incidentą – arba siekiant išlaikyti prekybinius ryšius su Rusija, arba iš prorusiškų simpatijų, kurios klesti Vengrijoje ir Graikijoje.
5-asis NATO straipsnis skelbia, kad NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai yra – ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Niekas nežino, kas būtų, jeigu viena iš Baltijos narių kreiptųsi pagalbos pagal šį straipsnį, tačiau prašymą atmestų NATO Taryba. Nesugebėjimas atsakyti agresoriui sugniuždytų Aljanso patikimumą.
A.F.Rasmusseno teigimu, V.Putinas Donbase siekia sukurti įšaldytą konfliktą, o ne iš tikrųjų aneksuoti teritoriją. „Jis nori išlaikyti verdantį vandenį“, – sakė jis.
Buvęs NATO vadovas apgailestavo, kad krizės metu europiečiai sumažino lėšas kariuomenei – jie dabar beveik negali apsiginti be JAV pagalbos. „Situacija yra kritiška. NATO valstybės per pastaruosius penkerius metus realiai lėšas gynybai sumažino 20 proc., kai kurios – net 40 proc. Tuo tarpu Rusija jas padidino 80 proc. Jos agresija Ukrainoje yra žadintuvo signalas visiems“, – sakė A.F.Rasmussenas.
„Per Libijos krizę pamatėme, kad Europa yra visiškai priklausoma nuo amerikiečių, kai kalbama apie degalų papildymą ore, dronus, komunikacijos žvalgybą. Mes neturimo oro transporto. Tai labai blogai“, – Europą atsibusti ragino jis.
J.Olekas: „Atmesti Rusijos intervencijos grėsmės visiškai – neįmanoma“
Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas BNS sakė, kad Rusijos intervencijos grėsmės visiškai atmesti neįmanoma, bet stiprinant NATO buvimą ir nacionalinius pajėgumus siekiama šią riziką „sumažinti iki minimumo“.
„Mes darome viską, kad ta grėsmė sumažėtų iki minimumo arba būtų negalima, bet, be abejo, mes negalime garantuoti, kad taip nebus. Todėl visi šitie veiksmai, NATO Velso viršūnių susitikimo sprendimai, ir dabar jų įgyvendinimas yra nukreiptas tam, kad tokios galimybės nebeliktų“, – sakė ministras.
J.Oleko teigimu, „hibridinio karo“ elementai yra naudojami daugelį metų, jie buvo akivaizdūs ir 1940 metais sovietams okupuojant Lietuvą. Ministras pabrėžė, kad Lietuva rengiasi galimiems įtampos židiniams, kurie gali būti sukelti dėl tariamo tranzito į Karaliaučiaus sritį sutrikimo ar išnaudojant kitataučius.
„Gali būti teisinamasi kažkokiais kitataučių ar kitų grupių protestais ar tranzito sutrikimais. Visokių elementų gali būti. Bet mes viskam tam ruošiamės, kad tokie elementai negalėtų būti pretekstas veikti. Lietuvoje suformavome nacionalines greitojo reagavimo pajėgas, priėmėme įstatymo pataisas dėl kariuomenės panaudojimo. Vyksta labai intensyvios derybos su kitom žinybom, kaip lokalizuoti ir sunaikinti tokį židinį“, – sakė ministras.
